Sekmadienį pasibaigė septyniolika dienų trukęs Europos krepšinio čempionatas, kurio reikėjo laukti net penkerius metus.
Tradiciškai pirmenybių metų būna ir atradimų, ir nusivylimų. Portalas Krepsinis.net šįkart kviečia pažiūrėti į dalykus, kurie labiausiai stebino šiame čempionate.
Tarpey
Terry Tarpey (20 min., 5,4 tšk., 4,3 atk. kam., 1,6 rez. perd., 1,7 per. kam., 11,4 naud. bal.)
Tikru turnyro atradimu galima laikyti šį Prancūzijos rinktinės puolėją. 28 metų 196 cm ūgio žaidėjas iki pirmenybių buvo mažai kam žinomas, kadangi visą karjerą žaidžia savo šalyje, o jau penkerius metus yra Le Mano „Sarthe Basket“ narys. Atrodė, kad T.Tarpey į dvyliktuką pasirinktas „iš bėdos“, bet jis turėjo itin svarbų vaidmenį ir atrodė geriau nei NBA žaidžiantis kolega Timothe Luwawu-Cabarrot. T.Tarpey pagrindinė užduotis buvo darbas gynyboje su varžovų lyderiais. Puolime jis daug progų neturėjo, bet visas jas išnaudojo itin gerai – 70,6 proc. (12/17) dvitaškių ir 50 proc. (5/10) tritaškių. Su 5,4 taško vidurkiu jo naudingumas siekė 11,4 balo, kas yra tikrai labai geras rodiklis. Nebūtų nuostabu, kad T.Tarpey patraukė ir kur kas pajėgesnių komandų akį ir galbūt kitąmet jį matysime aukštesniame lygyje. Žinoma, kad T.Tarpey lietuviams įsimins ir tuo, kad jo senelis yra lietuvis Rytis.
Obstas
Andreasas Obstas (20 min., 11,6 tšk., 2,4 atk. kam., 11,4 naud. bal.)
Šį Miuncheno „Bayern“ žaidėją žinome iš pasirodymo praėjusiame sezone, bet debiutinis sezonas Eurolygoje jam nebuvo geras – vos 2,9 taško ir 0,7 naudingumo balo statistika per 7 žaidimo minutes. Kitaip sakant, jis buvo visiškas statistas net tuomet, kai atkrintamosiose gynėjų grandis buvo išretinta – tada žibėjo Ognjenas Jaramazas. Tuo tarpu Senojo žemyno pirmenybėse bronzos medalio laimėtojas pasirodė kaip elitinis metikas – 48,1 proc. pataikymas iš perimetro, metant po 5,8 tritaškio per susitikimą. Bendrai vokietis realizavo 25 iš 52 metimų. Visiškai elitinis metimas ir visiškai elitinis pataikymas šiame turnyre, kuriame A.Obstas priminė apie save ir dabar bus įdomu, ar „Bayern“ gretose jis gaus daugiau minučių, ar ir toliau liks Andrea Trinchieri rotacijos pakraštyje.
Mamukelashvili
Alexanderis Mamukelashvilis (35 min., 15,2 tšk., 11 atk. kam., 2,4 rez. perd., 20,8 naud. bal.)
23-ejų 211 cm ūgio Sakarvelo rinktinės atstovas yra praėjusių metų NBA 54-as šaukimas. Debiutinis sezonas Milvokio „Bucks“ komandoje jam nebuvo niekuo ypatingas – 41 mačas, 10 minučių, 3,8 taško ir 2 atkovotų kamuolių vidurkis. A.Mamukelashviliui tai buvo debiutas rinktinėje turnyre, nes iki tol jis padėjo komandai tik Pasaulio taurės atrankoje. Europiečiams šis JAV gimęs aukštaūgis tikrai buvo menkai pažįstamas, bet Europos čempionate jis pasirodė tikrai sėkmingai. Žinoma, kad prie to prisidėjo ir Tornikes Shengelijos patirta trauma, dėl kurios jis aikštelėje buvo nepakeičiamas ir rungtyniaudavo net po 35 minutes. Sakartvelas į atkrintamąsias nepateko, bet A.Mamukelashvilis jį nepažinojusiems europiečiams tapo tikru atradimu.
Pozzecco
Gianmarco Pozzecco ir Edoardo Casalone
Šis čempionatas parodė, kaip dirba Italijos rinktinės trenerių štabas, o visa Europa galėjo prisiminti emocingąją „atominę musę“ G.Pozzecco, o jaunesnio karta – pirmą kartą jį pamatyti. Žaidėjo karjeros metu jis visada būdavo itin emocingas ir užsivedęs, ką matėme prie šoninės linijos pirmenybėse. Italijos komandas treniravęs G.Pozzecco retai patekdavo į plačiosios visuomenės akiratį, o lietuviai apskritai tokį progą turėjo tik tuomet, kai strategas stovėjo prie Sasario „Dinamo“ vairo, tačiau dar tada tokių emocijų jis nerodė. Daug ramesnis jis buvo ir Milano „AX Armani“ gretose, kai praėjusiame sezone talkino Ettore Messinai. Aštuntfinalyje G.Pozzecco išvarymo iš rungtynių šou buvo toks, kokio niekas kitas nesukūrė. Geriausia dalis yra ta, kad toks emocinis proveržis užkūrė visą komandą, kuri taip įsibėgėjo, kad eliminavo serbus.
Dar vienas atradimas – kaip dirba G.Pozzecco ir jo asistentas E.Casalone. Pasirodo, kad vyr. treneris yra labiau tas emocinis lyderis, žaidėjų draugas, kuris duoda net savo banko kortelę po skambių pergalių. Tuo tarpu E.Casalone yra tas strategas, kuris braižo derinius ir rengia taktikas. Būtent jis lemiamu metu braižo derinius ir duoda patarimus, kuriais visada naudojasi G.Pozzecco. Labai neįprastas reiškinys, kai žaidimui didesnę įtaką turi ne vyr. treneris, o jo asistentas. Galima neabejoti, kad ateityje E.Casalone matysime ir vyr. trenerio vaidmenyje.
Ispanija
Sėkmingai pasirodyti galima ir be pirmo ryškumo žvaigždžių
Šis čempionatas parodė, kad tokiuose turnyruose ne visada pirmo ryškumo NBA žvaigždės ar lygos MVP titulus skynę žaidėjai atneša savo rinktinėms medalius.
Čia išskirti reikia ispanus, kurie laimėjo ne dėka įspūdingo brolių Hernangomezų žaidimo, o dėl puikiai veikusios Sergio Scariolo sistemos, kur kiekvienas žaidėjas turi savo vaidmenį ir aiškias užduotis. Taip pat gerai sustyguotas darbas gynyboje, skirtingos strategijos bei visiškas pasitikėjimas savo jėgomis net tuomet, kai komanda turėjo dviženklį deficitą. Nei Willy, nei Juancho NBA nėra ryškūs žaidėjai. Lorenzo Brownas Eurolygoje elitiniu gynėju tapo tik praėjusiame sezone, kai prieš tai Stambulo „Fenerbahče“ ekipoje tapo nusivylimu.
Toliau – į ketvertą patekę lenkai. Jie neturėjo nė vieno NBA žaidėjo ir su vieninteliu Eurolygos žaidėju Mateušu Ponitka, kuris praėjusiame sezone žaidė Rusijos klube, o vasarą darbo nerado pajėgiausiame turnyre, todėl sudarė trumpalaikę sutartį su Emilijos Redžo „UnaHotels“ ekipa. Po trigubo dublio šou ketvirtfinalyje lenkas vėl atsidūrė Eurolygos ekipų radare, todėl greičiausiai ten sugrįš. Lenkų atveju galima pasakyti, kad tokiame turnyre patekti į ketvertą pakanka palankių burtų ir sužaisti vieną įspūdingą mačą atkrintamosiose, kas nutiko ketvirtfinalyje su Slovėnija, kur patys varžovai labiau pralaimėjo dėl savo visiško nenusiteikimo ir atlaidaus požiūrio.
Norėdami komentuoti prisijunkite.