LKL pražangų rekordą pakartojęs „Neptūnas“: pernelyg agresyvi gynyba ar blogas teisėjavimas? (54) apklausa

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) pusfinalio serija tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ nebuvo graži žaidimo prasme, bet buvo intriguojanti, emocinga ir nenuspėjama su dramatišku finišu.

Po penktųjų rungtynių Kazys Maksvytis spaudos konferencijoje teigė, kad šioje serijoje jo komanda buvo geresnė, o tada bedė pirštu į pražangų skaičių ir mestų baudų skaičių. Vis dėlto priekaištų teisėjams tiesiogiai neišsakė, nes nenorėjo gauti 300 eurų baudos.

Teisėjų darbą palikime vertinti atsakingiems asmenims, kurie turės galimybes pamatyti visus epizodus reikiamais kampais ir nustatyti, ar 3 iš 4 geriausių šalies arbitrų (Tomo Jasevičiaus, Artūro Šukio, Gyčio Viliaus) švilpukai buvo teisingi. Pažvelkime į faktus, kuriuos turime.

38 kartus prasižengęs „Neptūnas“ pakartojo lygos rekordą pagal taisyklių pažeidimus per pagrindinį rungtynių laiką. Keliskart komandos yra prasižengusios 40 kartų, sykį – net 44-is kartus, bet tuose mačuose reikėdavo vieno ar net dviejų pratęsimų. 2001 metais Vilniaus „Sakalai“ per dvikovą su Alytaus „Alita“ per 40 minučių taip pat prasižengė 38 sykius.

Žinoma, kad „Neptūnas“ užfiksavo ir šio sezono taisyklių pažeidimo rekordą. Prieš tai didžiausias rezultatas buvo 34, kuris taip pat priklausė klaipėdiečiams. Trečias rezultatas (32 pražangos) irgi yra „Neptūno“ ekipos.

Labai įdomu tai, kad kai klaipėdiečiai susirinkdavo tokį didelį pražangų skaičių, jie pralaimėdavo rungtynes. Taip nutiko ne tik trečiadienį sostinėje, bet ir gegužės 14-ąją Pasvalyje ar kovo 31-ąją namuose prieš septyniese žaidusius Utenos „Juventus“.

Po pastarojo mačo K.Maksvytis spaudos konferencijoje kalbėjo taip: „Varžovai metė 38 baudas, o mes – 17. Varžovai prasižengė 20 sykių, o mes – 32. Tai labai didelis skirtumas. Nepasakyčiau, kad mes buvome super pasyvesni puolime ar super agresyvesni gynyboje. Labai toks tendencingas skaičius čia.“

„Neptūnas“ yra antra lygoje pagal renkamas vidutiniškai pražangas per rungtynes – 22,93. Pirmos yra „Pieno žvaigždės“ (23,35), kurios sužaidė jau penkiais susitikimais mažiau, nes sezoną baigė ketvirtfinalyje.

Ką manote apie eskaluojamą teisėjų temą?

„Neptūnas“ žaidė pernelyg agresyviai, todėl gavo daug pražangų

890 balsų

Teisėjai nedovanotinai klydo „Lietuvos ryto“ naudai

1474 balsai

Teisėjai klydo, bet tendencingumo nematau – laimėjo stipresnis

545 balsai

Manau, kad reikia nustoti kalbėti apie teisėjus ir tiesiog žaisti krepšinį

689 balsai

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

FIBA Čempionų lygoje tarp 32 dalyvių „Neptūnas“ pagal gautas pražangas pasidalino 3–4 vietas su Monako „AS Monaco“ – 22,9 per rungtynes. Skaičius yra praktiškai identiškas tam, kas fiksuojama LKL pirmenybėse.

Jeigu žiūrėtume į visas penkerias pusfinalio rungtynes, „Neptūnui“ iš viso užfiksuotos 123 pražangos, o vilniečiams – 110. K.Maksvyčio auklėtiniai vidutiniškai prasižengdavo 24,6 karto, kas yra vos 1,67 pražangos daugiau nei įprastai. Tuo tarpu „Lietuvos rytas“ taisykles pažeisdavo po 22 sykius, o tai yra tik 0,95 pražangos daugiau nei jų įprastas vidurkis, kuris siekia 21,05.

Grįžkime dar šiek tiek atgal – pernai K.Maksvytis treniravo Panevėžio „Lietkabelį“ ir jis pagal gaunamas pražangas buvo lyderis lygoje, vidutiniškai taisykles pažeisdavęs 22,38 karto. Du pirmi rezultatai pagal pražangas taip pat priklausė panevėžiečiams – 34 ir 30. Pirmuoju atveju agresyvus žaidimas visiškai nedavė vaisių, nes Alytuje buvo pralaimėta „Dzūkijai“.

K.Maksvyčio taktika yra gintis gana agresyviai, taikant stepauto gynybą, kai „centras“ pakyla į viršų ir kūnu agresyviai uždaro kamuolį turintį žaidėją. Teisingai sužaidus prieš šią situaciją, atsiveria daug galimybių, kadangi turimas pranašumas po krepšiu, kai aukštesnis žaidėjas atsiduria prieš žemesnį oponentą. Pastebėtina ir tai, kad „Neptūnas“ labai agresyviai „lipa ant lentos“. Tai reiškia, jog dažnai gauna pražangas perlenkiant lazdą kovoje dėl kamuolio.

„Jeigu yra atsivėrimo zonoje cilindras, o mums šoka ant nugaros, normalu, jog tai yra pražanga. Tai yra normalios taisyklės ir negali būti žaidėjas kaip balnas“, – vaizdingai situaciją trečiadienį apibūdino Rimas Kurtinaitis.

Priekaištų žėrimas teisėjams tapo savotiška klasika: Linas Kleiza po rungtynių su „Žalgiriu“ veržėsi į teisėjų kambarį, R.Kurtinaitis po ketvirtojo pusfinalio mačo skambino į lygos būstinę, Simas Galdikas irgi ėjo pas teisėjus pakalbėti apie „kelionę atostogauti“.

Puolami teisėjai negali apsiginti, nes jiems neleidžiama kalbėti apie rungtynes. Turbūt geriausias būdas kažką įrodyti „Teisėjo švilpuko“ rubrikoje pateikti ne tris epizodus, o padaryti išsamią analizę kažkurio mačo, kuris sukėlė daugiausiai ginčų, kaip kad penktosios pusfinalio rungtynės. Tuomet visiems būtų viskas aišku, kiek teisėjai suklydo vienos ar kitos komandos naudai ir kokiose situacijose.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra