M.Schilleris: toliau dirbsime su tais pačiais vyrukais – kito kelio nėra (49)

Kauno „Žalgiris“ ir toliau stringa Eurolygoje, šį kartą nusileisdamas Sankt Peterburgo „Zenit“ klubui – 75:83.

Ši nesėkmė žalgiriečiams buvo jau penktoji paeiliui, prieš tai neatsilaikius prieš Tel Avivo „Maccabi“, Madrido „Real“, Maskvos CSKA ir Milano „AX Armani“ klubus.

Kertinės problemos „Žalgirį“ ir vėl ištiko gynyboje – varžovų snaiperiai atakavo itin patikimai, o praleistų taškų kiekis penktą kartą paeiliui pasiekė 83. Šis skaičius neatsitiktinai koreliuoja su pralaimėjimais.

Po rungtynių „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris apžvelgė pagrindinius jų aspektus.

„Sveikinimai „Zenit“ klubui. Atkarpose rungtynėse mums buvo geros, bet tik tiek. Trylikos taškų atsilikimas per ilgąją pertrauką mums neatrodė toks didelis, reikėjo tik sukontroliuoti nedidelius dalykus. Patys išsikasėme sau duobių, taip nutiko ir trečiojo kėlinio pradžioje. Tematika yra tokia, kad iš duobių kapstomės, bet jos yra per didelės, kad išliptume per 40 minučių. Gynyboje mums tiesiog reikia pasirodyti gerai, o dėl savo puolimo nerimo neturime. Turime išvengti duobių, kad laimėtume prieš tokias komandas“, – teigė strategas.

– Kodėl žaidėjai suaktyvėja tik ketvirtajame kėlinyje. Ar trūksta motyvacijos?

– Mano akyse, energijos netrūksta viso mačo metu. Rungtynių eigoje trūksta pasitempimo, o ne motyvacijos.

– Kaip reikia tvarkytis su varžovų tritaškiais?

– Tiesiog reikia gintis geriau. Neturiu problemų su sudėtingais metimais, mes irgi tokių pataikome, Thomasas Walkupas šalia mūsų suolelio įmetė per rankas. Skųstis galiu tik tada, kai varžovas meta laisvas ir aiškiai mato lanką, tai reikia pataisyti.

– Ką konkrečiai reikia pagerinti gynyboje?

– Reikia geriau susitvarkyti individualiai, nes praleidžiame prasiveržimus, kurie virsta atmetimais ir tritaškiais. Tai itin ženkliai paveikė rungtynes, nes 20 taškų skirtumas ketvirtajame kėlinyje yra reali problema.

– Kaip greičiausiai galima ištaisyti komunikacijos problemas gynyboje?

– Reikia komunikuoti. Reikia atverti burnas ir šnekėtis.

– Anksti pakeitėte Roką Jokubaitį ir Joffrey Lauvergne‘ą. Jie asmeniškai nesusitvarkė?

– Negaliu taip pasakyti, nemėgstu viešai išskirti atskirų žaidėjų, tai turėtų likti rūbinėje. Žinoma, jie prisidėjo prie prastų atkarpų, tačiau nereikia dėl to jų menkinti. Tiesiog turime toliau dirbti. Kai kuriais aspektais gynyboje buvo patenkinti, atkarpose susitvarkėme su pikenrolais. Toliau dirbsime su tais pačiais vyrukais – kito kelio nėra. Šiais laikais neužtenka gerai atlikti vieną gynybos komponentą, reikia padaryti daugiau.

– Artūras Milaknis pateko į duobę pastaruosiuose keturiuose mačuose, kas neveikia puolime?

– Nekrenta metimai. Akivaizdu, kad jis nemeta pro šalį tyčia, niekas taip nedaro. Visi žino, kad išėjęs į aikštę jis gerai lenda iš užtvarų ir meta tritaškius, jis yra vienas geriausių šios lygos istorijoje. Psichologiškai jis jaučiasi gerai ir problemų dėl to nekyla.

– Ar Patricio Garino trūkumas itin neigiamai atsiliepia gynybai?

– Žinoma, jis buvo pakviestas kaip gynybos ramstis „trečiojoje“ pozicijoje, o puolime jis gali užsiliepsnoti. Mums tikrai jo trūksta, bet teisintis negalime, yra kaip yra. Patricio sugrįš, kad ir kokios formos, tik po kelių mėnesių. Dabar turime toliau darbuotis kaip komanda.

– Kokia yra komandos psichologinė būklė po nesėkmių serijos?

– Po penkių nesėkmių moralė yra kritusi, tai normalu. Nieko nėra sėkmingiau už sėkmę, kelios pergalės tai dar labiau pagerintų. Vis dėlto šios komandos branduolys yra itin tvirtas ir patyręs, tokie žmonės kaip Jankūnas, Thomasas, Grigonis palaiko moralę ir neleidžia nusivilti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra