M.Eatonas – lietuvio atrastas milžinas automechanikas, pasiekęs NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes (2)

Šiais laikais krepšinis yra milijardines investicijas sutraukiantis sportas, talentingus paauglius randantis net nuošaliausiuose pasaulio kampeliuose. Vis dėlto prieš keturis dešimtmečius situacija buvo visiškai kitokia.

Iki 210 cm ūgio ištįsęs Markas Eatonas buvo nerangus ir nematė savęs krepšinio aikštelėje ir mokykloje labiau mėgo vandensvydį. Nepadėjo ir tai, kad mokyklos krepšinio treneris retai rasdavo jam vietą aikštelėje. Pats atletas vėliau pripažino, kad treneris veikiausiai tiesiog nemokėjo jo tinkamai išnaudoti.

Vėliau jis puoselėjo gerokai įprastesnį karjeros kelią – vaikinas baigė profesinę mokyklą ir darbavosi automechaniku. Dar sulaukęs 21-erių jis nenustojo augti ir pasiekė net 224 cm ūgį, bet remontavo automobilius Pietų Kalifornijoje, kai buvo pastebėtas Cypress koledžo chemijos dėstytojo ir krepšinio komandos trenerio asistento Tomo Lubino.

Įdomu tai, kad pastarasis – išeivijos lietuvio Prano Lubino sūnėnas. Šio vedama Lietuvos rinktinė 1939-aisiais triumfavo Europos čempionate. Amerikoje jis buvo žinomas kaip Frankas „Frankenšteinas“ Lubinas, ir būtent jo pavyzdžiu remdamasis T.Lubinas į krepšinį viliojo M.Eatoną.

„Tomas buvo užsispyręs. Jis kvietė mane su juo padirbėti bent dviems valandoms, todėl paskambinau jam. Tomas man pasakojo apie savo dėdę Frankenšteiną, kuris buvo vienas pirmųjų aukštaūgių ir išmokė jį visų judesių“, – vėliau teigė aukštasis mechanikas.

Ši pažintis pradėjo tikrąją M.Eatono krepšinio karjerą. Cypress koledžas toli gražu nepriklausė prestižinėms įstaigoms, tačiau po krepšiu turėdami tikrą milžiną sugebėjo tapti Kalifornijos čempionais. Tai atkreipė ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubų dėmesį. 1979-aisiais buvo praėję keturi metai po M.Eatono mokyklos baigimo, todėl komandos jau turėjo teisę kviesti jį naujokų biržoje. Tuo pasinaudojo Fynikso „Suns“, pakvietę jį 107-uoju šaukimu.

Vidurio puolėjas nesijautė pasirengęs žaisti NBA ir po dar vieno sezono Cypress koledže persikėlė į daug geriau žinomą Kalifornijos universitetą Los Andžele (UCLA). Čia atrodė, kad M.Eatonas iššoko aukščiau bambos – juo netikėjo komandą treniravę Larry Farmeris ir legendinis Larry Brownas, o paskutiniajame savo sezone aukštaūgis iš viso sužaidė vos 42 minutes.

Aikštėje praktiškai nepasirodęs milžinas daugiau laiko plušo treniruotėse, kur jam talkino ir karjerą jau baigęs Wiltas Chamberlainas. Būtent jis paskatino M.Eatoną susitelkti į gynybą ir užkimšti baudos aikštelę, užuot bandžius vikresnius varžovus aplenkti taškais. Tai stumtelėjo M.Eatoną tinkama kryptimi, tačiau statistiškai jis ir toliau atrodė niūriai – rinko tik 1,3 taško ir 2 atkovotus kamuolius.

Šiais laikais tokie ketvirtakursio skaičiai atbaidytų visus NBA skautus, tačiau tuomet jau 25-erių sulaukęs aukštaūgis patraukė Jutos „Jazz“ dėmesį. Jis tapo vienu iš retų žaidėjų, kurie biržoje buvo pašaukti daugiau nei kartą – 1982-aisiais 72 šaukimu „centrą“ pakvietė „Jazz“, o komandos treneris Frankas Laydenas tokį sprendimą paaiškino paprasčiausiai „ūgio neišmokysi“.

Būtent patekęs į NBA ir susitikęs su tinkamais treneriais M.Eatonas pradėjo progresuoti sparčiausiai. Tarp kitų NBA milžinų jis išsiskyrė neprasta plastika ir itin taisyklingu sudėjimu, todėl aukštesniame lygyje apsiprato sparčiai ir jau debiutiniame sezone perėmė „Jazz“ startinio vidurio puolėjo rolę. Debiutuodamas jis per sezoną blokavo net 275 metimus (klubo rekordas) bei su 3,4 vidurkiu užėmė trečiąją vietą visoje lygoje.

Trečiajame savo sezone aukštaūgis blokavo net 456 metimus (5,6 bloko vidurkis), taip pagerindamas lygos rekordą. Tokie skaičiai jam pelnė ir patekimą į geriausiai besiginančių lygos žaidėjų penketą, o galiausiai – ir geriausiai besiginančio žaidėjo titulą.

Išties smagūs laikai į Jutą atėjo vėliau. 1984-aisiais prie komandos prisijungė Johnas Stocktonas, 1985-aisiais – Karlas Malone‘as, 1988-aisiais – legendinis treneris Jerry Sloanas. Atvykus šiam, „Jazz“ pagerino franšizės rekordą surinkdami 51 pergalę bei į „Visų žvaigždžių“ rungtynes delegavo net tris žaidėjus – K.Malone‘ą, J.Stocktoną ir M.Eatoną. Pastarasis tokio pripažinimo sulaukė per 36 minutes rinkdamas 6,2 taško, 10,3 atkovoto kamuolio ir 3,8 bloko. Puolime ribotas, tačiau spragas komandos žaidime kamšantis aukštaūgis 1989-aisiais pelnė ir antrą geriausiai besiginančio žaidėjo titulą.

Tais pačiais metais M.Eatonui suėjo 32-eji, o tokių gabaritų žmonės ilgaamžiškumu išties nepasižymi. Jo žaidimo tempas pamažu ėmė kristi, o statistika prastėti. 1993-aisiais, kai „Jazz“ dar kartą nesužibėjo atkrintamosiose, milžinas nusprendė baigti karjerą. Bet kokiu atveju, tik 25-erių patekus į NBA, sužaisti joje 11 sezonų vis tiek yra solidus pasiekimas. Per savo karjerą jis spėjo atlikti net 3 064 blokus, iki šiol nusileisdamas tik Hakeemui Olajuwonui, Dikembe Mutombo ir Kareemui Abdul-Jabbarui.

M.Eatonas Jutoje yra prisimenamas iki šiol – jam priklauso daugelis komandos blokų rekordų, o 53-uoju numeriu pažymėti marškinėliai kabo arenos palubėje. Pastaruosius dvejus metus jis yra įtraukiamas tarp kandidatų patekti į „Šlovės muziejų“, tačiau tokia sėkmė abu kartus nenusišypsojo.

Po savo krepšinio karjeros M.Eatonas taip pat nenuobodžiavo – dar kurį laiką komentavo Jutos komandų krepšinį televizijoje, vėliau iki 2007 darbavosi karjerą baigusių NBA žaidėjų asociacijoje (NBRPA), trumpai buvo ir šios prezidentu, 2013-aisiais padėjo Jeremy Evansui NBA dėjimų konkurse. Šiuo metu jis darbuojasi keldamas jaunimo ir įmonių moralę, savo kalbomis diegia bendruomenėse komandinio darbo pagrindus, kurių išmoko būdamas NBA. Simboliška, kad internetinis jo puslapis vadinasi 7ft4.com – M.Eatono ūgis pėdomis.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra