Pasakiškai su Eurolyga atsisveikinęs P.Jankūnas: apie nelauktą ažiotažą, planus rungtynių kamuoliui ir antrajai karjerai (3) VIDEO interviu

Kauno „Žalgiris“ pasirūpino, kad Pauliaus Jankūno karjera Eurolygoje baigtųsi pakiliai – namie po pratęsimo palaužta Belgrado „Crvena Zvezda“.

Prie to svariai prisidėjo ir pats kapitonas, žaidęs lemiamomis minutėmis bei pratęsime pasižymėjęs iniciatyvą suteikusiu tritaškiu.

Simboliška, kad paskutinėse savo rungtynėse P.Jankūnas pelnė 13 taškų – būtent toks skaičius beveik visą karjerą puošė jo marškinėlius.

392 mačus Eurolygoje sužaidęs žalgirietis užfiksavo visų laikų rekordą, į kurį artimiausiais metais kėsintis galės nebent Georgios Printezis (368) ar Kyle‘as Hinesas (352), kurių karjeros taip pat pasiekė saulėlydį.

Po rungtynių „Žalgirio“ kapitonas apžvelgė tiek lemtingą mačą, tiek visą karjerą.

„Laimėti rungtynes pavyko, pradžia buvo nebloga, bet antroje pusėje nebuvo sustojome, gal neatsipalaidavome, bet kažkaip nebuvo tos energijos, antra pusė, trečias kėlinys. Jų žemas penketas nebuvo mums parankus, nes daug metančių žaidėjų, sunkus visus uždengti ir nebuvo kur rizikuoti, tai išmušė mus iš vėžių, jie įgavo persvarą. Vėliau prisitaikėme, su Tylerio tritaškiu ir visomis emocijomis pavyko laimėti“, – teigė kapitonas

– Kokios emocijos virė ir kas labiausiai įsiminė žengiant į aikštę lemiamomis minutėmis?

– Vienu momentu jau atrodė, kad pralošime, nes nežaidėme gerai ir jie buvo pagavę bangą. Atrodė, kad neisiu į aikštę, ar paskutinę minutę, kai viskas jau bus aišku. Tam tikroms aplinkybėms susiklosčius išleido ir buvau tam pasiruošęs. Ašiku, tokia diena, bet nesitikėjau tokio ažiotažo ar susidomėjimo, ačiū visiems, bet tikėjausi LKL didesnio dėmesio, karjera dar nesibaigė, reikia žaisti ir stengtis laimėti Lietuvos čempionatą. Sulaukiau daug sveikinimų, daug palinkėjimų, bet stengiausi neatsakinėti, visko neskaityti, buvau susikaupęs, dar viską įprastai, kad neišsimuščiau. Gal ir klausimą užmiršau. Daug visko buvo šalia aikštelės, bet vis tiek įsiminsiu rungtynes, kad laimėjome ir pačiam pavyko neblogai sužaisti. Geros emocijos ir geri prisiminimai iš lemiamų minučių.

– Mantas Kalnietis tarsi išprašė, kad išleistų jus į aikštę?

– Mačiau tą situaciją. Manau, kad būtų ir taip išleidę, bet Mantas paspartino išleidimą, ačiū jam. Žinote tą istoriją, jis atvedė į krepšinį, galima sakyti, kad dabar ir išvedė iš aikštelės.

– Ką žmonės, sustabdę sukant garbės ratą sakė, kas labiausiai įsiminė?

– Gražūs palinkėjimai, žodžiai ir padėkos, kad tiek metų atiduota krepšiniui ir „Žalgiriui“. Man ir pačiam smagu, kad sekmadienį daug žmonių susirinko. Jautėsi tas palaikymas visą karjerą, buvo gerų, buvo ir daug blogų momentų, bet visada jautėme palaikymą. Fanai myli „Žalgirį“, aišku, ir pakeikia, bet tai yra normalu. „Žalgiris“ yra ne tik komanda, bet ir tas reiškinys, kuri visada myli ir palaiko, tiek kai sekasi, tiek kai nesiseka. Man irgi buvo garbė žaisti tokioje atmosferoje, tiek halėje, tiek dabartinėje arenoje.

– Kiek užkulisiniai dalykai numušė paskutinių rungtynių atmosferą?

– Taip, gal žaidėme prieš komandą iš tos šalies, kurioje kitaip situaciją traktuoja. Nenoriu nieko aštrinti, jie gyvena viename pasaulyje, mes kitokiame, mes, manau, geriau matome tą visą situaciją. Gerbėjai šaunuoliai, kad parodė savo ir mūsų visų poziciją. Ačiū gerbėjams, kurie paaiškino, nes mes viską matome bliaviomis akimis.

NUOTRAUKOS: Eurolyga: „Žalgiris“ – „Crvena Zvezda“ (54 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Artūras Milaknis po rungtynių įteikė finalinį kamuolį, kas jo laukia?

– Sakė, kad mano kamuolys. Reiks susirinkti parašus ir pasidėti, nes ne tik paskutinių rungtynių, bet ir neprastai sekėsi. Jis tikrai užims svarbią vietą mano namuose.

– Beveik 20 metų Eurolygoje, kas per visą karjerą labiausiai įstrigo?

– Be abejo pirmųjų metų Tel Avivas, nesupratau, kas įvyko. Supratau, kad pralaimėjome, turėjome galimybę pasiekti kažką gražaus, neįtikėtina komanda buvo. Dabar tik supranti, kad ta galimybė buvo bene vienintelė. Aišku, dar kartą dalyvavome finalo ketverte, bet karjeros pradžioje visada manai kad tokių galimybių bus daug, nors jos nesimėto. Visur, ne tik sporte, jos būna retai ir reikia pasinaudoti. Be abejo, iš gerųjų prisiminimų – patekimas į finalo ketvertą „Žalgirio“ arenoje, kai paskutinėse ketvirtfinalio rungtynėse visa arena nusidažė žaliai, gerbėjai rekordus mušė.

– „Žalgiris“ paskelbė įrašą su legendų linkėjimais, kokias emocijas tai sukėlė?

– Šitą pažiūrėjau. Smagu, kai tokios asmenybės, tokie žmonės siunčia sveikinimus, man yra labai smagu. Vertinu juos kaip Eurolygos veidus, lyderius. Man, kaip vaikinukui iš Kauno, smagu, kad tokie žmonės siunčia laimėjimus.

– Ar yra minčių dėl karjeros pabaigos, kas laukia toliau?

– Pasiūlymų neturiu, tai turbūt kaip ir apsisprendęs. Be abejo, liksiu ir kažką veiksiu „Žalgiryje“. Pats to noriu, kiek šnekėjome su Pauliumi Motiejūnu, jis irgi išreiškė norą. Liksiu čia ir pradėsiu kitą savo karjerą. Labai laukiu, iš tikrųjų. Praėjusį sezoną jau buvo kalbų apie karjeros pabaigą, tačiau viduje dar nebuvo to jausmo, nusprendžiau žaisti toliau. Dabar sprendimas išsigrynino, jokių kitokių minčių, tik baigti karjerą ir didelis noras tik prisidėti prie šios organizacijos, prie šio nuostabaus klubo ir prisidėti prie to, kas laukia ateityje.

– Galima dėti antraštę, kad Paulius Jankūnas – „Žalgirio“ sporto direktorius?

– Kol parašai nesudėti, nieko negalima teigti, bet, manau, greitai sužinosime.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą