LKL viščiukų skaičiuoklė: kurie klubai geriausiai rinkosi legionierius? (3)

Birželio 18 d., 07:00
Vieni LKL klubų pirkiniai pasiteisino labiau už kitus (Scanpix nuotr.)
Vieni LKL klubų pirkiniai pasiteisino labiau už kitus (Scanpix nuotr.)
Rokas Liolaitis

„Viščiukus skaičiuosime pavasarį“, – gerai žinoma frazė, reiškianti, kad darbų rezultatus reikia vertinti tik šiems pasibaigus. Šį frazeologizmą galima pritaikyti Lietuvos krepšinio lygai („Betsafe–LKL“), kurios mūšiai iki vasaros užsitęsė tik pusfinalį pasiekusioms ekipoms.

Visus lygos klubus įvertinsime keturiais skirtingais aspektais. Pirmuoju tapo legionierių pasirinkimas.

Užsieniečių rinkta statistika gali būti vertinama atskirai, todėl šį kartą ji bus panaudota tik kaip šalutinis šaltinis – daugiau dėmesio atkreipsime į tai, kaip klubai išnaudojo savo galimybes, motyvus renkantis žaidėjus bei bendrą sudėties viziją ir jos išpildymą. Komandos išrikiuotos pagal užimtą vietą reguliariajame sezone.

Kauno „Žalgiris“ – 7

REKLAMA

Sezoną „Žalgiris“ pasitiko su šešiais legionieriais – Joffrey Lauvergne‘u, Steve‘u Vasturia, Augustine‘u Rubitu, Patricio Garino, Nigelu Hayesu ir Thomasu Walkupu. Tiesa, du pastarieji vaikinai Kaune liko dar po praėjusių sezonų su Šarūnu Jasikevičiumi, o likęs ketvertukas kelia dvejopą įspūdį.

J.Lauvergne‘as sezoną pradėjo solidžiai, bet vėliau akis ėmė badyti akivaizdūs jo minusai. Prancūzas turi problemų tiek asmeninėje, tiek komandinėje gynyboje ir apskritai dažnai aikštėje priima keistus sprendimus. LKL jis galėjo dominuoti vien savo fiziniais duomenimis, tačiau Eurolygoje didžiąją dalį taškų rinkdavo po įžaidėjų sukurtų progų bei dažnai pradingdavo prieš pajėgesnius varžovus. Jo sutarties pratęsimas kitam sezonui yra sveikintinas tęstinumo prasme, tačiau vidurio puolėjas tikrai turi kur pasitempti.

A.Rubitas visą sezoną išlaikė gana stabilų produktyvumą, tačiau giliai išliekančio įspūdžio nepaliko. „Žalgiris“ nėra žinomas dėl traumų problemų neturinčių žaidėjų su Eurolygos patirtimi įsigijimo, todėl lūkesčiui amerikiečiui buvo nemenki ir liko nepateisinti. Eurolygoje jis ant parketo praleisdavo 19, o LKL – 16 minučių ir tai tiesiog nėra pakankamas indėlis iš legionieriaus. Žaidėjas, kurio stiprioji pusė yra metimai iš vidutinio nuotolio apskritai turėtų susimąstyti apie savo ateitį šiuolaikiniame krepšinyje.

REKLAMA

P.Garino yra tiesiog nepasiteisinęs statymas ruletėje. Pastaraisiais metais „Žalgiriui“ sekėsi ant kojų pastatyti dėl traumų atpigusius pajėgius žaidėjus, tačiau argentinietis tapo išimtimi iš šios taisyklės. Vertinti jo žaidimą tiesiog nėra prasmės, kai jo buvo tiek mažai.

Vasturia Vasturia

S.Vasturiai nepasisekė viskas, kas galėjo nepasisekti. Amerikietis vangiai pradėjo sezoną, po traumos prarado vietą rotacijoje ir pasitikėjimą savimi. Ilgainiui jis tapo komandos gerbėjų pašaipų objektu ir neteko paskutinių jam skirtų minučių. Akivaizdu, kad nei klubas, nei žaidėjas neliko patenkintas bendradarbiavimu, tačiau „Žalgiris“ tapo tokia solidžia organizacija, kad net ir nenusisekusių pirkinių nemėto sezono viduryje. S.Vasturia nėra toks blogas žaidėjas, kaip parodė šiemet, tačiau iki Eurolygos jam dar reikia paaugti, o kitą sezoną reiktų skirti pasitikėjimo atgavimui kuklesnėje komandoje.

REKLAMA

Trumpai įvertinti galima ir trenerio pasirinkimą – Martinas Schilleris juk taip pat buvo atsivežtas iš menkai pažįstamos užsienio lygos. Strategas atrodė neblogai susipažinęs su žalgiriečiais ir randantis būdų išnaudoti stipriąsias jų puses. Eurolygoje jis taip pat nepasimetė bei sezono eigoje atliko privalomas išvadas. Austrą kritikuoti galima nebent dėl prasto jaunų žaidėjų išnaudojimo ir perdėtai rimto požiūrio į LKL, kur „Žalgiris“ dviem galvomis lenkia visus varžovus.

Anksčiau prijungti Th.Walkupas ir N.Hayesas lūkesčius pranoko ir keliasi į prabangesnius klubus. Vis dėlto praėjusio tarpsezonio pirkiniai kelia daugiau klaustukų, kuriuos galima pateisinti tik trenerių pasikeitimu ir nenuvylusiais komandos rezultatais. Vis dėlto galima suprasti, kodėl pasirinkti buvo būtent šie žaidėjai – trys iš keturių naujokų turėjo Eurolygos patirties, du iš jų finansiškai įkandami tik dėl gausios traumų istorijos. Negalima sakyti, kad pasirinkimai buvo itin blogi, tiesiog rizika šiemet pasiteisino prasčiau nei praėjusiais sezonais, todėl septynetas atrodo kaip adekvatus vertinimas.

Vilniaus „Rytas“ – 6

Sezono eigoje „Rytas“ pakeitė tiek žaidėjų, kad iš išvykusiųjų būtų galima sudaryti atskirą komandą. Pakeliui link LKL sidabro klubą paliko Chrisas McCulloughas, Maurice‘as Ndouras, Demetriusas Jacksonas, Ryanas Boatrightas ir Keithas Bensonas, o sezoną komandoje užbaigė Andrew Goudelockas, Ivanas Buva ir Kristjanas Kitsingas. Natūralu, kad atliekant tiek daug šūvių, kai kurie iš jų pasiekė tikslą, tačiau ir netaikliais bandymais išdaužytų langų netrūko.

REKLAMA

A.Goudelockas yra Europoje gerai žinomas žaidėjas su aiškiais pliusais ir minusais. Gynėjas yra aiškiai orientuotas į puolimą ir sugebantis taškus rinkti įvairiose situacijose, čia sunku rasti jam priekaištų, nes gautus pinigus jis atidirbo. Tuo tarpu pasirodymas gynyboje reikalauja atskiro paminėjimo. Amerikietis niekada nebuvo geras šioje aikštės pusėje, tačiau sezono pradžioje net nerodė pastangų imituoti gynybą, o kiek pagyvėjo tik atėjus LKL atkrintamosioms. Snaiperis fizinėmis galimybėmis atrodo be laiko susenęs – dėl ilgos karjeros kartais pamirštama, kad 32-ejų gynėjas yra tik mėnesiu vyresnis už Mindaugą Girdžiūną.

Goudelockas Goudelockas

I.Buva ir K.Kitsingas komandą papildė sezono eigoje ir pritapo skirtingai. Kroatas startavo solidžiai ir LKL finale prieš „Žalgirį“ dar rinko solidžią statistiką (17,3 taško, 22/32 dvitaškių), tačiau sezono finiše jau akivaizdžiai stokojo motyvacijos ir sulaukė retai į žaidėjus pirštus bedančio Giedriaus Žibėno kritikos. Tuo tarpu estą galima pavadinti „vieno triuko poniu“ – tritaškius gerai laidantis aukštaūgis aikštėje negali bent vidutiniškai atlikti jokios kitos užduoties, o į šį receptą įmaišius ir užklupusias traumas, jie tiesiog iškrito iš rotacijos. Abu jie yra biudžetiniai variantai sezono uždarymui.

REKLAMA

Taip pat sezono eigoje atvykę R.Boatrightas ir K.Bensonas gali būti pavadinti Donaldo Kairio nepotizmo vaisiais. Žaidėjai į komandą atvyko dėl to, kad anksčiau buvo dirbę su strategu, nors ir neužpildė opiausių „Ryto“ spragų. R.Boatrightas ilgainiui įsibėgėjo, tačiau neliko prasmės jo laikyti atleidus D.Kairį, o K.Bensono žaidimą apskritai galima pavadinti vienu dideliu nesusipratimu.

M.Ndouras tapo aukso grynuoliu pelenų krūvoje. Senegalietis vienintelis iš sezono vidurio papildymų demonstravo visišką atsidavimą komandai ir už tai sulaukė pelnytos gerbėjų meilės. Atstovaudamas savo rinktinei FIBA „lange“ jis pasigavo koronavirusą, buvo įstrigęs Ruandoje, o į Čempionų lygos rungtynes prieš Rygos VEF atskubėjo tiesiai iš lėktuvo. Solidžiai rungtyniavęs puolėjas tapo tiesiog per brangiu iškritus iš tarptautinio turnyro, tačiau už atiduotą širdį Vilniuje bus minimas tik geruoju.

Ch.McColloughas tapo dar vienu pavyzdžiu, kodėl prieš perkant žaidėją reikia išstudijuoti ir jo užklasinę veiklą, Vilniuje virtusia sunkiai suprantamu autoįvykiu. Aikštėje jis ir vilkėdamas „Ryto“ marškinėlius parodė gerus fizinius duomenis bei dėl tų pačių charakterio problemų neišpildomą potencialą. Po kelių psichologo konsultacijų jis taptų gerokai solidesniu krepšininku, tačiau klubo sprendimas išsiskirti su amerikiečiu buvo visiškai pateisinamas.

REKLAMA

D.Jacksonas paliko malonų įspūdį, jau debiutiniame savo sezone Europoje žibėdamas ryškiausiomis spalvomis, tačiau reputaciją pagadino nemaloniu išsiskyrimu su komanda, kai dėl abejotinų priežasčių nusprendė nutraukti kontraktą sezonui net neįpusėjus. Nereiktų stebėtis, jei Europoje jis sukurs solidžią karjerą, tačiau į prastą „Ryto“ situaciją sezono starte jis sureagavo itin jautriai.

„Rytas“ sezono eigoje buvo kankinamas traumų ir koronaviruso, todėl nuolatinis naujų legionierių pirkimas priminė karštligišką vandens sėmimą iš skęstančio laivo. Sezono pabaigoje komandos veidas išryškėjo, tačiau tuomet košės jau buvo prisivirta daugiau, kad už legionierių pasirinkimą būtų galima parašyti daugiau nei silpną šešetą.

Panevėžio „Lietkabelis“ – 6

Sezoną Panevėžyje pradėjo Kyle‘as Vinalesas, Marinas Maričius ir Troy‘us Barniesas, tačiau ilgainiui du pastaruosius vyrukus pakeitė Džordže Gagičius ir Panagiotis Kalaitzakis. Kiekvienas iš šio penketuko yra vertas atskiros pastraipos.

M.Maričius buvo pakviestas kaip tvirtas vidurio puolėjas ir statistiškai neatrodė tragiškai – 17 minučių, 8,1 taško bei 3,6 atkovoto kamuolio. Vis dėlto lėtas aukštaūgis tapo skyle gynybos schemose ir stokojo universalumo puolime. Apskritai jis priminė senamadišką vidurio puolėją, kuris neužpildė Martyno Sajaus paliktų batų ir paleistas buvo vos radus geresnį variantą.

REKLAMA

Kroatą pakeitęs Dž.Gagičius paliko daug solidesnį įspūdį. Už savo pirmtaką net griozdiškiau atrodantis aukštaūgis dažnai stebino plastiškais judesiais puolime ir gausiu apgaulingų judesių arsenalu. Eurolygos patirties turintis serbas Panevėžyje pritapo itin greitai, pademonstravo šiltą charakterį ir kovingumą, o mažajame finale jo mūšiai su Mindaugu Kupšu tapo itin žaviu reginiu. „Lietkabelis“ išlaikė jo tautietį strategą Nenadą Čanaką, daugelis gerbėjų nudžiugtų, jei komandoje liktų ir vidurio puolėjas.

Gagičius Gagičius

T.Barniesas paliko itin blankų įspūdį. Amerikietis nebuvo blogas žaidėjas, tačiau nepademonstravo jokio išskirtinio įgūdžio ir net žaidimo stiliumi priminė eilinį iš NKL pakilusį lietuvį. Dažnai buvo pabrėžiama, kad į Panevėžį jis atvyko už itin kuklų atlyginimą, tačiau ir šie pinigai verčiau būtų panaudoti kitur. Išsiskyrimas nesulaukus sezono pabaigos turėjo tenkinti abi puses.

REKLAMA

P.Kalaitzakis sezoną pradėjo Kėdainiuose, tačiau savo vietą rado ir paskolintas „Lietkabeliui“. Graikas paliko daug solidesnį įspūdį nei jo pakeistas T.Barniesas, nevengė imtis iniciatyvos puolime, nors ir stokojo stabilumo (normalu 22-ejų žaidėjui). Bet kuriuo atveju, puolėjo pakilimai ir nuopuoliai atnešė daugiau nei stabiliai nykus amerikietis. Graiko karjeros pasirinkimai ir plika akimi matomas progresas leidžia jam vytis talentingesniu laikomą, tačiau Atėnų „Panathinaikos“ suolą trinantį dvynį.

K.Vinalesas viso sezono metu buvo itin poliarizuojančia asmenybe. Slogiai startavęs amerikietis kurį laiką buvo gerbėjų vejamas iš komandos. „Lietkabelio“ atakos prasidėdavo ir baigdavosi jo sprendimais, Europos taurėje gynėjui lygiomis dalimis tempiant ir skandinant komandą. Jo bandymai iniciatyvos imtis lemiamose atakose dažnai priminė loteriją, tačiau sutvirtino jo pozicijas lemiamais metimais paskandinus Pasvalio ir Šiaulių klubus. Vis dėlto pomėgis dairytis į statistiką ir kito sezono pinigų skaičiavimas virto konfliktu su N.Čanaku, dėl kurio amerikietis nuo komandos atsiskyrė sezonui dar nesibaigus. Visa ši istorija primena ištęstą Kendricko Browno atvejį – talentingiems, bet egoistiškiems žaidėjams Panevėžyje vietos ir toliau nėra.

REKLAMA

Tikrai riebų pliusą „Lietkabeliui“ galima rašyti tik už Dž.Gagičių – P.Kalaitzakis yra vos už 60 kilometrų rastas žemai kabantis vaisius („Nevėžis“ žaidėjus pardavinėja lengva ranka), o kiti atvykėliai neištempė iki sezono pabaigos. Tokios nesėkmės komplektuojantis lėmė prastą Europos taurės sezoną, o riboto biudžeto komandai renkantis žaidėjus būtų geriau pataikyti pirmuoju šūviu.

Utenos „Juventus“ – 5

„Juventus“ legionas šį sezoną nebuvo toks gausus kaip kitų pirmojo ketverto komandų. Visą sezoną komandoje praleido tik 2019-aisiais prisijungęs Bryantas Crawfordas, o trumpi Jamelo Artiso ir Gleno Rice‘o eksperimentai taip ir liko tik pabandymais.

G.Rice‘ui tinka daugelis Ch.McColloughui priskirtų minčių, nesėkmę su automobiliu tiesiog pakeitus incidentu „Norfos“ parduotuvėje. „Juventus“ vadovai puikiai žinojo probleminę amerikiečio istoriją ankstesniuose klubuose, tačiau vis tiek susiviliojo jo talentu. Savo klaidą klubas suprato itin operatyviai – amerikietis atleistas dar sezonui neprasidėjus.

J.Artisas atvyko kaip pamaina G.Rice‘ui, tačiau šis bandymas taip pat neišdegė. Prie suformuotos sudėties prijungtas amerikietis nerado savo vietos komandoje, o ir individualiais sugebėjimais LKL taip pat nedominavo. NBA patirties turintis puolėjas nėra blogas žaidėjas, tačiau Utenoje tapo balta varna, o jo labui šneka ir solidžiai aukščiausioje Prancūzijos lygoje uždarytas sezonas.

REKLAMA

Crawfordas Crawfordas

Tuo tarpu B.Crawfordui tai buvo jau antrasis sezonas Utenoje, tačiau puikiu jo taip pat negalima pavadinti. Amerikietis iki šiol mėtosi tarp įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijų, o aikštėje neretai įneša bereikalingo chaoso ir stokoja šaltų nervų. Jo statistika yra praktiškai identiška praėjusiam sezonui, ryškesnį progresą įžvelgiant nebent patobulintame pataikyme iš toli (nuo 23,7 iki 28,2 procento). Vis dėlto B.Crawfordas ir toliau atrodo kaip ilgalaikis projektas, o ne kaip vienintelis legionierius, kuris turėtų tempti komandą į priekį.

Žydrūnas Urbonas žiba spaudos konferencijose, tačiau su legionieriais pastaruoju metu sunkiai rado bendrą kalbą. Nuo 2017-ųjų, kai strategas perėmė komandos vairą, kaip ryškesnį legionierių galima išskirti tik Alexą Hamiltoną, pagarbiai paminint Kenny Gainesą ir Anthony Irelandą. Jei „Juventus“ išties rengiasi grįžti į FIBA Čempionų lygą, šiam aspektui komplektuojant sudėtį reiktų skirti daugiau atidumo.

REKLAMA

Prienų „CBet“ – 7

Sezoną Prienų klubas baigė su vieninteliu legionieriumi Emmanueliu Lecomte, tačiau bandymų buvo ir daugiau – komandos marškinėlius vilkėjo Marquisas Wrightas, Tomas Digbeu, Khadimas Sow ir Demetriusas Treadwellas. Tai toli gražu nereiškia, kad visus juos reikia vadinti nepasiteisinusiais pirkiniais – legionas buvo išbarstytas dėl įvairių priežasčių.

T.Digbeu yra talentingas, tačiau dar nenušlifuotas žaidėjas, kuriam visų pirma reikia sutvirtinti kūną, taip atsikratant ir jį persekiojančio traumų šleifo. LKL per 17 minučių jis fiksavo gerbtiną 8 taškų vidurkį, tačiau iš toli atakavo tik 23 procentų taiklumu ir sezoną anksčiau laiko vėl baigė dėl traumos. „Žalgirio“ dėka Lietuvoje atsidūręs jaunuolis nebuvo vien tik „CBet“ pasirinkimas, todėl ir teisti ar liaupsinti klubo už tai nederėtų.

Kh.Sow ir D.Treadwellas virto nesusipratimais, kuriems LKL buvo akivaizdžiai per sunku. Tiesa, dėl pirmojo iš jų pasikvietimo Prienų ekipą dar galima pateisinti – 21-erių aukštaūgiai su Eurolygos patirtimi tikrai nesimėto, tai tiesiog buvo mažos rizikos ir didelio pelno situacija, nepasiteisino – nieko tokio. Tuo tarpu D.Treadwello įsigijimas iškart atrodė pasmerktas. Vos 201 cm ūgio vidurio puolėjas pasižymėdavo tik gera kova dėl kamuolių, tačiau tam būtinas geras fizinis pasirengimas, o amerikietis dėl traumų nerungtyniavo pusantrų metų, tad ko iš jo buvo galima tikėtis?

REKLAMA

Wrightas Wrightas

M.Wrightas tapo vienu didžiausių LKL sezono atradimų ir su 17,3 taško vidurkiu sudarė mirtiną tandemą su Regimantu Miniotu. Vis dėlto, toks geras žaidimas tuo pačiu tapo ir „CBet“ prakeiksmu, mat beveik neliko galimybių šį žvėriuką išlaikyti visą sezoną. Žinoma, finansinės komandos problemos taip pat nepadėjo. Savo siautėjimą amerikietis tęsia Rumunijoje, kur sujungęs jėgas su Donatu Taroliu (Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“) siekia šalies čempiono titulo. Už jo pasikvietimą Prienai tikrai nusipelnė dešimtuko su pliusu.

Išvykusį įžaidėją komandoje pakeitė E.Lecomte. Užpildyti tokią spragą nebuvo lengva, tačiau belgo pastangas galima įvertinti itin pozityviai – per 28 minutes jis rinko 14,9 taško ir 5,1 rezultatyvaus perdavimo. Finansiškai nestabiliam klubui jis leido užkopti iki maksimalios penktosios vietos turnyro lentelėje ir paliko teigiamą įspūdį. Susidaro įspūdis, kad gynėjams iš užsienio „CBet“ atstovai turi daug geresnę akį nei aukštaūgiams.

Klaipėdos „Neptūnas“ – 2

Deklaruodamas taupymo sumetimus „Neptūnas“ nusprendė sezoną praleisti be legionierių. Šis planas dėl prastų rezultatų ir užklupusių traumų gynėjų grandyje buvo pastumtas į šalį, tačiau vienintelė galimybė kviestis užsienietį paleista vėjais.

Dorsey Dorsey

Į Klaipėdą atvyko Darrinas Dorsey, komandoje jau žaidęs praėjusį sezoną. Iš esmės kviestis pažįstamą žaidėją atrodo kaip saugus ėjimas, tačiau jau pernai akis badė gynėjo sveikatos problemos – jis dažniau gydėsi traumas nei rungtyniavo ir per sezoną LKL sužaidė vos 12 rungtynių. Šiemet situacija buvo dar prastesnė – komandą jis dar kartą paliko spėjęs sužaisti vos 3 mačus.

Kai žaidžia, D.Dorsey yra solidus, tačiau susigrąžinti 34-erių gynėją su puikiai žinoma traumų istorija yra tiesiog antras bridimas į tą pačią upę. Geriau laikytis kurso žaisti be legionierių, nei atlikti tokius pasirinkimus.

„Šiauliai“ – 8

„Šiaulių“ legionierių pasirinkimą galima pavadinti medaus statine su šauktu deguto. Setho LeDay‘aus atvykimą klubo atstovai veikiausiai dar ir dabar paaiškintų sunkiai, tačiau Andy Van Vlietas, Kasparas Berzinis, Ryanas Andersonas ir ypač Elvaras Fridrikssonas paliko itin teigiamą įspūdį.

S.LeDay‘us į Šiaulius atvyko Antanui Sireikai net nežinant, su kokios pozicijos žaidėju reikės dirbti. Negalima atmesti varianto, kad jis buvo pakviestas tiesiog kaip „Žalgiryje“ žibėjusio Zacho LeDay‘ays jaunėlis brolis, tikint, kad šis taip pat atsiskleis Lietuvoje. Vis dėlto iš komandos išsiųstas jis buvo LKL sužaidęs vos pusseptintos minutės. Sezoną amerikietis užbaigė Kosovo pirmenybėse su Prištinos „Sigal“ marškinėliais rinkdamas 10,4 taško ir akivaizdu, kad žaisti LKL iki šiol nėra pasirengęs.

R.Andersonas buvo pakviestas kaip prieš trejus metus Pasvalio ekipos peržiūroje šmėkštelėjęs kresnas ir kovingas puolėjas. Jis dar draugiškų rungtynių cikle įsitvirtino tarp komandos lyderių, galingus skaičius rinko ir LKL sezono starte (14,7 taško, 8,7 atkovoto kamuolio), tačiau patyrė kryžminių kelio raiščių traumą bei sezoną baigė anksčiau laiko. To tiesiog nebuvo įmanoma numatyti ir kritikuoti nėra ko, beliekant palinkėti atletui sėkmės ateityje.

A.Van Vlietas buvo atsivežtas kaip „belgiškas Porzingis“ ir išties priminė latvį, tiek savo pliusais, tiek minusais. Modernus aukštaūgis, su smagia rankele ir dažnu žaidimu toliau nuo krepšio bei prastu savo fizinių privalumų išnaudojimu. Jo įsigijimo intencija yra itin aiški ir nors kalnų belgas nenuvertė, 11,1 taško bei 5,8 atkovoto kamuolio vidurkius su 40 procentų tritaškių pataikymu pavadinti nusivylimu taip pat negalima. Išliko prieš sezoną sudarytas įspūdis, kad dar vieneri metai su geru treneriu pakeltų jo akcijas itin aukštai.

K.Berzinis yra puikiai pažįstamas latvis, atvykęs kamšyti spragų priekinėje linijoje. Savo darbą jis atliko neblogai, o „Šiaulius“ galima kritikuoti nebent dėl aukštaūgio panašumo į Arminą Urbutį. Aukštaūgiai yra itin panašūs tiek vizualiai, tiek kūno plastika, tiek žaidimo stiliumi (latvis tik dažniau mėto tritaškius) ir abiejų jų turėjimas atrodo perteklinis – Šiauliuose geriau lipęs būtų tvirtas ir atletiškas vidurio puolėjas.

Fridrikssonas Fridrikssonas

Saldžiausias kąsnis paliktas pabaigai – E.Fridrikssonas savo driokstelėjimu aplenkė net M.Wrightą. Islandas tapo reguliariojo LKL sezono MVP (nors ir keista matyti tokį titulą susižeriantį septintą vietą užėmusio klubo atstovą). Švedijos pirmenybėse atrastas įžaidėjas greitai prisitaikė aukštesniame lygyje, pademonstravo išradingumą, greitį, krepšinio supratimą ir patikimą metimą iš tolį, taip šią vasarą praktiškai garantuodamas sau karjeros kontraktą.

Dėl vienintelės, bet itin ryškios S.LeDay‘aus „kliurkos“ ekipai tarsi būtų galima parašyti silpną devynetą, tačiau reikia pabrėžti, kad ir pasiteisinę pirkiniai neblizgėjo komandiniais rezultatais. Visi pakviesti žaidėjai kelia klaustukų gynyboje ir yra aiškiai pritaikyti A.Sireikos mėgstamam žaidimo stiliui bei kitame klube tokie naudingi veikiausiai nebūtų. Taip, šį faktą galima pasukti komplektaciją rinkusių asmenų naudai, nes pataikyti į trenerio stilistiką nėra lengva, tačiau bent vienas užsienietis su aiškiomis užduotimis gynyboje tikrai būtų pravertęs labiau nei dar vienas taškų rinkėjas.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 5

Gedimino Petrausko braižas Pasvalyje išliko itin ryškus – šis klubas vėl turėjo vieną gausiausių legionų visoje lygoje. Sezoną komandoje užbaigė Jahennsas Manigat, Stevenas Haney, Branko Mirkovičius, Yannickas Franke ir Danielis Amigo, o pakeliui išbarstyti buvo Edgaras Lasenbergas, Zigmaras Raimo ir Andreja Milutinovičius.

Apie latvius Z.Raimo ir E.Lasenbergo pasirodymai buvo tokie trumpi, kad net sunku apie juos išsiplėsti. Abiems vyrukams LKL lygis buvo tiesiog per aukštas ir jiems nepavyko to ilgai nuslėpti. Tuo tarpu A.Milutinovičius gerai pradėjo sezoną, tačiau jo baterijos greitai nusėdo ir po dviejų paeiliui neigiamų pasirodymų serbo paslaugų buvo atsisakyta dar kovo pradžioje.

J.Manigat, Y.Franke ir D.Amigo komandoje žaidė dar prieš šį sezoną ir jų pliusai bei minusai „Pieno žvaigždžių“ štabui buvo aiškiai žinomi. J.Manigat išliko kartais iš toli iššaunančiu darbininku gynyboje, Y.Franke neatsikratė taškų rinkėjo etiketės, o D.Amigo taip ir liko tvirtu, tačiau koordinacijos ir paprasčiausių krepšinio pagrindų stokojančiu vidurio puolėju. Tik 25-erių Y.Franke artimiausią sezoną turėtų kelti sparnus į aukštesnį lygį, o likusi porelė nenustebintų Pasvalyje likdama ir kitam sezonui.

Franke Franke

B.Mirkovičius atliko viską ir net daugiau, nei galima tikėtis iš 38-erių įžaidėjo. Net 37 mačus su 26 minučių vidurkiu sužaidęs veteranas rinko 11 taškų pavydėtinu 47,2 procento tritaškių taiklumu. Vis dėlto sezono pabaigoje jis akivaizdžiai sunkiai vilko kojas bei turėjo būti nuolat dangstomas gynyboje. Po trejus metus jis yra praleidęs netolimose Estijos ir Baltarusios lygose, todėl perkant tikrai buvo žinoma, su kuo turimas reikalas. Neatletiškas, bet galvotas įžaidėjas neatitinka „Pieno žvaigždes“ paprastai papildančio tipažo ir šis eksperimentas veikė tik pusę sezono.

S.Haney atvykimas virto dar vienu nesusipratimu. Pasirodo,13,8 taško vidurkis Lenkijoje negarantuoja gero žaidimo Lietuvoje. Amerikietis nepritapo aukštesniame lygyje, LKL tiesiog nerado sau vietos ir išvyksta palikęs itin slogų įspūdį. Net sunku suvokti, kokiame lygyje 26-erių atletas turėtų varžytis kitą sezoną.

Patikrinti variantai „Pieno žvaigždžių“ nenuvylė, tačiau keturis ir penkių originalių pirkinių tenka vertinti neigiamai, o ir B.Mirkovičiaus įvertinimas nesuka link idealaus. Praeityje iššaudavo didesnis procentas šios ekipos legionierių, todėl norisi tikėtis, kad po pandemijos užsieniečių pasirinkimas bent jau grįš į ankstesnį lygį.

Alytaus „Dzūkija“ – 3

„Dzūkija“ pastaraisiais metais buvo linkusi šturvalą atiduoti siaučiantiems amerikiečiams, o šį sezoną pasuko kiek kita linkme, legionierių asortimentą susiaurindama iki trijų pavardžių – Paolo Marinelli, Thomasas Dziagwa ir Ericas Stuteville‘as. Vis dėlto šių pokyčių pavadinti teigiamais tiesiog nepavyksta.

Visą sezoną Alytuje ištempė vienintelis P.Marinelli, tačiau ir jo priskirti prie komandos lyderių nepavyksta. Gynėjas iš Kroatijos užtruko tris mėnesius, kad pataikytų pirmąjį savo tritaškį LKL (įskaitant pusantro mėnesio, praleisto dėl traumos). Vėliau jis tapo stabilesniu metiku, tačiau vis tiek sužaisdavo (pagal nuotaiką). Per sezoną jis tik kartą peržengė 15 taškų ribą, kai Vilniaus „Rytui“ atseikėjo net 26 bei ilgalaikio įspūdžio tiesiog nepaliko.

Marinelli Marinelli

Tuo tarpu Th.Dziagwa ir E.Stuteville‘as atliko epizodinius vaidmenis, tačiau ir per šiuos atrodė tarsi į sausumą išmestos žuvys. Th.Dziagwa retus savo tritaškius sumetė neblogai (7/18), tačiau visais kitais aspektais net minimalaus LKL lygio nesiekia, o E.Stuteville‘as apskritai komandoje praleido tik dvi savaites ir jo užsukimą buvo galima praleisti sumirksėjus.

„Dzūkijos“ „skautingui“ komplimentų rasti sunku, belieka pasveikinti su tokiu legionierių pasirinkimu išvengus paskutinės vietos turnyro lentelėje.

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ – 8

„Nevėžis“ šiemet tapo itin tarptautiniu projektu – komandos marškinėlius vilkėjo Sedrickas Barefieldas, Arielis Hukporti, Abramo Canka, E.J.Montgomery, Rafa Luzas, P.Kalaitzakis ir Imru Duke‘as, trenerių štabą papildė Bobby Gonzalezas ir Davidas Gale‘as. Kiekvienas iš jų yra vertas atskiro paminėjimo.

Filipinietiškų šaknų turintis S.Barefieldas siautulingu savo žaidimu įsiveržė tarp rezultatyviausių LKL žaidėjų (15,5 taško vidurkis). 24-erių gynėjo žaidimas išlieka gana chaotišku ir pagrįstu energija, todėl kaip įžaidėjas jis yra nepatikimas, o užaugus vos iki 188 cm ūgio atakuojančiu gynėju būti nepatartina. LKL mastu jis yra solidus žaidėjas, tačiau pats neslepia neatsisakantis NBA svajonės, o tam dar reikės gerokai pašlifuoti tiek fizinius, tiek psichologinius žaidimo aspektus.

A.Hukporti yra vienas talentingiausių savo kartos žaidėjų visoje Europoje ir matyti jį žibant Kėdainiuose yra išties didelė prabanga. Vokietis jau artimiausiu metu turėtų sulaukti šaukimo NBA naujokų biržoje ir tobulėjimą pratęsti už Atlanto, savo sudėjimu ir plastika jis primena Joelį Embiidą, deja, neatsilieka ir polinkiu į traumas. Jam dar reikia stiprinti tiek kūną, tiek įgūdžius, tačiau ateityje jis gali šauti itin aukštai. Jei „Nevėžiui“ pavyks už tai dar ir gauti išpirką, planas bus pasiteisinęs idealiai.

Hukporti Hukporti

A.Canka yra taip pat NBA skautų dėmesį traukiantis italas, kurio buvimas komandoje klausimų irgi neturėtų keltis. Čia vėl galima pasvajoti apie solidžią, nors ir kiek kuklesnę išpirką. Jis primena sumažintą ir ne tiek atletišką, tačiau aukštesnį krepšinio IQ turinčią T.Digbeu versiją.

E.J.Montgomery atvykimas paliko daugiau klaustukų. Jis prisijungė jau sezonui įsibėgėjus ir nerado solidaus vaidmens komandoje, nors dar prieš keletą metų buvo priskiriamas prie talentingiausių savo kartos amerikiečių (14 vieta ESPN reitinge). Vis dėlto Kentukio universitetą palikę 21-erių aukštaūgiai nesimėto, todėl ši rizika yra visiškai suprantama, nors iki šiol ir nerodo atsipirkimo ženklų.

R.Luzo atvykimas LKL mastais taip pat yra nemenka bomba. Brazilas yra žaidęs Eurolygoje ir olimpinėse žaidynėse, o ir Kėdainiuose netruko įrodyti, kad yra aukštesnės prabos krepšininkas nei daugelis komandos draugų. Statistiškai gynėjas LKL itin neišsiskyrė (8,9 taško ir 4,4 rezultatyvaus perdavimo), tačiau tapo puikia atsvara S.Barefieldo chaosui ir klube praleidęs pilną sezoną neabejotinai taptų vienu ryškiausių LKL žaidėjų.

I.Duke‘o situacija yra kiek kitokia, nei likusio „Nevėžio“ jaunimo. Iš Trinidado ir Tobago kilęs 21-erių aukštaūgis pasižymi puikiais fiziniais duomenimis, tačiau tuo pačiu ir praktiškai neegzistuojančiais krepšinio pagrindais, todėl ir buvo išsiųstas stažuotis į NKL, kur taip pat fiksavo vos 2 taškų vidurkį. Akivaizdu, kad jis pirktas kaip visiškai žalia medžiaga ir čia rezultatų dar reikės palaukti.

B.Gonzalezas ir D.Gale‘as į Kėdainius atvyko su NBA patirtimi, tačiau trumpam atsidūrę vyriausiojo trenerio poste džiuginančių sumanymų nepademonstravo. Akivaizdu, kad jiems artimesnis yra individualus darbas su jaunais žaidėjais, o NBA lygio talentus auginti su tokios virtuvės ragavusiais specialistais atrodo racionalu.

Taip, Kėdainių klubas LKL užėmė paskutinę vietą, tačiau pažvelgus į komandos komplektaciją yra akivaizdu, kad pergalės ir nebuvo galutinis tikslas. Į savo rankas komandą perėmęs Virginijus Bulotas siekia paversti „Nevėžį“ talentų kalve ir tai džiugina, palikus už nugaros skolomis, skandalais ir lažybomis paženklintą legendinio klubo etapą. Atsižvelgus į nubrėžtas gaires, žaidėjai pasirinkti puikiai. Darbas su jaunimu visada yra loterija ir net idealioje aplinkoje ne visi talentai pavirs aukščiausio lygio žvaigždėmis, bet naujoji „Nevėžio“ kryptis nuteikia pozityviai, nors į procesą būtų galima labiau įvesti ir Lietuvos jaunimą bei platesnei patirčiai pasidairyti prisijungimo ir prie tarptautinių lygų.

Bružo ir Pulkovskio podkastas: laimėk bilietus į Žalgirio mačą. Spausk ir žiūrėk >>


3 komentarai
Naujausi komentarai (3)
Geriausiai ivertinti (3)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Tvarkaraštis