„Lietkabelyje“ sėkmingai pritampantis K.Giedraitis: apie pakeistą poziciją, NKL ir LKL skirtumus bei kol kas brangiausią verpstę karjeroje (4) interviu

„Kol kas brangiausia verpstė“, – po „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio atsakomojo mačo „Instagram“ profilyje parašė Karolis Giedraitis. Panevėžio „Lietkabelio“ atstovas puikiu judesiu pelnė dvitaškį su pražanga ir tai buvo 100-asis komandos taškas.

Nerašyta taisyklė krepšinio komandose yra ta, kad 100-ąjį tašką pelnantis žaidėjas visus vaišina. K.Giedraitis kol kas nežino, ką teks pirkti, bet padarys bet ką, jog tik komandos draugai būtų laimingi.

„Vieni sako, kad nori suši, kiti – picos. Ką nuspręs, tą ir nupirksiu. Svarbiausia, kad komandai geriau būtų ir visi būtų patenkinti“, – „kklietkabelis.lt“ šypsojosi K.Giedraitis.

20-metis K.Giedraitis tik sausio antroje pusėje prisijungė prie „Lietkabelio“ ir debiutavo Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) kovose, nes iki tol rungtyniavo Vilniaus „Perle“, kuris varžosi Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).

Andriaus Giedraičio sūnus Karolis greitai užsitarnavo „Lietkabelio“ vyr. trenerio Nenado Čanako pasitikėjimą, kuris leido jaunuolį jau dukart į startinį penketuką, o po pergales prieš „Pieno žvaigždes“ ir negailėjo pagiriamųjų žodžių.

„Giedraitis yra vyrukas, kuris įnešė į mūsų komandą daug energijos, gerai ginasi, yra labai protingas vaikinas. Dabar jis labai svarbus mūsų žaidėjas“, – apie 7 taškus pelniusį gynėją sakė strategas.

Pats K.Giedraitis „Lietkabelio“ oficialiai svetainei papasakojo apie didžiausius NKL ir LKL skirtumus, pozicijos pakeitimą bei savaitgalį laukiančias KMT kovas.

– Kokiais tikslais ir lūkesčiais atvykote į „Lietkabelį“?

– Norėjosi išbandyti save aukštesniame lygyje ir atsirado puiki galimybė prisijungti prie aukšto lygio komandos, kuri suteikia puikias sąlygas, turi gerus trenerius. Taip pat pažinojau Buškevicą ir tikėjausi, jog jis man padės, nes žaidžiau pas jį „Perle“. Pagalvojau, kad tai gera galimybė ir norėjau padėti komandai. Gaila buvo palikti „Perlą“ viduryje sezono, kai mums gerai sekėsi. Tikrai puiki atmosfera buvo, puiki komanda, kuri šiame sezone dar gali daug pasiekti. Vis dėlto nusprendžiau išbandyti save LKL.

– Buvote vienas rezultatyviausių NKL žaidėjų. Ar manote, kad jau viską įrodėte antroje pagal pajėgumą lygoje?

– Ne, nenoriu taip sakyti, nes kiekvienose rungtynėse būna nauja istorija ir reikia įrodinėti kažką iš naujo. Būna, kad kelis mačus geriau sužaidžiu, bet tada seka ir prastesnių rungtynių. Tikrai negalvoju, kad ten viską pasiekiau ir įrodžiau.

– Pastaruosius du mačus pradėjote startiniame penketuke. Jaučiate trenerio N.Čanako pasitikėjimą?

– Smagu, kad manimi tokiu nauju ir jaunu žaidėju patiki bei leidžia į startinį penketuką. Turiu aiškias užduotis ir bandau jas vykdyti. Dažniausiai einu su tikslia užduotimi ir koncentruojuosi į ją. Kaip pavyksta, tegu tai sprendžia treneriai.

– Kokius skirtumus pajutote tarp NKL ir LKL?

– Skirtumas tikrai jaučiasi, daugiausiai žaidėjų fiziškume. Taip pat visiškai kitoks žaidimo skaitymas. Didžiausias skirtumas yra užtvarų kokybė. Tikrai skiriasi daugiausiai, kiek pajutau pats. Man užtvaros yra didžiausias skirtumas.

– Pats ilgą laiką žaisdavote įžaidėju, o dabar tapote atakuojančiu gynėju ar net lengvuoju kraštu. Kaip įvyko tokia transformacija?

– Viskas įvyko šiame sezone, nes dar praėjusiame sezone ir didžiąją karjeros dalį rungtyniavau įžaidėju. Šiame sezone „Perle“ turėjome daug gerų įžaidėjų ir tam, jog visi pasidalintume laiką, mane perstūmė į atakuojančio gynėjo poziciją. Galbūt ji net patogesnė man, labiausiai patinka joje rungtyniauti. Jeigu reikėjo, pasiimdavau kamuolį ir žaisdavau įžaidėju, nebuvo problema. „Lietkabelyje“ daugiau tenka atakuojančiu gynėju ir lengvuoju kraštu. Įžaidėju šiek tiek treniruotėse žaidžiau kol nebuvo Ike‘o. Atvykus jam, grįžau į „antrą poziciją“, bet vėliau traumas gavo Jasaitis ir Čakarevičius, todėl reikėjo žaisti lengvuoju kraštu.

– „Kol kas brangiausia verpstė“. Ką reikės pirkti už 100-ąjį tašką?

– Ko tik komanda norės. Vieni sako, kad nori suši, kiti – picos. Ką nuspręs, tą ir nupirksiu. Svarbiausia, kad komandai geriau būtų ir visi būtų patenkinti.

– Po sėkmingo mačo prieš „Pieno žvaigždes“ tėtis A.Giedraitis davė patarimų?

– Pasveikino ir pasakė, kad laukia dabar Vilniuje. Duoda patarimų po kiekvienų rungtynių – aptariame ir klaidas, ir gerus epizodus. Aišku, daugiau akcentuoja klaidas.

– Ką manote apie pusfinalio mačą prieš „Žalgirį“?

– Viskas prasideda nuo rezultato 0:0, todėl šansai vienodi. Suprantame, kad „Žalgiris“ yra „Žalgiris“, tačiau tikrai nepasiduosime ir žadame kovą. Ruošimės rungtynėms bei atiduosime visas jėgas.

– O ką pačiam reikštų dvikovoje su „Žalgiriu“ pasirodyti ant parketo startiniame penketuke?

– Tikrai neeilinės rungtynės būtų, nes „Žalgiris“ yra legendinė komanda, daugkartiniai čempionai ir Eurolygoje žaidžianti ekipa. Išbandyti save su pačiais geriausiai būtų tikrai smagu.

– Iki šiol KMT kovas stebėjote iš šalies. Kokį įspūdį palikdavo šis turnyras?

– Kai tapo Karaliaus Mindaugo taure, turnyras tikrai aukšto lygio, puikiai organizuojamas ir yra vis populiaresnis. Kasmet būdavo staigmenų, tik šiemet jų mažiau. Tiek organizacija, tiek pati šventė būdavo įspūdinga, todėl tikiu, jog ir šiemet bus tas pats.

– Galbūt „Lietkabelis“ gali tapti malonia finalinio ketverto staigmena?

– Labai tikiuosi, visi labai tikimės, jog kažką nuveiksime tokio, kad būtų įdomiau.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą