Komentaras: mažo miestelio – didelė širdis (9)

Etatinė Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) favoritė Utenos „Juventus“ ekipa 2009 metais pravėrė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) duris.

Ne sportiniu principu, bet nusipirkę vietą stipriausioje šalies lygoje uteniškiai ėmė lipdyti sėkmės piramidę, kuri pirmuosius vaisius davė po šešerių metų – 2015 metų birželio 10-ąją.

Žydrūnas Urbonas – pagrindinis žmogus klube. Jis ir pats žaidė „Juventus“ gretose, ir komandą komplektavo, ir jau kurį laiką patarinėja vyriausiesiems treneriams, kuriuos, beje, pats prieš sezoną ir pasirenka.

Galima drąsiai sakyti, kad „Juventus“ ne kartą prašovė su trenerių pasirinkamais, tačiau iš klaidų mokėsi ir praėjusią vasarą pasamdė Dainių Adomaitį. Pagrindinis jo skirtumas tarp Vitoldo Masalskio ar Gintaro Kručkausko – didžiulis noras parodyti visai Lietuvai, kad „aš galiu“. Ir Dainius tikrai gali.

Dažnai su kolegomis dar pasikalbame, kad vienas Zabiano Dowdello taiklus tritaškis praėjusių metų LKL pusfinalyje galėjo viską pakeisti: D.Adomaitis būtų treniravęs Eurolygoje žaidusią Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandą, turėjęs kolekcijoje LKL aukso medalį, o šiųmečiai LKL finalai būtų vykę „Siemens“ arenoje. Viskas galėjo būti kitaip, jeigu... Bet realybė tokia, kad D.Adomaitis turėjo įrodyti savo vertę 28 tūkstančius gyventoju turinčiame miestelyje.

Esate buvę Utenoje per krepšinio rungtynes? Jeigu ne, būtinai užsukite! Šis miestas pasižymi ypatinga meile ne tik „Juventus“ klubui, bet ir moterų krepšiniui. Galima buvo tik žavėtis, kaip Utenoje buvo gerinami lankomumo rekordai, o per paskutines LMKL finalo serijos rungtynes arenoje buvo nuostabi atmosfera. Dar geresnė ji buvo per ketvirtąjį LKL mažojo finalo serijos susitikimą.

Utenos krepšinio fenomenas pirmiausia prasideda savivaldybės koridoriuose. Niekam ne paslaptis, kad tiek „Utenos“ moterų komandą, tiek „Juventus“ solidžiausiai remia būtent savivaldybė. Be šių skiriamų lėšų Utenoje moterų krepšinio apskritai nebūtų, o „Juventus“ turbūt varžytųsi tik NKL. Nereikia pamiršti, kad miestas turi ir futbolo A lygoje sėkmingai žaidžiantį klubą „Utenį“.

Kai „Juventus“ 2010 ir 2011 metais „sausai“ pralaimėjo LKL mažojo finalo serijas „Šiauliams“ ir „Prienams“, tuomet tai buvo visiškai kitoks Utenos klubas nei kad jis yra dabar. Tuomet komanda buvo „be veido“, o tiesiog surinktos pavardės, tarp kurių buvo tokie žaidėjai kaip Virginijus Praškevičius, Marius Prekevičius ar geriausią karjeros krepšinį demonstravęs Darius Pakamanis.

Šiemet „Juventus“ taip pat turėjo pažįstamų pavardžių, bet visi tie žaidėjai buvo alkani ir labai norintys kažką įrodyti. Saulius Kulvietis buvo nereikalingas Vilniaus „Lietuvos rytui“, nežibėjo ir Pasvalyje. Arvydo Šikšniaus istorija – panaši. Tik jis dar nesėkmingai pasirodė Vokietijoje, o pernai nieko nenuveikė „Prienuose“. Simas Buterlevičius taip pat neįsitvirtino „Lietuvos ryte“, žaidė „Nevėžyje“ bei Lenkijoje, kur jam sužibėti nepavyko.

Turbūt daugiausiai iš visų turėjo įrodyti Rashaunas Broadusas, kuris sezoną praleido dėl sunkios traumos ir atvyko į Uteną. Už tai, kad „Juventus“ patikėjo šiuo amerikiečiu, įžaidėjas atsidėkojo galingu žaidimu viso sezono metu ir lemiamose serijos rungtynėse. Galima vardinti ir vardinti – kiekvieno žaidėjo istorija – savita.

Motyvuotas treneris, motyvuoti žaidėjai, motyvuotas naujasis direktorius ir nuoseklus darbas nuo pat 2009 metų – toks „Juventus“ sėkmės receptas. Mažo miesto didelė širdis įveikė dvigubai didesnį biudžetą turėjusį Klaipėdos ryklį. Bravo, Utena!

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra