Prasta prancūzų atkarpa: kaip komandos problemas apnuogino dviejų veteranų netektis (48)

Lietuvos rinktinė šeštadienį stos į antrąją pirmosios pergalės Europos čempionato medžioklę. Tokią pat užduoti turi ir Prancūzijos nacionalinė komanda.

Abi komandos vienodai startavo pirmenybėse – pralaimėjimu, tik įvykiai klostėsi skirtingai. Lietuviai iki pabaigos kovojo su Slovėnija, o prancūzai neturėjo jokių šansų prieš vokiečius.

Vincento Collet auklėtiniai išgyveną savotišką prastą atkarpą, kuri prasidėjo dar Pasaulio taurės atrankos dvikovoje su Bosnija ir Hercegovina, kur pralaimėta po dviejų pratęsimų (90:96), bet ten viskas galėjo susiklostyti daug prasčiau.

Bosniai ten nuo dvikovos pradžios kontroliavo situaciją ir turėjo 18 taškų pranašumą, o rungtynėse pirmavo 90 proc. viso laiko, todėl galima suprasti bosnių pasisakymus po mačo, kad jie galėjo laimėti 20 taškų.

Nuvykus į Europos čempionatą, prancūzų padangė neprašviesėjo – tik 63 taškai į vokiečių krepšį ir pelnytas pralaimėjimas. Akivaizdu, kad vienais turnyro favoritų įvardijami prancūzai turi problemų.

Dar pernai Prancūzija žaidė olimpiados finale, kur tik 5 taškais nusileido Kevino Duranto vedamai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinei. 8 praėjusių metų komandos žaidėjai yra ir Kelne arba net 8 iš 10 pagrindinių, jeigu atmestume Petrą Cornelie, kuris sužaidė 18 minučių per visą turnyrą bei Franką Ntilikiną, rungtyniavusį 4 mačuose po 10 minučių.

Skirtumas tarp šios ir praėjusių metų prancūzų komandos yra dviejų pavardžių – Nicolaso Batumo bei Nando De Colo. Ir jeigu ieškoti priežasčių, kodėl prancūzai rungtyniauja prasčiau šiemet, būtent šių dviejų veteranų nebuvimą galima įvardyti kaip pagrindinius faktorius.

Iš esmės V.Collet nieko savo braižė nepakeitė – tie patys deriniai, tos pačios gynybinės taktikos. Bagažas dar liko su lipduku iš skrydžio Paryžius–Tokijas–Paryžius, tačiau Vokietijoje viskas nesikloja taip gerai, kaip tai buvo pernai.

35 metų veteranas N.De Colo karjera jau pasiekė finišo tiesiąją, ką rodo ir jo noras grįžti į namus bei pasirašytas kontraktas su Vilerbano ASVEL, kai turėjo galimybę turėti daug pelningesnį kontraktą Stambulo „Fenerbahče“ klube. Nepaisant to, tai vis dar yra elitinis Europos gynėjas.

33 metų N.Batumas praėjusiame sezone Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) Los Andželo „Clippers“ gretose žaisdavo po 24 minutes, fiksuodamas 8,2 taško, 4,4 atkovoto kamuolio ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. Puolėjas vertinamas „Clippers“ vadovų, todėl vasarą nuspręsta pratęsti su juo bendradarbiavimą.

Prancūzai neteko ne šiaip kokių nueinančių veteranų, bet neturi dviejų raktinių praėjusių metų žaidėjų. Dviejų krepšininkų, kurie buvo klijai – vienas puolime, o kitas – gynyboje.

N.De Colo ir Evano Fournier tandemas buvo tas, kuris vedė prancūzus olimpiadoje: jie rinko atitinkamai 13,5 bei 18,7 taško. Didžiausias N.De Colo indėlis buvo skirstant perdavimus ir organizuojant žaidimą – 6,2 perdavimų vidurkis. Gynėjo pelnytų taškų ir sukurtų progų suminis vidurkis būdavo mažiausiai 25 taškai per mačą – daugiausiai komandoje.

Prancūzai olimpiadoje fiksavo puikų 22 rezultatyvių perdavimų vidurkį. Tuo tarpu dabar Prancūzijos žaidime itin stinga kūrybos – 14 perdavimų dvikovoje su vokiečiais ir vos 13 perdavimų per 50 žaidimo minučių su bosniais.

Europos čempionato starte Thomasas Heurtelis išdalino 8 rezultatyvius perdavimus, o visa kita komanda sukrapštė vos 6. Dar teisybės dėlei reikia pridėti, kad pats vadovavimas komandai tikrai nebuvo pagirtinas – klaidų buvo 3, bet nemažai neteisingų sprendimų ir kamuolio perlaikymo. Ir apskritai, tai yra labiau atlikėjas nei kūrėjas, nors dabar V.Collet sudėtyje tai yra geriausiai tokį vaidmenį galintis atlikti žaidėjas.

Kai varžovai sugeba surikiuoti gerą komandinę gynybą, prancūzams „vienas prieš vieną“ užpulti būna sudėtinga ir tada puolimas tampa labai skurdus, kur komandinis mechanizmas neveikia, o individualios pastangos būna labai apribojamos oponentų.

Vietoje N.De Colo Prancūzija turi Elie Okobo, kuris sužibėjo praėjusiame Eurolygos sezone, bet tai yra žaidėjas, kuris buvo ryškiausias pirmoje sezono dalyje, bet iki traumos ir po jos jau nebuvo toks efektyvus, kai varžovai iki galo išnarpliojo jo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Vėlgi, E.Okobo yra geras taškų rinkėjas, bet jam stinga stabilumo, o kūryboje ir krepšinio IQ jis tikrai neprilygsta N.De Colo.

Labai iškalbingas buvo V.Collet manevras, kai dvikovą jis pradėjo su E.Okobo startiniame penketuke, bet vėliau jį pasodino ant suolo 1,5 kėlinio atkarpai. Gynėjas per 18 minučių prametė visus 4 metimus ir liko be taškų.

Strategas per tas atkarpas bandė ieškoti žaidėjų, kurie galėtų būti pavojingi perimetre tiek patys, tiek kurti kitiems, bet ant suolo pasirinkimas labai abejotinas – Andrew Albicy ir Terry Tarpey. Pastarasis eilę metų žaidžia Le Mano klube ir turbūt lietuviams nebuvo girdėtas iki šio čempionato. Tuo tarpu A.Albicy yra tikras vidutiniokas, kuris nėra skirtumą darantis žaidėjas Las Palmo „Gran Canaria“ komandoje. Dar komandoje yra Theo Maledonas, kuris dar yra 21-erių ir taip pat yra labiau į puolimą orientuotas nei į kūrybą.

E.Fournier su vokiečiais atrodė labai blankus (7 tšk., 2/10 metimai, 0 naud. bal.), bet šis žaidėjas geba pats susikurti metimus ir galima neabejoti, kad jis savo žodį dar tikrai tars. Tai aukšto lygio taškų rinkėjas ir Lietuvos rinktinei reikės įdėti daug darbo, kad kaip įmanoma labiau apribotų šį Niujorko „Knicks“ atstovą, tačiau tai yra vienintelis patikimas V.Collet ginklas gynėjų grandyje ir tai yra didelė prancūzų problema. Reikia tikėtis, kad tokia ji išliks ir šeštadienį.

Toliau – gynybos problemos be N.Batumo. Tai buvo žmogus, kuris kamšė visas spragas ir klijavo komandinę gynybą. Jeigu kuris nors žaidėjas vėluodavo ar nežinodavo, ką daryti, N.Batumas už jį atlikdavo darbą pats arba greitai pasakydavo, ką reikia daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Vien užtenka priminti, koks reikšmingas buvo N.Batumo blokas olimpiados pusfinalyje prieš slovėnus.

N.Batumas buvo žaidėjas, kuris puolime nereikalavo kamuolio, o savo situacijas gebėdavo išnaudoti puikiai – tiek metimais iš toli, tiek iš arčiau bei sustiprindavo kovą dėl atšokusių kamuolių.

Dabar V.Collet neturi tokio patikimo „trečio numerio“. Timothe Luwawu-Cabarrot yra „gynyba ir tritaškis“ stiliaus žaidėjas, bet jis nuvylė specialistą mačą su bosniais, todėl prieš vokiečius buvo sugalvota startuota žaidžiant trimis gynėjais ir palikus minėtą žaidėją ant suolo.

Dar vienas įdomus aspektas – prancūzai turi tik vieną tikrą sunkųjį kraštą – Gueschoną Yabusele. Madrido „Real“ atstovas buvo geriausias prancūzų žaidėjas mače su vokiečiais (18 tšk.), bet jeigu pavyktų šį žaidėją greitai priversti susirinkti pražangų, prancūzai turėtų problemų. V.Collet mato Vincentrą Poirier „ketvirtoje pozicijoje“, kuris gerai tinka prieš Domantą Sabonį kovoti, bet prieš greitesnius sunkius kraštus jau turi problemų gynyboje.

Prancūzai tikrai atrodo neįgiję geros sportinės formos ir turinys problemų komandiniuose veiksmuose tiek gynyboje tiek puolime. Jeigu kada ir yra geras laikas žaisti su Prancūzija, tai yra būtent dabar, kadangi įprastai prancūzai čempionatų metu gerina savo forma ir žaidimo kreivė tik kyla. Lietuvos rinktinės pasirodymas su slovėnais nebuvo pergalingas, bet tikrai sirgaliams įpūtė vilčių, kad šiame čempionate pasieksime dar ne vieną pergalę. Galbūt pirma iš jų bus jau šįvakar.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą