OLY – „Žalgiris“: dvejopas I.Brazdeikio pasirodymas, savęs nerandantis E.Ulanovas ir pozityvūs ženklai žaidime (37)

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje patyrė antrąjį pralaimėjimą iš eilės – 80:90 nusileido Pirėjo „Olympiacos“ ir taip šiame sezone liko be laimėjimų tarptautiniame fronte. Portalas Krepsinis.net kviečia susipažinti su svarbiausiais dvikovos akcentais.

Bandymas sustabdyti prancūzą. Kazys Maksvytis nusprendė dvikovą pradėti su dviem „ketvirtais numeriais“ – Tyleriu Cavanaugh bei Rolandu Šmitu. Buvo bandoma neutralizuoti Moustaphą Fallą, atakuojant jį ir Rolandas Šmitas pelnė pirmus 7 „Žalgirio“ taškus. Tuo metu Ignas Brazdeikis sėkmingai naudojosi jėgos ir ūgio pranašumu atakuojančio gynėjo pozicijoje prieš Isaiah Canaaną, o tai leido kauniečiams atitrūkti 11:4. Vis dėlto milžinas iš Prancūzijos sugebėjo įsibėgėti ir sužaidus 5 minutes jau turėjo 9 taškus. OLY grįžus į priekį (12:11), „Žalgiris“ nuo suolo pakėlė Kevarriusą Hayesą.

Galima sakyti, kad „Žalgiris“ M.Fallo problemos neišsprendė (27 min., 16 tšk., 20 naud. bal.), kuris arti krepšio kėlė daug problemų ir prieš jį buvo padaryta nemažai gynybinių klaidų. Viena iš jų – nesugebama laiku prasižengti iki bonuso situacijos. Taip pat tokį žaidėją reikia aktyviai stumti iš baudos aikštelės, nes kai tik centras gauna kamuolį arti krepšio, viskas baigiasi taškais arba oponento pražanga. Buvo bandyta dvigubinti gynybą prieš šį žaidėją ir kartą jis nusimesdamas kamuolį pasiuntė jį tiesiai savo atsarginių žaidėjų suoleliui, tačiau daugiau tokių epizodų nebuvo ir kamuolį sugebėdavo perduoti komandos draugui.

Eilinis Kosto Slouko šou ir nesulaikomas Aleksandras Vezenkovas. Įžaidėjas iš Graikijos turbūt visada laukia rungtynių su Lietuvos rinktine arba „Žalgiriu“, nes visiška žanro klasika tapo K.Slouko sėkmingas pasirodymas prieš mūsiškius. Prisimename, kad būtent jo vidutiniai metimai prieš pasyvią Jono Valančiūno gynybą atvėrė graikams duris į Europos taurės ketvirtfinalį 2017 metais. Šįkart K.Sloukas vėl buvo tas žaidėjas, kuris kėlė daugybę problemų – išprovokavo net 8 pražangas ir metė 12 baudų, pataikydamas 11. Gynyboje žalgiriečiai kartais praleisdavo K.Slouką į savo stiprią kairiąją ranką, o tai buvo neatleistinos klaidos.

Bulgaras sugriebė 14 kamuolių ir tai yra naujas jo karjeros rekordas Eurolygoje. 23 taškai ir 37 naudingumo balai, o iki pastarojo rodiklio geriausio rezultato pakartojimo stigo vos 4 balų. Puolėjo įkirtimai nebuvo suvaldyti, todėl jis ne kartą rinko taškus dar ir su varžovo pražanga, kai žalgirietis skubėjo taisyti komandos draugo klaidą gynyboje. Taip pat bent jau 3 iš 4 tritaškių buvo atlikti esant visiškai laisvam, o tokiam žaidėjui to daryti visiškai negalima. Šiuo metu vienas geriausių Eurolygos „ketvirtų numerių“ dar kartą parodė savo klasę, bet „Žalgiris“ galėjo jį apriboti sėkmingiau.

Gynėjų grandies pasirodymas. Keenanas Evansas per pirmą rungtynių dalį buvo atlikęs vos vieną metimą, bet dvikovą baigė su 14 taškų ir tiek pat naudingumo balų. Amerikietis buvo pernelyg pasyvus per pirmus du kėlinius. „Žalgirio“ perimetro lyderiui buvo itin sudėtinga rungtyniauti, nes jį nuolat prižiūrėjo Thomasas Walkupas, kuris pasižymi elitine gynyba. Gerai, kad K.Evansas neforsavo nelogiškų metimų žūtbūt bandydamas pasižymėti, bet ir tokio pasyvumo, koks buvo pirmoje dalyje, iš jo negali būti, kadangi „Žalgiris“ jį įsigijo kaip vieną iš opcijų sėkmingai vesti komandą į priekį būtent puolime.

Šios rungtynės visiškai nesusiklostė Lukui Lekavičiui (16 min., 4 tšk., 2 naud. bal.). Jis taip pat buvo išmuštas iš įprasto ritmo, kai jam buvo siūlomas labai kietas kontaktas gynyboje. Matėme, kad tai lėmė dvi įžaidėjo klaidas, o puolime labiausiai įsiminė nebent floateris per M.Fallą. L.Lekavičiui tokios kietos gynybos šalininkai kaip OLY yra labai nepalankūs, ypatingai, kurie turi stipresnį ir aukštesnį Th.Walkupą, kuris dar ir spėja paskui greitąjį žalgirietį. Apskritai Th.Walkupo įtaka gynyboje buvo didžiulė, o puolime savo įspūdingų atkarpų jis neturėjo, bet 10 taškų susirinko, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir užfiksavo 20 balų naudingumą.

Po gero pasirodymo Tel Avive visiškai išnyko Tomas Dimša, kuris turėjo problemų gynyboje ir susirinko 4 pražangas per 12 minučių. 3 taškai iš -4 balai statistikos grafoje. Įdomu tai, kad ketvirtajame kėlinyje vienoje atkarpoje K.Maksvytis pabandė T.Dimšą įžaidėjo pozicijoje, kai sėdėjo ant suolo tiek L.Lekavičius, tiek K.Evansas. T.Dimša drąsiai atakuoja iš toli net ir prametęs, o tai rodo jo pasitikėjimą savo jėgomis ir trenerių štabo tikėjimą. Vis dėlto po gerų rungtynių pakeitė prastos.

Mantas Kalnietis vėl nepakilo nuo suolo. Galbūt veteraną galima buvo pabandyti, kai nesisekė L.Lekavičiui, bet suprantamas toks K.Maksvyčio sprendimas, nes M.Kalnietis nežaidė ir Panevėžyje, nepasirodė ant parketo Tel Avive, tad jam trūksta žaidybinio ritmo. Galbūt šį savaitgalį LKL jis gaus pasireikšti bei, esant reikalui, jau bus pabandomas ir Eurolygos kovose.

Dvejopas Ignas Brazdeikis. Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, lietuvis labai gerai naudojosi ūgio ir jėgos pranašumu prieš I.Caananą jau dvikovos pradžioje ir tai leido jam įsibėgėti. Labai aiškus ir logiškas planas, nes prieš „antro numerio“ pozicijos žaidėjus I.Brazdeikis turi pranašumą ir jis bus įprastas daugelyje rungtynių. Iggy per 25 minutes sumetė 21 tašką, įskaitant gana sudėtingą tritaškį, bet kiti 4 metimai iš perimetro skriejo pro šalį. Tai išlieka didele I.Brazdeikio problema, kuria varžovai Eurolygoje tikrai mato ir naudojasi gynyboje prieš jį. 1 iš 7 tritaškių per du mačus kol kas tik patvirtina, kad rizikuoti tikrai galima. I.Brazdeikį galima vadinti „Žalgirio“ rungtynių MVP, nes jis traukė stagnavusį puolimą ir leido savo komandai nepaleisti varžovų pernelyg toli.

Puolime I.Brazdeikis tikrai buvo solidus, bet akis badė jo darbas gynyboje, kur jis nesugebėdavo prasižengti ten, kur reikėjo tai daryti bei vėluodavo komandinėse rotacijose. Vis dar aiškiai matomi NBA ir G lygos įpročiai, kuriuos reikės išgyvendinti bei tam reikės daugiau laiko nei pirmas sezono mėnuo.

Geras ir neraminantis signalai. T.Cavanaugh sezono pradžioje atrodė blankiai ir iš amerikiečio buvo tikėtasi daugiau, nes jam tai antras sezonas komandoje. Pirėjuje jis pagaliau buvo tas žaidėjas, kurį matėme antroje praėjusio sezono dalyje – pataikė 4 tritaškius iš 8, atkovojo 7 kamuolius ir surinko 16 balų. „Žalgiriui“, kuriam labai stigo geresnio pataikymo iš perimetro Tel Avive, šio legionieriaus tolimų metimų labai reikėjo ir Pirėjuje skaičiai atrodė jau daug gražiau – 13 iš 30 (43,3 proc.). T.Cavanaugh ir K.Evansas kartu pataikė 7 tritaškius, dar 2 pridėjo R.Šmitas.

Neramina Edgaro Ulanovo žaidimas, kuris šįkart vėl buvo blankus – 5 taškai per 32 minutes. 3 taškai buvo pelnyti pataikius sudėtingą tritaškį paskutinę atakos sekundę. Du metimai iš 5 pasiekė tikslą ir tai turbūt nėra toks žaidimas, kokio galbūt galima buvo tikėtis iš kapitono, kai jis vasarą skyrė poilsiui ir pasirengimui naujajam sezonui. Pranašumų surasti E.Ulanovui buvo tikrai sudėtinga, nes Alecas Petersas gerai pavadavo Kostą Papanikolaou ir dvikovas atstovėdavo gerai, nors ir nepasižymi kaip geras gynybos žaidėjas.

Epizodiniai. Karolis Lukošiūnas po gero pasirodymo Panevėžyje gavo šansą ir Eurolygoje, bet vėl nieko nenuveikė – per 2,5 minutės nė kartą nemetė į krepšį, prasižengė 2 kartus, o per tą atkarpą varžovai pelnė 7 taškais daugiau nei „Žalgiris“. Sunku pasakyti, ką K.Maksvytis buvo numatęs K.Lukošiūnui, bet jis negali būti naudingas, jeigu nemeta į krepšį – kol kas per dvejas rungtynes žaidė 6,5 minutės ir nė karto nebandė pasižymėti. Gynyboje vėlavimas ir viską vainikavusi nesportinė pražanga visiškai sugadino trumpą šio snaiperio pasirodymą.

Dar galima pridėti ir Laurynio Biručio pasirodymą, kuris šįkart paliko geresnį įspūdį nei Tel Avive – ilgos rankos leido keliskart apsiginti prieš varžovus. Per beveik 6 minutes centras atkovojo 4 kamuolius, iš kurių du buvo puolime. L.Biručiui tokie oponentai daug palankesni nei atletiški „Maccabi“ aukštaūgiai. Iš L.Biručio daug tikėtis neverta – jeigu jis ir ateityje Eurolygoje sugebės per savo atkarpą solidžiai apsiginti, atkovoti kamuolius ir užbaigti jam sukurtą vieną–kitą progą, tada viskas bus gerai. Tik klausimas, ar siekiant pergalių „Žalgiriui“ to pakanka.

Išvada. „Žalgiris“ dar kartą parodė, kad šiame sezone tai komanda, kuri gali kibti į atlapus bet kuriai Eurolygos ekipai, net ir elitinei. Menkai guodžia, bet K.Maksvytis galėtų vėl pasakyti, kad „buvome konkurencingi“. Tą frazę girdėjome po fiasko pasibaigusio Europos čempionato, ją galima kartoti ir dabar, bet pergalių grafoje vis dar dega nulis. Tik tendencija tikrai nebloga – išvykoje prieš „Maccabi“ pralaimėta paskutinę sekundę, o Pirėjuje varžovams nusileista laikantis arti oponentų iki 35 minutės – viską išsprendė „Olympiacos“ atkarpa 7:0, padidinusi pranašumą nuo 4 iki 11-os taškų.

Galima pagirti K.Maksvytį ir visą trenerių štabą, kad komanda rungtynėms buvo paruošta tikrai gerai. „Žalgiris“ susikurdavo progas metimams, turi aiškius taikinius puolime, tik gynyboje pasitaikė daug spragų ir bandymas jas kamšyti pražangomis kainavo net 25 taškus. Vis dar nepadaromos pražangos iki bonuso ir iš jų buvo praleista nemažai taškų. Taisytinų dalykų tikrai nemažai, tačiau įspūdis kol kas tikrai neblogas, tik trūksta pirmojo taško, kurį „Žalgiris“ tikrai gali įsirašyti antradienį prieš Bolonijos „Virtus“, nes ši ekipa tikrai sezono pradžioje nerodo labai solidaus žaidimo.