LKL klubų šio sezono darbas: kuri komanda pasidarbavo efektyviausiai? (44) aiškūs biudžetai

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas pasiekė finišo tiesiąją – stipriausioms keturioms komandoms liko išsidalinti medalius.

Portalas Krepsinis.net nusprendė paskaičiuoti, kuris klubas šį sezoną dirbo efektyviausiai. Tam pasitelkėme objektyvius kriterijus: lankomumą, turimą biudžetą ir užimtą vietą reguliariajame sezone.

Pirmiausia norėjome skaičiuoti komandų arenos užpildymo procentą, tačiau Kauno „Žalgiris“ žaidžia arenoje, kuri vietų skaičiumi beveik triskart lenkia klaipėdiečių ar šiauliečių turimas arenas, todėl duomenys būtų ne itin teisingi, kadangi antra geriausiai lankoma „Žalgirio“ arena pagal užpildymo procentą būtų tik trečia nuo galo.

Taip pat verta pažymėti, kad kai kurių komandų arenų nurodomas vietų skaičius prasilenkia su realybe. Pavyzdžiui, „Dzūkija“ žaidžia kitokioje Alytaus arenos konfigūracijoje, kur net nėra 4 tūkst. vietų, o nurodoma, jog salėje mačą gali stebėti 5,5 tūkst. žiūrovų. Tiek vietų buvo padaryta būtent Europos čempionato grupės kovoms, tačiau po pirmenybių nė sykio arenoje tiek sirgalių nebuvo ir negalėjo būti.

Biudžetai

Prieš sezoną LKL klubai planavo vienokį biudžetą, tačiau išnaudojo ar surinkai kiek kitokį. Tai – normalus procesas, kadangi kai kurioms komandoms reikėjo stiprintis sezono metu, keisti vilčių nepateisinusius žaidėjus arba tiesiog sutaupyti dalį biudžeto, kaip kad padarė Panevėžio „Lietkabelis“.

Pirmojo ketverto komandos išsidėstė būtent pagal jų turimą biudžetą, o „aukščiau bambos“ iššoko Utenos „Juventus“, kuris aplenkė dvi daugiau pinigų turėjusias ekipas, o ketvirtfinalyje sugebėjo eliminuoti tuos pačius pasvaliečius.

Lentelės antroje dalyje „Lietkabelis“ išleido mažiau nei planavo ir liko aštuntas tiek pagal užimtą vietą, tiek pagal biudžetą. „Mažeikiai“ antroje sezono dalyje išleido nemažai pinigų, tačiau tai pakilti iš paskutinės pozicijos nepadėjo.

Klubų biudžetai

Lankomumas

Šio sezono lyderis yra ne „Žalgiris“, kaip kad buvome įpratę matyti, o „Neptūnas“. Veikiausiai kauniečiai po finalų pralenks klaipėdiečius, kadangi lemiamoje serijoje tikrai susirinks bent jau po 10–12 tūkst. aistruolių, bet už darbą reguliaraus ir atkrintamųjų metu tikrai galima pagirti klaipėdiečius.

Puikius lankomumo rodiklius pasiekė „Juventus“ ir „Mažeikiai“, kurių arenos mačų metu būdavo didžiąja dalimi užpildytos.

Įdomumo dėlei pateikėme jums arenų užpildymo procentus, tačiau šio skaičiaus į bendrą komandų darbo efektyvumą neįtraukėme dėl jau anksčiau minėtų priežasčių – vienas klubas („Žalgiris“) žaidžia tokio dydžio arenoje, kuri dydžiu triskart lenkia artimiausio varžovo. Palyginus su Pasvalio ar Utenos arenomis, dydžiai skiriasi bene 10 kartų.

Rungtynių lankomumas

Bendras efektyvumas

Apskaičiavus komandų užimtą vietą, lankomumą, turimą biudžetą ir užimtą vietą, matome, jog ekipos panašia tvarka išsidėstė ir šį sezoną.

Pirmoji vieta priklauso „Žalgiriui“, antroji – „Neptūnui“, kuris laipteliu žemiau nustūmė „Lietuvos ryto“ komandą. Jai koją pakišo lankomumas, pagal kurį vilniečiai yra vos šešti.

Aukščiau savo užimtos vietos reguliariajame sezone pakilo „Dzūkija“ – ketvirtoji vieta. Penkta liko „Juventus“ ekipa, šešti – šiauliečiai, septinti – pasvaliečiai, kuriems aukščiau būti sutrukdė menkas sirgalių aktyvumas.

Pagal biudžetą, vietą reg. sezone ir lankomumą aštuntą poziciją užėmęs „Lietkabelis“ ir bendroje įskaitoje išsaugojo šią vietą. Devinti liko „Mažeikiai“, dešimti – „Nevėžis“. Prasčiausiai padirbėjo „Prienai“, kurie turėjo mažiausią biudžetą, blogiausią lankomumą, nors turnyrinėje lentelėje ir buvo dviem laipteliais aukščiau už paskutinę vietą.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą