„Neptūno“ nesėkmių pėdsakais: nuviliantys žaidėjai, komplektacijos spragos ir žvilgsnis į ateitį (17) apklausa

Klaipėdos „Neptūno“ komanda šiuo metu Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) yra vos aštuntoje vietoje, o pastaruoju metu rodo itin blankų žaidimą.

Tomo Gaidamavičiaus kariauna sulaukė pagyrų už Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) pusfinalio mačą su Kauno „Žalgiriu“, kur kovojo garbingai su būsimais čempionais, bet kovo mėnesį ekipa krito į gilią duobę.

Viskas prasidėjo rungtynėse Utenoje, kur „Neptūnas“ pralaimėjo net 40 taškų skirtumu. Po tos dvikovos T.Gaidamavičius savo auklėtinius vadino skystablauzdžiais.

„Atrodėme kaip skystablauzdžių, skystakiaušių komanda, Utena išspardė mums šiknas. Atvažiavome iš vakaro, pasiruošėme, aišku, kiek išmušė Beno nugaros trauma, prieš pat rungtynes pasakė, bet vieno žaidėjo netektis negali tapti tokiu gėdingu pralaimėjimu“, – kovo 3-ąją teigė strategas.

Ar buvo padarytos išvados? Po keturių dienų Prienuose du kėlinius atrodė, kad tikrai buvo, kadangi klaipėdiečiai diktavo sąlygas ir turėjo 21 taško pranašumą – 46:25. „CBet“ vienu metu atsiliko net 23 taškais, bet sugebėjo laimėti susitikimą 72:66. Paprastai skaičiuojant, „Neptūno“ kreivė krito 29 taškais – nuo plius 23 iki -6.

Dar vienas beviltiškas pasirodymas užfiksuotas mače namie su Vilniaus „Rytu“ – 59:80. Ten jau po pirmojo kėlinio klaipėdiečiai turėjo 17 taškų deficitą (5:22), bet niekas pernelyg nesureikšmino tos nesėkmės, kadangi vilniečiai demonstruoja neblogą žaidimą. Tiesa, ne viskas yra taip gražu, kaip rodo ta 12-os pergalių serija, kadangi „Rytas“ su dauguma varžovų turėjo kaip reikiant paprakaituoti, o štai „Neptūnas“ nesugebėjo pasekti Alytaus „Dzūkijos“, „Šiaulių“ ar Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ pavyzdžiu – tų komandų, kurios šiuo metu lentelėje rikiuojasi greta „Neptūno“.

„Neptūno“ emocinę ir žaidimo duobę puikiai atspindėjo sekmadienio „Betsafe-LKL“ mačas Šiauliuose, kuris buvo pralaimėtas 31 taško skirtumu. Klaipėdiečiai buvo sutalžyti be jokių prošvaisčių ne „Žalgirio“ ar to paties „Ryto“, o paskutinės lygos ekipos. „Šiauliai“ antroje sezono dalyje rodo kur kas geresnį krepšinį ir jau buvo nugalėję „Neptūną“ 2 sykius iš 3 galimų šiame sezone, bet šįkart tai buvo visiškai žaidimas į vieną krepšį.

„Atrodėme beviltiškai. Esame žiaurioje psichologinėje duobėje. Atrodo, pirmą kėlinį sužaidėme apylygiai, bet įkritome į duobę, neišsikapstėme, atrodo, dreba rankos, sunku tai paaiškinti“, – sunkiai rinko žodžius T.Gaidamavičius.

Galima reziumuoti, kad per pastarąją 4 mačų atkarpą „Neptūnas“ pralaimėjo mačus 24,5 taško skirtumu. Dabar fiksuojama 5 nesėkmių serija – ilgiausia šiuo metu LKL pirmenybėse. Kur buksuoja klaipėdiečiai?

Pirmiausia – puolime – vos 76,5 taško per mačą, kas yra priešpaskutinis rezultatas turnyre, lenkiantis tik „Nevėžio“ 75,2 taško. Klaipėdos kraštas pasižymi snaiperiais, bet šiame sezone jų „Neptūne“ tarsi nėra – vos 33,23 proc. pataikymas iš toli, kas yra 9-as rodiklis turnyre. Arčiau krepšio irgi laimę rasti sekasi sunkiai – 53,2 proc. dvitaškių leidžia užimti tik 8-ą poziciją. Gynyboje klaipėdiečiai irgi neblizga, kadangi praleidžia 84,9 taško per rungtynes, o tai yra 3-as blogiausias rezultatas lygoje.

„Neptūno“ savininkas Sigitas Ambrazevičius kovo 8-ąją kalbėjo radijo stoties „Laluna“ eteryje bandė aiškinti, kodėl šiuo metu komanda buksuoja ir kaip vieną iš faktorių įvardijo vilčių nepateisinusius žaidėjus.

„Priežastys yra traumos, nepalankus tvarkaraštis ir kai kurių žaidėjų nepateisinti lūkesčiai“, – kalbėjo S.Ambrazevičius.

Į ką pirmiausia krypsta akys? Evaldą Šaulį. Iš „Šiaulių“ atvykęs žaidėjas turėjo tapti vienu iš puolimo lyderių, bet šiame sezone rungtyniauja prasčiau nei pernai Šiauliuose – 7,8 taško ir 7,4 balo, kai atitinkamai tai buvo 11 ir 11 per mačą. Ir negalima sakyti, kad „Neptūnas“ yra stipresnė komanda nei pernai „Šiauliai“, kurie sužaidus 24 turus turėjo 7 laimėjimus, o klaipėdiečiai dabar iš 25 mačų laimėjo 8 sykius.

Tas pats Benas Griciūnas buvo itin laukiamas „Neptūne“, kai pernai „Šiauliuose“ rinko 11,7 taško ir 11,7 naudingumo balo, bet Klaipėdoje jo skaičiai krito iki 8,2 tašo ir 8,8 naudingumo balo, o itin blankių rungtynių yra gerokai daugiau nei gerai sužaistų mačų.

Daugiau sirgaliai tikėjosi ir iš Mato Jogėlos. 22-ejų metų atletas sezoną pradėjo traumuotas ir tai turėjo įtakos jo rezultatams, bet pastaruoju metu puolėjas įsibėgėja ir jo 10 taškų bei 9,3 naudingumo balo vidurkiai dar pakils. Neskaitant du mačus sužaidusio Darrino Dorsey, M.Jogėla yra rezultatyviausias ir naudingiausias „Neptūno“ sudėtyje. Kartais net atrodo, kad treneris ne iki galo išnaudoja šį žaidėją, kuris yra individualiai geriausias ekipoje, bet gauna pasireikšti vos po 22 minutes ir dažniausiai kyla nuo suolo pakeisti Džiugą Slavinską.

Gerokai daugiau visi tikėjosi iš Klaido Metrikio, kuris jau akivaizdžiai išaugo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) marškinėlius ir paliko gerą įspūdį „Hoptrans 3x3“ turnyre, bet jam aukščiausiame lygyje sekasi sunkiai. Tam yra kelios priežastys – traumos ir pašalinė veikla, dėl kurios jis net trenerio sprendimu turėjo praleisti rungtynes. Kai K.Metrikis gali žaisti, gauna net 17 minučių pasireikšti, bet 5 taškų, 2 naudingumo balų ir 26,8 proc. pataikymas iš toli viską atspindi.

Janavičius

„Neptūno“ vienu iš vedlių šiame sezone tikėjomės matyti Žygimantą Janavičių, bet sezono pradžioje pėdos traumą patyręs atakų organizatorius nežaidė du mėnesius, o sugrįžęs nerodo tokio žaidimo, kokio galėjome tikėtis. Ž.Janavičius pelno vos po 7 taškus, atkovoja 3,4 kamuolio, atlieka 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir renka 9,6 naudingumo balo, bet suklysta 3,1 karto, o iš toli atakuoja tik 22,6 proc. tikslumu, tad varžovai gali drąsiai rizikuoti ties šiuo žaidėju, kas ir daroma, kai pro užtvaras lendama pro apačią, taip užkertant kelią prasiveržimui, tačiau atiduodant tolimą metimą. Ž.Janavičius niekada nebuvo snaiperis, tačiau tokiu prastu procentu iš perimetro jis nėra atakęs niekada per savo karjerą LKL pirmenybėse, o šiame sezone iš toli laimę bando dažnai – metė tik 5 metimais mažiau nei iš 2 taškų zonos – 62:67.

Kai nebuvo Ž.Janavičiaus, jį puikiai pavadavo proveržio sezoną žaidžiantis Tada Pažėra (8,9 tšk., 9,2 naud. bal.), tačiau jį sustabdė trauma, dėl kurios teko kviestis D.Dorsey. Amerikietis tikrai paįvairino „Neptūno“ puolimą, kuriam įnešė daugiau agresyvumo perimetre ir stiprybės „vienas prieš vieną“ situacijose, bet amerikiečio problema yra traumos – vos po 2 susitikimų jis vėl turėjo problemų ir praleido pastaruosius tris susitikimus. Pernai D.Dorsey irgi buvo kankinamas traumų, dėl kurių nežaidė du mėnesius, o sugrįžęs po mėnesio dar sykį iškrito iš rikiuotės visam mėnesiui.

Kai „Neptūnas“ rungtyniauja šitaip, galima badyti pirštais į daug žaidėjų ir kaltinti T.Gaidamavičių, tačiau iš esmės klaidos buvo padarytos jau komplektuojant sudėtį.

Pirmiausia į akis krenta didelė ir nuspėjama priekinė linija, kur yra B.Griciūnas, Simas Galdikas, Norbertas Giga, Giedrius Stankevičius ir K.Metrikis. Idėja buvo aiški – G.Stankevičius ir K.Metrikis yra aikštę galintys išplėsti „ketvirti numeriai“, bet K.Metrikis pataiko tik kas ketvirtą metimą, o G.Stankevičius nors ir realizuoja 33,3 proc. šūvių iš perimetro, tačiau turi daug problemų gynyboje ir apskritai kelia abejonių, ar tai yra tas žaidėjas, kuris LKL pirmenybėse nusipelno 17,5 min. ant parketo.

N.Giga tikrai yra labiau vidurio puolėjas nei sunkusis kraštas. Kartais 208 cm ūgio aukštaūgis gali pataikyti ir 3 tritaškius iš 3, bet ilgoje distancijoje tai yra 29,6 proc. tikslumas, kuris atspindi tikrą situaciją. „Neptūnas“ norėjo išsaugoti S.Galdiką ir turėti B.Griciūną, o iš N.Gigos bandoma lipdyti „ketvirtą numerį“, tačiau vargu, ar sėkmingoje LKL ekipoje jis gali rungtyniauti šioje pozicijoje.

„Neptūnui“ stinga ir tikrų metikų – „treti numeriai“ Dž.Slavinskas ir M.Jogėla taip pat nekelia didelės grėsmės perimetre – atitinkamai 31 ir 30 proc. Martynas Mažeika atakuoja 34,7 proc. tikslumu, kas yra jo geriausias rodiklis per karjerą LKL pirmenybėse. Vienintelis E.Šaulys rodo puikų pataikymą iš toli (42,4 proc.), tačiau jis kamuolį išmeta vos 2,6 karto per mačą iš šios distancijos, kas yra gerokai per mažai, kai, palyginimui, Ž.Janavičius tai daro 3,4 sykio. Labai gaila, kad Aidą Einikį kankino traumos, kadangi buvo tikimasi, kad jis taps tuo „X faktoriumi“, kuris žengęs ant parketo galės patraukti komandą tritaškiais, bet Gintaro Einikio sūnus sužaidė vos 6 mačus šiame sezone ir toliau jį matome be sportinės aprangos.

„Neptūnas“ veržėsi diržus ir komplektavo komandą su kuklesniu biudžetu, suteikdamas šansą Lietuvos žaidėjams bei neturėdamas nė vieno legionieriaus, bet tokia vizija vargu, ar buvo pati teisingiausia. Krepsinis.net žiniomis, „Neptūnas“ žaidėjų algoms skiria apie 360 tūkst. eurų, kas yra maždaug 5–6 rezultatas lygoje, tad net pagal turimus išteklius užimama vieta yra per žema.

„Neptūnui“ buvo siūlomas Andy Van Vlietas, kuris pasuko į „Šiaulius“. Klaipėdiečiai nusprendė įsigyti ne belgą, o B.Griciūną, kurio situacija „kabėjo ore“, kai sprendėsi sutarties su buvusiu klubu nutraukimo klausimai. Apskritai „Neptūnas“ su legionierių pasirinkimu turi itin daug problemų, ką puikiai pernai iliustravo Andre Williamsono įsiginimas.

Dažnai klubai teisinasi, kad su mažu biudžetu lengva prašauti renkantis legionierius, bet „Šiauliai“ nebijo rizikuoti su A.Van Vlietu ar įsigyti Elvarą Fridrikssoną. Tas pats „CBet“ suranda Marquisą Wrightą, „Nevėžis-Optibet“ – Sedricką Berefieldą. Tai tik keli geri pavyzdžiai klubų, kurie turi mažesnius biudžetus už „Neptūną“, bet geba rasti LKL lygį atitinkančius legionierius už prieinamą kainą. Verta pabrėžti, kad LKL krepšiniui tinkantį užsienietį rasti nėra sudėtinga, kadangi pats pirmenybių lygis nėra itin aukštas, ypatingai, kai kalbame apie 6–10 vietas užimančias ekipas.

Gaidamavičius

Ypač daug kritikos strėlių skrieja T.Gaidamavičiaus adresu, bet vargu, ar galima „sukarti visus šunis“ ant šio stratego, kuriam tenka dirbti su itin riboto talento sudėtimi. „Neptūnas“ pasitikėjo specialistu ir pasirašė su juo ilgalaikę sutartį, o jos šiaulietis tikrai nusipelnė, kadangi sėkmingai kilo iki pagrindinės komandos nuo dublerių ekipos, su kuria net laimėjo NKL pirmenybes. „Neptūnas“ „popieriuje“ dabar atrodo geriau vos už kelias LKL ekipas, tad būtų naivu tikėtis, kad kovo pabaigoje pakeitus trenerį staiga „Neptūnas“ šoktų turnyrinėje lentelėje į viršų. Juolab, kad bet koks stratego keitimas kainuotų nemažai pinigų, kai tektų mokėti kompensaciją T.Gaidamavičiui, algą naujam specialistui ir dar ieškoti pastiprinimo.

Jeigu jau „Neptūnas“ nusprendė žaisti su šia sudėtimi, turėjo numatyti visas galimas pasekmes. Taip pat faktorius toks, kad rinkoje nėra stratego, kuris stačia galva nertų į „Neptūno“ nedėkingą situaciją ir dar sugebėtų ten iš esmės kažką pakeisti.

Klaipėdiečiams tikrai nereikia sėdėti sudėjus rankas, nes tai gali pasibaigti paskutine pozicija LKL, kuri, žinoma, nebūtinai reiškia iškritimą į NKL, tačiau panikuoti dar tikrai neverta. LKL klubai naujokus dar gali registruoti iki balandžio 23 dienos, tad laiko permainoms dar tikrai yra. Esant galimybėms, galima būtų sustiprinti sudėtį „antros–trečios“ pozicijos žaidėju, kuris galėtų pats susikurti situacijas metimams ir būtų patikimas snaiperis.

„Neptūnas“ sekmadienį viešės Panevėžyje, kur susitiks su „Lietkabeliu“, o balandžio 3 ir 11 dienomis kovos prieš „Nevėžį“ atitinkamai namuose bei išvykoje. Turbūt šios dvejos rungtynės atsakys į daug klausimų, ar tikrai „Neptūnas“ nusirito į autsaiderių gretas.

Blankiai besiklostančiame sezone „Neptūnas“ gali pasidžiaugti, kad proveržio sezoną iki traumos žaidė T.Pažėra, taip pat savo šansų sulaukė jaunimo piramidės žaidėjai Adomas Sidarevičius (9 mačai) bei Nojus Mineikis (11 rungtynių). Lukas Kreišmontas taip pat debiutavo, bet yra sužaidęs vos 3 min. ir 10 sek.

„Neptūnas“ jau turi bent jau du dublerių ekipos žaidėjus, kuriuos galės naudoti kitame sezone rotacijoje ir jie atneš naudos. Galbūt problemas išsispręs K.Metrikis, tam pačiam T.Pažėrai po kelių dienų sukaks tik 23-eji, o M.Jogėla, turintis kontraktą kitam sezonui, vasarą irgi paminės 23-ąjį gimtadienį. Vasarą „Neptūnas“ neturės daug erdvės ėjimams, bet tikrai galima atsisveikinti su veteranais S.Galdiku, M.Mažeika ir susitarti dėl sutarties nutraukimo su G.Stankevičiumi, kuris pernai suraitė parašą po trejų metų kontraktu. Vietoje minėtų žaidėjų, šalia jaunimo, pridėti 2–3 legionierius ir rezultatai tikrai nebūtų prastesni nei šiemet.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra