Naujokų biržos belaukiant – pirmojo rato talentai, žadantys tapti NBA žvaigždėmis (11–20 šaukimai)

Artėjant Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržai, komandos jau yra atlikusios didžiąją dalį namų darbų ir surikiavusios talentingus jaunuolius pagal jų pajėgumą bei ateities perspektyvas.

Pirmajame rate pasirenkami jaunuoliai paprastai yra siejami su didelėmis NBA klubų viltimis, jiems iškart numatomos vietos komandų sudėtyse ir suteikiama daug dėmesio bei vietos saviraiškai. Savo pavardę išgirsti pirmajame NBA naujokų biržos rate norėtų bet kuris talentas. Šių metų birža laikoma gana seklia bei neturinčia vienos aiškios žvaigždės, tačiau iššauti galinčių vaikinų joje netrūksta.

Portalas Krepsinis.net trijų dalių straipsnių serijoje padės susipažinti su talentingiausiais šios biržos jaunuoliais, pabandys atspėti, kokia tvarka jie bus išrankioti bei trumpai nušvies jų perspektyvas įsitvirtinti pajėgiausioje pasaulio krepšinio lygoje.

Potencialūs 21–30 šaukimai>>>

20. Joshas Greenas (Arizonos universiteto „Wildcats“, 19 metų, 198 cm., Australija)

Statistika NCAA: 31 minutė, 12 taškų (36 proc. trit.), 4,6 atk. kam., 2,6 rez. perd.

Sportas yra nuo mažumės užprogramuotas J.Greeno genuose. Augdamas Australijoje ir sulaukęs vos dešimties jis buvo kviečiamas į Naujojo Pietų Velso valstijos rinktinę devyniose skirtingose sporto šakose. Jo karjera galėjo pasukti į australišką futbolą, tačiau atletui sulaukus trylikos jo šeima persikraustė į JAV, kur propaguoti šios disciplinos tiesiog nebuvo galimybės. Arizonoje jis toliau žibėjo krepšinyje, nuspręsdamas ir studijuoti arti namų.

Aikštėje J.Greenas gali daryti beveik viską, todėl daugelyje komandų galėtų atlikti žaidimą klijuojančio žaidėjo rolę. Australas yra mobilus, techniškas ir atletiškas, todėl gali gintis prieš keturių pozicijų žaidėjus, o dar labiau sutvirtinęs kūną atsilaikytų ir prieš žemesnius vidurio puolėjus. Puolime jis labiausiai pasižymi gerbėjų mėgstamiausiais atributais – dėjimais ir tritaškiais. Tolimus metimus jis geriau atlieka iš stabilios pozicijos, o neramina tik jo į vidų lenkiami keliai. Bandant atlaikyti NBA krūvius tai gali tapti traumų rizika.

Didžiausias J.Greeno minusas yra kūrybingumo trūkumas. Jis gali gerai vykdyti derinius aiškioje sistemoje, tačiau pats puolimo neorganizuoja ir aikštėje iš esmės yra darbininkas, galintis driokstelėti greitose atakose. Šia savo savybe ir plastika jis primena neįprastą Thomaso Walkupo ir Klay‘aus Thompsono mišinį. NBA jis galėtų atlikti net keletą funkcijų, nuo „3 and D“ tipo žaidėjo iki „klijų“ vyruko, o užsispyrimo pasiekti savo jam netrūksta.

19. Cole‘as Anthony (Šiaurės Karolinos universiteto „Tar Heels“, 20 metų, 191 cm., JAV)

Statistika NCAA: 35 minutės, 18,5 taško (35 proc. trit.), 5,7 atk. kam., 4 rez. perd.

Buvusio NBA žaidėjo Grego Anthony sūnus baigdamas mokyklą jau buvo gausias peržiūras „YouTube“ renkantis talentas, kuriam ESPN skyrė antrą vietą savo kartos žaidėjų reitinge, nusileidžiant tik Jamesui Wisemanui. NCAA jo reikalai nebebuvo tokie geri – „Tar Heels“ sužaidė istoriškai prastą sezoną (14/19), o C.Anthony dar ir praleido šešias savaites dėl įtrūkusio menisko, todėl jo akcijos gerokai smuktelėjo bei apie lauktą šaukimą pirmajame dešimtuke jis iš esmės gali pamiršti, nors pliusų ir nestokoja.

Kaip ir J.Greenas, jis pasižymi gerbėjus greitai pakerinčiomis savybėmis – yra staigus, atletiškas bei gerai atakuoja krepšį. Būtent dėl savo galingo šuolio net ir stokodamas ūgio jis susirenka daug kamuolių bei gali nustebinti dėjimais. Gynyboje jis taip pat gali būti įkyrus, o išskirtiniausia jo būdo savybė – nenumalšinamas pasitikėjimas savimi. Keli netaiklūs metimai neišmuša jo iš vėžių, o pareiškimai apie nusitaikymą į pirmąjį šaukimą tai tik patvirtina.

C.Anthony nepasižymi išskirtinai aukštu krepšinio suvokimu ir apskritai pirma renkasi atakas sau ir tik vėliau kuria metimus komandos draugams. Gynėjas pasižymi visomis lyderio savybėmis, tačiau nėra pakankamai geras, kad NBA iš karto gautų tokią rolę, todėl klubams gali kilti problemų su konkrečios jo rolės parinkimu. Vilčių teikia tai, kad jis gerai žaidžia be kamuolio ir sugeba išsirinkti geras pozicijas aikštėje. Jei pavyks išvengti traumų (o šių jis jau turėjo nemažai), C.Anthony gali imtis lyderio vaidmens antruosiuose NBA klubų penketuose ir pretenduoti į geriausio šeštojo žaidėjo prizą.

18. Tyrese‘as Maxey (Kentakio universiteto „Wildcats“, 20 metų, 191 cm., JAV)

Statistika NCAA: 35 minutės, 14 taškų (29 proc. trit.), 4,3 atk. kam., 3,2 rez. perd.

T.Maxey daugeliui NBA klubų būtų kaip neutralus pasirinkimas – jis niekada neišsiskyrė savo būdo savybėmis ar ypatingais talentais aikštėje, visada būdamas arti geriausių savo kartos krepšininkų, bet į patį elitą taip ir neprasimušdamas. Panašiai galima apibūdinti ir vienintelį jo sezoną Kentakio universitete, Johno Callipari sistemoje jis buvo ryškus, tačiau virš komandos draugo Immanuelio Quickley biržoje kyla labiau dėl potencialo, nei dėl parodyto žaidimo.

Statistiškai į akis pirmiausia krenta prastas T.Maxey pataikymas, nors jo metimas yra gana taisyklingas, todėl čia galima įžvelgti vietos tobulėjimui. Vis dėlto pagrindiniai jo pliusai yra gynyboje – staigumas ir greitos rankos leidžia išlikti prieš savo žmogų, perimti kamuolius bei pradėti greitas atakas. Jis pasižymi ir kibumu bei sugebėjimu išvesti savo varžovą iš pusiausvyros. Vis dėlto dėl liekno sudėjimo jis gali darbuotis tik su kitais gynėjais, o norėdamas pridėti universalumo turėtų priaugti svorio.

Būtent kuklūs fiziniai duomenys kelia daugiausiai abejonių dėl T.Maxey įsitvirtinimo NBA. Šiuo metu jis gali tvarkytis tik su tiesioginiais oponentais, o prieš aukštesnius varžovus turi problemų tiek puolime, tiek gynyboje. Jis nėra nei žaidimo kūrėjas, nei stabilus snaiperis, o su jo ūgiu bus tiesiog privaloma tobulėjimui pasirinkti vieną iš šių sričių. T.Maxey turi potencialo tapti „3 and D“ tipo gynėju, tačiau dar turės įdėti daug darbo bei, veikiausiai, praleisti laiko G lygoje.

17. Kira Lewisas (Alabamos universiteto „Crimson Tide“, 19 metų, 191 cm., JAV)

Statistika NCAA: 38 minutės, 18,5 taško (37 proc. trit.), 4,8 atk. kam., 5,2 rez. perd.

K.Lewisas tarp savo bendraamžių išsiskiria patirtimi. Gynėjas metais anksčiau baigė mokyklą, todėl būdamas vos 19-os jau yra praleidęs du sezonus universitete. Debiutiniame sezone jis tapo jauniausiu lygos žaidėju, o praėjusią vasarą svarstė apie universiteto keitimą, tačiau buvo trenerio įtikintas likti. Savo pajėgumą jis parodė ir prasimušdamas į JAV devyniolikmečių rinktinę bei praėjusią vasarą pasidabindamas pasaulio čempionato auksu.

K.Lewisas turi daug teigiamų savybių, tačiau iš kitų biržos talentų ypatingai išsiskiria savo greičiu. Gynėjas itin pavojingas yra greitose atakose, o praėjusiame sezone tuo užkrėtė ir savo komandos draugus, Alabamoje sukurdamas vieną sparčiausiai į puolimą bėgančių lygos komandų. Jis ir pats pripažino, kad savo žaidimą modeliuoja pagal greičiu taip pat išsiskiriantį De‘Aaroną Foxą. „Crimson Tide“ lyderis tuo pačiu pasižymi ir itin technišku metimu iš toli, prieš atakuodamas nuolat taisyklingai sudėlioja kojas ir yra gana stabilus snaiperis.

Pagrindinės K.Lewiso problemos – atletiškumo ir jėgos stoka bei dažnas perskubėjimas, pasibaigiantis nepamatuotais sprendimais. Dėl savo fizinių duomenų jis gali gintis tik prieš savo pozicijos žaidėjus ir tai daro puikiai, pasižymėdamas geru kojų darbu, tačiau susikeitus taptu lengvu grobiu bet kokiam aukštesniam varžovui. K.Lewisas klubams gali pasiūlyti išskirtinę jaunystės ir patirties kombinaciją bei neišmokomą greitį, todėl yra intriguojantis pasirinkimas.

16. R.J.Hamptonas (Oklando „New Zealand Breakers“, 19 metų, 196 cm., JAV)

Statistika Australijoje: 21 minutė, 8,8 taško (30 proc. trit.), 3,9 atk. kam., 2,4 rez. perd.

R.J.Hamptonui po mokyklos buvo žadamas šaukimas pirmajame dešimtuke, tačiau aplinkybės vėliau klostėsi kitaip nei planuota. Dėl NCAA korupcijos skandalų ir noro žaisti profesionaliai jis pasirinko Australijos pirmenybes. Tai būtų skautus itin intrigavęs sprendimas, tačiau į Australiją pasuko ir LaMelo Ballas, pranokęs R.J.Hamptoną. Pastarąjį vėliau sustabdė ir trauma, o vasarį jis grįžo į gimtinę rengtis biržai, todėl profesionaliai liko sužaidęs vos 15 mačų.

Kaip ir prieš tai aptartas K.Lewisas, R.J.Hamptonas išsiskiria savo greičiu, tačiau jų sujungus su geresniais fiziniais duomenimis ir ženkliai aukštesnio lygio atletiškumu, jis yra gerokai pavojingesnis veržiantis link krepšio. Būtent gynybos pjaustymas prasiveržimais yra pagrindinė jo specializacija. Šis ginklas būtų dar efektyvesnis, jei jis pritrauktų besiginantį žaidėją arčiau savęs būdamas perimetre, tačiau to neleidžia padaryti nestabilus metimas iš toli. Jis gali pataikyti ir nestokoja pasitikėjimo savimi, tačiau iki tapimo užtikrintu snaiperiu dar reikės įdėti labai daug darbo.

R.J.Hamptonas nėra patikimas žaidėjas gynyboje. Jis yra per lengvas darbuotis arčiau krepšio, o ties perimetru prastai dirba kojomis ir tai buvo itin pastebima ikisezoniniuose mačuose, kai „Breakers“ gavo progą pažaisti prieš NBA klubus ir jo čiurnas laužė Chrisas Paulas. Gerai aikštę matantis, tačiau išradingumu nepasižymintis gynėjas yra kiek įstrigęs tarp „pirmosios“ ir „antrosios“ pozicijos, todėl gali tik pasidžiaugti, kad NBA ši riba pamažu išsitrina ir žaidimas šioje lygoje jam turėtų būti palankesnis nei Australijos pirmenybėse.

15. Saddiqas Bey‘us (Vilanovos universiteto „Wildcats“, 21 metai, 203 cm., JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 16,1 taško (45 proc. trit.), 4,7 atk. kam., 2,4 rez. perd.

S.Bey‘us pasižymi vėlyva branda, todėl nereikėtų stebėtis, kad į biržą pasuko būdamas kiek vyresnis už daugumą savo kolegų. Puolėjas išstypo tik baigdamas mokyklą bei užtruko, kol prisitaikė prie naujų fizinių duomenų, tačiau dabar rodo to vaisius. Antrajame savo sezone Vilanovoje jis dvigubai pagerino taškų bei rezultatyvių perdavimų rodiklius bei pridėjo aštuonis procentus prie tritaškių pataikymo, taip patraukdamas ir NBA klubų dėmesį.

Dažniausiai S.Bey‘us yra vertinamas dėl savo darbo gynyboje, kur puikiai išmano tiek individualius, tiek komandinius ypatumus ir gali dirbti su visų pozicijų krepšininkais. Vis dėlto būtent skaičiai puolime išskiria jį tarp kitų gynybos specialistų. Puolime jis primena Edgaro Ulanovo stiliaus krepšininkų, kur pats nekuria progų, tačiau gavęs šansą atakuoti laisvam tai atlieka užtikrintai. Jam pritaikomas ir pomėgis žaisti nugara į krepšį, juolab jis nepasižymi geru pirmuoju žingsniu, todėl ir prasiveržimai nuo tritaškio linijos dažnai baigiasi „post up“ situacijomis. Savo laimei, šias jis taip pat išnaudoja efektyviai.

Būtent efektyvaus prasiveržimo stoka yra vienas pagrindinių S.Bey‘aus minusų. Jis stokoja sprogstamosios jėgos, todėl jau NCAA retai aplenkdavo savo varžovus pirmuoju žingsniu, dar mažiau tokių atvejų bus NBA. Šioje lygoje jam gali pristigti ir atletiškumo, varžantis su per galvas lipančiais puolimo meistrais. S.Bey‘us galėtų sparčiai sužibėti kaip „3 and D“ tipo žaidėjas jam palankioje organizacijoje, tačiau garantuoti ilgą karjerą jam dar anksti.

14. Jalenas Smithas (Merilando universiteto „Terrapins“, 20 metų, 208 cm., JAV)

Statistika NCAA: 31 minutė, 15,5 taško (37 proc. trit.), 10,5 atk. kam., 0,8 rez. perd.

Šarūno Jasikevičiaus „alma matter“ studijavęs J.Smithas į NBA radarus po to, kai savo transformacija atsikratė pavardės „Stix“. Praėjusią vasarą raumenų pridėjęs aukštaūgis tapo daug rimtesne jėga po krepšiu, tai atsispindi ir statistiškai – dvigubo dublio vidurkis nėra itin dažnas reiškinys NCAA, o prie to dar galima pridėti ir 2,4 blokuoto metimo per rungtynes.

J.Smithas pasižymi gana nestandartiniu įgūdžiu deriniu. Didžioji dalis jo darbo yra baudos aikštelėje – pagrindiniais aukštaūgio pliusais yra laikomi sugebėjimai blokuojant metimus ir atakų užbaigimas arti lanko. Vidurio puolėjas gerai suranda virš „lanko“ pakabintus kamuolius bei žino kaip sutrukdyti tai padaryti varžovams. Tokio tipo žaidėjai paprastai nepasižymi geru metimu iš toli, tačiau J.Smithas šioje srityje yra išskirtinis. Amerikietis pasižymi gana stabiliu pataikymu, jei meta iš stacionarios padėties, o metimų po driblingo iš tokios koncepcijos žaidėjo tikėtis ir nederėtų.

J.Smithas nepasižymi išradingais perdavimais ar atakų organizavimu. Jis taip pat retai žaidžia vienas prieš vieną, nes net ir priaugęs svorio vis dar nusileidžia jėga vidutiniam atletui, NBA ši problema turėtų būti tik dar ryškesnė. Jis yra gerokai priklausomas nuo progas jam kuriančių gynėjų, todėl tinkamoje sistemoje būtų ženkliai naudingesnis nei gavęs daugiau laisvės daryti, ką pats norėtų. Pagerinus kojų darbą ir sutvirtėjus fiziškai, jis galėtų pamėginti tapti Bamo Adebayo tipo vidurio puolėju.

13. Aaronas Nesmithas (Vanderbilto universiteto „Commodores“, 21 metai, 198 cm., JAV)

Statistika NCAA: 36 minutės, 23 taškai (52 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 0,9 rez. perd.

Į akis iškart krenta fantastiškas A.Nesmitho pataikymas iš toli. Šis skaičius gali būti kiek apgaulingas – ankstesniame sezone tritaškius jis metė 34 procentų taiklumu, todėl staigus nusitaikymas į visų laikų rekordus išties stebina. Prie to derėtų pridėti ir faktą, kad trauma jo sezoną užbaigė anksčiau laiko ir tokius skaičius jis fiksavo sužaidęs vos 14 rungtynių. Vis dėlto jis spėjo išmesti net 115 tritaškių, įrodydamas, kad ginklų puolime nestokoja ir tuo abejoti nederėtų.

Daugelis jo metimų atrodo tiesiog idealiai – tvarkingai sudėtos pėdos, greitas kamuolio išleidimas iš aukšto taško, suderinta viso kūno mechanika. Problemų kelia tik tai, kad A.Nesmithas nėra pajėgus susikurti savo metimų, todėl dažniausiai meta gavęs kamuolį po užtvarų ar tykodamas ties tritaškio linija kai komandos draugai veržiasi į krepšį. Metimų atlikimą taip pat apsunkina tai, kad jis nėra patikimas driblingo meistras, todėl oponentai gali laikytis itin arti jo. Atletiškumo jam netrūksta, todėl vidutinį greitį jam veikiausiai reikėtų paaukoti ir priaugti papildomų kilogramų, dangstant liekną savo kūno sudėjimą.

Gynyboje A.Nesmithas taip pat turi keblumų. Jis yra protingas žaidėjas ir sugeba gerai užkirsti perdavimų linijas, perimti kamuolius juo besidalinant varžovams. Vis dėlto gera uoslė nepadeda ginantis vienas prieš vieną, kur jis iš tikrųjų turi keblumų, nespėdamas sulaikyti gynėjų ir stokodamas masės grumtis prieš aukštesnius žaidėjus. A.Nesmithas jau turi vieną elitinį įgūdį (metimą), o geresnis driblingas padėtų įvedant įvairovės į savo metimus.

12. Preciousas Achiuwa (Memfio universiteto „Tigers“, 21 metai, 206 cm., Nigerija)

Statistika NCAA: 30 minučių, 15,8 taško (33 proc. trit.), 10,8 atk. kam., 1 rez. perd.

Iš itin religingos šeimos kilęs P.Achiuwa nėra vienintelis, kurio vardą būtų galima išversti paraidžiui – jis dar turi brolius Gods‘giftą, God‘swillą ir Promise‘ą bei seseris Grace ir Peace. Ši šeimyna į JAV persikraustė tik atletui pasiekus aštuntą klasę, o adaptacija naujojo šalyje užtruko, todėl praėjusį sezoną jis tapo vienu vyresnių NCAA pirmakursių. Sugaištas laikas greitai buvo susigrąžintas, nes suspendavus „Tigers“ žvaigždę Jamesą Wisemaną jis gavo papildomų progų ir šias panaudojo puikiai.

Puolėjas į krepšinį susikoncentravo tik persikėlęs į JAV, todėl galima suprasti, kodėl šiuo metu jis yra labiau atletas nei krepšininkas. Didžiausią naudą P.Achiuwa atneša po krepšiu, kur gali blokuoti metimus bei patikimai susirinkti atšokusius kamuolius. Čia jis renka ir didžiąją dalį savo taškų, nors nėra stiprus grumiantis vienas prieš vieną – jis užtikrintai gaudo „pakabintus“ kamuolius bei noriai bėga į greitą puolimą. Šiame jis yra net efektyvesnis nei būtų galima tikėtis, nes pasižymi geresniu kamuolio valdymu nei daugelis jo pozicijos žmonių.

Ties perimetru P.Achiuwa jau nebėra toks naudingas. Jis nepasižymi stabiliu aikštės matymu ar metimu iš toli, atakuoja retai ir neužtikrintai, o ir didelio potencialo čia nerodo, nes baudų metimus taip pat laido vos 59 procentų taiklumu. Jei sutvirtės fiziškai ir pagerins savo kojų darbą, jį bus galima vadinti prototipiniu modernaus krepšinio aukštaūgiu. Nepavykus pasiekti NBA lygio fiziškumo, jam tektų apsiriboti „rim protector“ role.

11. Devinas Vassellas (Floridos Valstijos universiteto „Seminoles“, 20 metų, 201 cm., JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 12,7 taško (42 proc. trit.), 5,1 atk. kam., 1,6 rez. perd.

D.Vassellas nebuvo priskiriamas prie talentingiausių savo kartos žaidėjų, tai patvirtino ir pirmasis jo sezonas universitete, kai gynėjui teko atsarginio rolė, žaidžiant vos 11 minučių per rungtynes (4,5 taško, 42 procentai tritaškių). Antrajame sezone jam pagaliau buvo suteikta rolė starto penkete ir jis sugebėjo nustebinti – išlaikė savo efektyvus net ir atlikdamas gerokai daugiau metimų, todėl aplenkė daugelį talentingesnių bendraamžių ir ėmė belstis į NBA duris.

Amerikietis pirmiausia išsiskiria būtent savo metimu iš toli – jis atakuoja ir noriai ir taikliau nei būtų galima tikėtis, stebint tiek pačią metimo techniką, tiek vos 73 procentus siekiantį taiklumų nuo baudų linijos. Jis yra kiek aukštesnis nei daugelis biržos snaiperių bei pasižymi itin ilgomis rankomis (213 cm), todėl gynyboje su juo tvarkytis sunku bus bet kam. Prie problemų galima priskirti ir tai, kad jam retai pavyksta metimus susikurti pačiam, todėl čia reikės rimtos komandos draugų pagalbos. Ilgos rankos pasitarnauja ir gynyboje, kur jo aktyvumą puikiai iliustruoja skaičiai – 1,3 bloko bei 2 perimti kamuoliai per susitikimą.

Gynyboje D.Vassellas geriau tvarkosi su gynėjais, nes gerokai stokoja svorio grumtis arčiau krepšio, išskirtiniu atletiškumu taip pat nepasižymi. Pagal sudėjimą jis atrodo kaip itin vėlyvos brandos talentas, todėl galima tikėtis, kad su masės auginimu problemų nekils, dalis jos su metais turėtų atrodyti ir natūraliai. Taikytis į NBA D.Vassellui labai padeda pastarųjų metų tendencijos – jis yra beveik idealus „3 and D“ vaidmens atlikėjas, todėl tiktų daugeliui komandų, norinčių praplėsti puolimą bei bandančių neprarasti gynybinių pajėgumų.  

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra