Pagyras „Žalgiriui“ žarstęs A.Džikičius: apie patirtį „Lietuvos ryte“, J.Valančiūno karjerą ir kovas Eurolygoje (23) interviu iš Podgoricos

Podgoricos „Budučnost“ komanda penktadienį Eurolygoje šeštu bandymu sieks iškovoti pirmąją pergalę šiame turnyre.

Juodkalnijos klubo vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius atvirai ir noriai bendravo su Lietuvos žiniasklaida – ramiai įsitaisęs spaudos konferencijos salėje kalbėjo lėtai ir išsamiai apie viską iš eilės visą pusvalandį. Serbas prisiminė darbą Vilniaus klube, Joną Valančiūną, taip pat gyrė Kauno „Žalgirį“.

– Ką jums reiškia sugrįžimas į Eurolygą?

– Dabar mes suprantame krepšinio šventę, nes dideli klubai atvyksta čia. Esu sujaudintas tuo, kad varžysimės prieš tokią krepšinio šalį. „Žalgiris“ turi viską, kad pakartotų praėjusio sezono sėkmę.

Mūsų norai yra kovoti su dauguma komandų. Mes suprantame savo vietą, bet nepasiduodame. Mes esame naujokai ir mes augame kiekvieną mačą, kiekvieną savaitę tiek kaip klubas, tiek kaip komanda. Turime nemažai privalumų iš to, kad žaidžiame Eurolygoje. Mūsų šalis mažiausia ir mes turime didžiuotis, kad esame čia.

– Ko galite išmokti iš klubo su mažu biudžetu kaip „Žalgiris“?

– Daug gali išmokti. Jūs sekate krepšinį ir puikiai žinote krepšinį. Labai svarbu Eurolygai ir dalykai, kurie vyksta už aikštės ribų. Kiek žinau, „Žalgirio“ vadovybė yra labai gera. Žmonės daug dirba ties bilietų pardavimais, marketingu, rungtynių organizavimu. Jie yra tikroji Eurolygos organizacijos dalis.

– Kas labiausiai skiriasi tarp Eurolygos ir Europos taurės?

– Mes daug investavome į arenos atnaujinimą. Manau, kad tuo turime didžiuotis, turint omenyje, kokia maža šalis esame. Turime keliauti daug, nes žaidžiame Eurolygoje ir Adrijos lygoje, kuri taip pat labai stipri. Europos taurė yra aukštas lygis, bet Eurolyga yra kažkas tokio – po NBA tikrai čia žaidžiamas geriausias krepšinis.

– Jums asmeniškai grįžti į Eurolygą yra svarbus įvykis karjeroje?

– Kiekvienas ambicingas treneris nori dirbti šiame lygyje. Aš galbūt sėkmingesnis Europos taurės lygyje, bet tai nėra svarbu. Mes praėjusiame sezone neblogai pasirodėme šiame turnyre ir laimėjome Adrijos lygą. Čia turime daug jaunų vyrukų, su kuriais laimėjome bei patekome į Eurolygą. Klubui tai yra didžiulis žingsnis į priekį.

– Kas kol kas nesiseka, nes neturite nė vienos pergalės turnyre?

– Mes mokomės žaisti visas 40 minučių, nes šiame lygyje kiekvienas koncentracijos pametimas reiškia pralaimėjimą. Mums tai nutiko 4 rungtynėse iš 5. Turėjome gerų momentų, turėjome gerų atkarpų, bet kartais klaidos, kartais gynyboje padarytos klaidos sunaikina mus. Geros komandos tuo pasinaudoja.

– Ką „Žalgiris“ turi tokio, jog net jūs sakote, kad norėtumėte žaisti kaip jie?

– Man patinka, kaip jie žaidžia. Matau, kad jie yra sunkiai dirbanti komanda. Man patinka, kad jie turi daug skirtingų ginklų žaidime. Milaknis daro didelį darbą, nes sukuria situacijas kitiems. „Žalgiris“ aiškiai žino, ką daro gynyboje. Žiūri į juos ir sakai, kad mes norime taip žaisti kaip jie. Jeigu tik galime. Jie turi gerą mišinį patyrusių ir jaunesnių žaidėjų. Jeigu nori nugalėti juos, turi būti toks pats energingas, taip pat kietai gintis, būti visiškai susikoncentravęs. Reikia žinoti, kur gali rizikuoti, kam gali suteikti daugiau laisvės, o ką reikia aklinai uždaryti. „Žalgiris“ visada žaidžia su panašia energija ir jų kreivėje nėra nė vieno žaidėjo, kuris rungtyniauja su mažesniu intensyvumu.

– Kokie jūsų prisiminimai iš darbo Vilniuje?

– Aš didžiuojuosi, kad treniravau tokį klubą. Aš pamenu, kad niekada nenugalėjau „Žalgirį“, bet prisimenu, kad žaidėme Europos taurės finaliniame ketverte, buvome tarp stipriausių komandų Vieningoje lygoje. Padariau viską, ką galėjau ir prisidėjau kaip tik galėjau, kad Jonas taptų tokiu žaidėju, koks jis yra. Taip pat didžiuojuosi, kad baigiau sezoną ir pradėjau kitą.

– Jautėte spaudimą „Lietuvos ryte“?

– Nėra lengvo darbo tokiam žmogui kaip aš. Aš sau esu didžiausias baudėjas. Aš nejaučiau papildomo spaudimo. Klubo prezidentas nebuvo patenkintas dėl „Žalgirio“, bet dėl viso kito viskas buvo gerai. Kai tu esi treneris, atleidimai yra normalus dalykas – Adrijos lygoje jau keturi klubai iš dvylikos pakeitė trenerius. Sąžiningai, kuris treneris iš tiesų patenkintas savo karjera? Bet kas gali prarasti darbą ir tai logiškas dalykas.

– Ką išmokote iš tų metų Vilniuje?

– Sąžiningai – daug išmokau. Tuo metu buvo labai geras darbas: Europos taurės komanda, kovojusi dėl vietos Eurolygoje. Kiek žinojau, turėjome stabilų biudžetą, kuris nebuvo pats didžiausias, bet pakankamai solidus. Taip pat galėjau dirbti su Valančiūnu. Didžiuojuosi, kad Rice’as būtent „Lietuvos ryte“ pirmą kartą suspindėjo tokiam lygyje. Išmokau, kad dalykai, kurių negali kontroliuoti, privalai palikti juos nuošalyje.

– Kaip vertinate J.Valančiūno karjerą?

– Buvo nesąžininga, kad tuomet Joną lygino su Saboniu. Sabas pakeitė Europos krepšinį, o Jonas yra kitokio stiliaus žaidėjas. Jonas turi pakankamai gerą karjerą. Žinome, mes galime diskutuoti, ar to pakanka, bet žinote – jis vis dar jaunas ir dar tobulėja. Praėjusį sezoną buvo smagu matyti jį metant tritaškius. Žinau, kad jis visada norėjo atakuoti iš toli.

„Žalgirio“ mūšis su Podgoricos „Budočnost“ penktadienį, HD raiška, 19:45 per TVPlay Premium!

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra