Kauną aplankęs J.Bertomeu: apie Eurolygos finalo ketvertą Kaune, turnyro plėtrą ir suderinamumą su nacionalinėmis pirmenybėmis (7) VIDEO interviu

Kovo 14 d., 19:45
Kauną aplankęs J.Bertomeu tiki, kad čia užsukti gali ir finalo ketvertas (BNS nuotr.)
Kauną aplankęs J.Bertomeu tiki, kad čia užsukti gali ir finalo ketvertas (BNS nuotr.)
Rokas Liolaitis

Kauno „Žalgiris“ prieš Eurolygos rungtynes su Miuncheno „Bayern“ sulaukė garbingo svečio – arenoje apsilankė Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu.

Ispanas kasmet stengiasi aplankyti visas Eurolygos arenas, todėl tiesiog negali aplenkti Kauno, kuris yra vienas iš ryškiausių krepšinio fortų Rytų Europoje. J.Bertomeu aptarė opiausias šiuo metu prestižinį turnyrą kamuojančias problemas bei plačiai išdėstė ateities planus.

„Ačiū, kad priėmėte, Kaune būti visada yra ypatinga. Turiu pasakyti, kad mes, kaip Eurolyga, kaip turnyras, visais rodikliais, kuriais galima išmatuoti jos sėkmę, yra pike. Žinoma, prieš save dar turime daug iššūkių. Stengsimės išsiaiškinti, kaip jaunoji karta priima sportą ir kaip moderniosios technologijos paveiks tai, kaip žmonės priima sportą. Klubai yra vis atviresni tiek žiniasklaidai, tiek socialiniams tinklams. Galime pasiekti daug daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, todėl turime išmokti prie to prisitaikyti ir kuo geriau tai išnaudoti. Taip pat stengiamės padėti klubams kuo labiau vystyti savo verslą. Sudarėme specialų komitetą, kuriame yra keletas klubų atstovų, kurie padėtų spręsti šias problemas. Džiaugiamės, kad šioje grupėje yra ir „Žalgiris“, svarbu, kad dalijamės panašiu požiūriu į daugelį klausimų. Siekiame ne tik turėti geras idėjas, bet ir tinkamai jas įgyvendinti finansiškai. Visi kalba, kad „Žalgiris“ puikiai pasirodė praėjusį sezoną ir tai yra itin svarbu. Vis dėlto turime pastebėti, kad Kauno klubas yra vienas lyderių vystant savo verslą ir prekės ženklą. Tikimės turėti daug klubų, kurie gali patys save išlaikyti ir „Žalgiris“ šioje srityje yra vienas geriausių pavyzdžių“, – teigė J.Bertomeu.

REKLAMA

– Vis dažniau klubai užsimena apie galimą pasitraukimą iš nacionalinių pirmenybių. Koks jūsų požiūris į tai?

– Manau, kad turime atskirti faktą, kad kai kuriose šalyse klubai turi sunkumų prisitaikant prie Eurolygos su dideliais reikalavimais iš nacionalinių pirmenybių. Ispanijoje ir Izraelyje kilo problemų ir apie tai yra būtina kalbėti. Kartais klubai turi rinktis, kur sutelkti dėmesį, tačiau yra sunku, nes abu turi savo privalumų. Kalbėjome apie tai su nacionalinių pirmenybių vadovais. Esame lyga, kurioje lankomumas dažnai viršija 10 tūkstančių žiūrovų. Jei mes nerengsime tokių rungtynių, kas jas darys? Graikijoje situacija taip pat yra sunki. Iš vienos pusės, nėra lengva suderinti abiejų pusių interesus, tačiau turime rasti, kaip leisti klubams jaustis patogiai.

– Klubai finalo ketverte kartojasi, ten nuolat žaidžia „Fenerbahče“, CSKA ir „Real“. Ar planuojate kokius pokyčius, kurie įvestų geresnį balansą, kaip „algų kepurė“ ar kažkas panašaus?

REKLAMA

– Turime žvelgti į bendrą paveikslą. Taip, klubai kartojasi, tačiau turime prisiminti, kad nuolat yra dominuojančių klubų, bet jie keičiasi, anksčiau tai buvo „Panathinaikos“ ar „Barcelona Lassa“, dabar kiti. Su tuo pačiu susiduria ir NBA, kur Oklando „Golden State Warriors“ finaluose žaidžia kasmet. Neturime į tai žiūrėti itin įdėmiai. Turime ieškoti balanso. Skirtingos šalyse sąlygos itin skiriasi, mokesčių sistemos yra skirtingos, todėl iš finansinės pusės, sulyginti klubų galimybes yra itin sudėtinga. Turime vienuolika Eurolygoje dalyvaujančių šalių, kuriose harmoningos mokesčių sistemos dar nėra. Tikime, kad yra kitų įrankių, kurie gali mums padėti išlyginti finansinį klubų mechanizmą. Tikimės, kad klubų savininkai labiau įsitrauks į mūsų veiklą ir tai padės lyginant situaciją. Negalime tikėtis, kad kitose šalyse finansinė situacija bus tokia stabili kaip Vokietijoje.

– Jei „Žalgiris“ turės rinktis tarp Eurolygos ir nacionalinių pirmenybių, kokių patarimų jam turėtumėte?

– Manau, kad „Žalgiriui“ nereikia mano patarimų, nes jie savo situaciją Lietuvoje išmano daug geriau nei aš. Nacionalinės pirmenybės yra struktūros dalis. Už Atlanto sistema yra visai kitokia ir nė viena iš jų nėra tobula, abi turi prisitaikyti. Turime siekti viską suderinti. Kitą sezoną Eurolygoje turėsime 18 komandų ir esame susitarę, kad daugiau nesiplėsime, nes tada rasti balansą su nacionalinėmis pirmenybėmis bus dar sunkiau. Mes su šalių lygomis nekonkuruojame, priešingai, mūsų sėkmė teigiamai atsiliepia ir nacionalinėms lygoms. Jei mums sekasi gerai, jų populiarumas taip pat auga. Tas pats galioja ir NBA. Taip, pastaruoju metu išaugęs rungtynių skaičius pavertė nacionalines pirmenybes nepatogiomis. Yra svarbu suprasti, kad šiuo metu svarbiausia kelti bendrą krepšinio lygį ir aukščiausio lygio mačų skaičių

REKLAMA

– Finalo ketvertas jau seniai yra išsvajotas įvykis Kaune, kaip į tai žiūrite?

– Žinoma, rimtai į tai žiūrime. Kaunas turi viską, ko reikia, problemų yra tik su infrastruktūra. Gerbėjai čia yra vieni geriausių Europoje, arena yra geriausia Europoje. Reikia išspręsti logistines problemas. Finalo ketvertai kasmet auga. Situacija Vitorijoje atrodo panaši, bet taip nėra, ten į organizaciją įsitraukė gretimi miestai. Sunkiausia išspręsti apgyvendinimo problemą. Turėsime čia būti konkurencingi.

– FIBA „langai“ ir toliau nėra suderinami su Eurolygos tvarkaraščiu. Kokie planai dėl to yra ateityje?

– Deja, dėl nemalonių priežasčių turime naują FIBA vadovą, su kuriuo galimybės komunikuoti dar neturėjome. Žinoma, FIBA turi problemų suderindama savo atrankų tvarkaraštį su nacionalinėmis problemomis. Mes čia problemos neturime, mūsų vadyba ir organizacija dešimtmetį dirba be sutrikimų. Manome, kad FIBA turi imtis pokyčių ir prisitaikyti. Pakeisti atrankos sistemą buvo jų sprendimas. Mes iškart sakėme, kad neturime prie nieko derintis, tačiau jie pakeitė viską taip, kaip norėjo ir yra patenkinti rezultatais. Rinktinės turėtų žaisti su geriausiais žaidėjais, žinoma, tačiau taip nėra. Žinoma, kiekviena organizacija turi savo prioritetus. Manau, gerai, kad rinktinės žaidžia savo namų arenose, tačiau tai neprivalo vykti lapkritį, tegul tai vyksta birželį ar rugpjūtį.

REKLAMA

– Kitą sezoną už atkrintamųjų borto liks aštuonios, o jau dešimt komandų. Kaip bus siekiama motyvuoti šiuos klubus ir mažinti nereikšmingų mačų skaičių?

– Nežinau turnyro, kuriame nebūtų komandų, kurios tam tikroje sezono stadijoje žaistų dėl nieko. Tai vyksta visur, tiek Čempionų lygoje, tiek NBA. Problemos tame nėra, komandos varžosi dėl vietos atkrintamosiose, bet kai netenka to šanso, turime pasikliauti klubų profesionalumu. Jie žino, kad kaskart išėję į aikštelę yra atsakingi už save ir savo gerbėjus. Per lygos istoriją turime ne vieną pavyzdį, kai komanda nieko sau nelėmusiose rungtynėse nugalėjo klubą, kuris kovojo dėl vietos atkrintamosiose. Svarbiausia, kad klubai varžosi supranta, kaip tai yra svarbu. Nei šį, nei praėjusį sezoną problemų su tuo neturėjome.

– Eurolyga žiūri į ateitį, ar ketinama po penkių ar dešimties metų dar plėstis?

– Po dešimt metų – kas žino. Gal tada konferencijose apie tai klausite kito vyruko. Tikiuosi, kad tada dar dirbsiu ir asmeniškai, per artimiausius 4–5 metus plėtros planuose nematau. Turime sistemą, kuri, tikimės, nusistovės. Kitą sezoną pridėsime du klubus iš didelių rinkų, Prancūzijos ir Vokietijos. Kalbame, kad norime turėti komandą Londone ir žiūrime į šią kryptį ateityje. Tačiau tikimės, kad dėl to naujų klubų neprisidės, o bus pakeičiami kai kurie iš dabartinių. Kitaip tariant, komandos gali keisti, bet neplanuojame didinti klubų skaičiaus. 18 atrodo kaip idealus skaičius ir jis toks išliks kurį laiką.

REKLAMA

– Praėjusį lapkritį „Žalgiris“ skundėsi dėl incidento su laikrodžiu, kaip tai yra sprendžiama?

– Tai nėra vienintelis toks incidentas. Eurolygos pozicija buvo aiški. Negalime būti laimingi, kai įvyksta tokios klaidos. Paaiškinome, kas įvyko ir už tai atsiprašėme, vėliau tai pasikartojo ir kitose rungtynėse. Taip, įvyko klaida, kuri buvo neįprasta. Tai parodo, kad net ir puikiai veikiantys dalykai turi sulaukti pastovaus dėmesio. Deja, šiuo konkrečiu atveju rungtynių komisaras neapsirodė tokiu lygiu, kurio mes tikimės.

– Apie Europos taurę. Šiame turnyre liko dvi Ispanijos komandos. Jei jame triumfuos šios šalies klubas, ar Ispanija vėl Eurolygoje turės penkias komandas?

– Buvo išimtis, kai turėjome penkias Ispanijos komandas Eurolygoje. Tai buvo išimtis, kai keitėme komandų skaičių iš 24 į 16 ir nebuvo kaip kitaip sudėlioti licencijų. Šiuo metu maksimalus skaičius, kuris gali atstovauti vienai šaliai Eurolygoje yra keturios komandos. Jei Ispanijos klubas laimės Europos taurę, jis žais Eurolygoje, o iš nacionalinių pirmenybių nė viena komanda deleguojama nebus. Dirbame ties kita kryptimi – planuojame, kad daugiau komandų pateks iš Europos taurės į Eurolygą. Kitą sezoną tai koreguojama nebus, tačiau ateityje į tai atkreipsime dėmesį.

REKLAMA


7 komentarai
Naujausi komentarai (7)
Geriausiai ivertinti (7)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti

Tau gali patikti

Apklausa

Kas taps LKL čempionais?

Balsuoti Archyvas