Karjerą baigiantis P.Jankūnas: apie kapitono raištį, permainas „Žalgiryje“ ir A.Sireikos indėlį (8) VIDEO interviu

Kauno „Žalgiris“ ketvirtosiose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) mažojo finalo rungtynėse 89:76 nugalėjo „Šiaulių-7bet“ krepšininkus.

Kauniečiai 4:0 laimėjo šią seriją ir sezoną baigė iškovodami trečiąją vietą pirmenybėse.

Tai buvo paskutinės Pauliaus Jankūno karjeros rungtynės. Po jų „Žalgirio“ kapitonas teigė, kad serijoje reikėjo kovingumo.

„Sudėtingos rungtynės. Sireikos komandos visada žaidžia nenuspėjamai. Juos labai sunku išanalizuoti ir pasiruošti taktiką. Nemanau, kad serijoje reikėjo daug taktikos. Reikėjo nusiteikimo ir emocijos. Rezultatas serijos galbūt neatspindi eigos, kadangi antrosios rungtynės buvo labai sunkios, o ir kituose mačuose nebuvo lengva“, – kalbėjo žalgirietis.

– Kaip pavyko tvarkytis su emocijomis šiose rungtynėse?

– Mažiau emocijų nei Kaune. Ten vis tiek šeima, sirgaliai, arena. Čia jau žinojau, kad turime laimėti ir pabaigti seriją. Taip, kad emocijas pavyko užgniaužti.

– Kokią dovaną gavote nuo komandos draugų?

– Vinis ir geležiniai sportbačiai. Tai yra sena „Žalgirio“ tradicija. Pirmasis ją gavo Darius Songaila, vėliau – Robertas Javtokas.

– Kiek šis „Žalgiris“ turėtų keistis tarpsezoniu?

– Apie darbus dar negalvoju. Jie prasidės vėliau. Sezonas nebuvo sėkmingas ir reikės permainų.

– Ką reikėtų stiprinti „Žalgiryje“, kad tai nepasikartotų?

– Problemų buvo visur, tad reikia stiprinti labai daug ką. Turime trenerius, kurie gali išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti žaidėjus, kuriuos nori matyti.

– 19 metų praleidote profesionaliame krepšinyje. Ko trūks labiausiai?

– Kasdienės rutinos. Kai žaidi visas tavo ritmas 10 mėnesių yra labai aiškus ir gyveni pagal jį. Tau nereikia planuotis savo laiko, nes jis už tave suplanuotas. Dabar tvarkaraštis išnyks ir reikės priprasti prie to.

– Kiek svarbios kapitono pareigos ir kas dabar jas galėtų perimti?

– Tai yra didžiulė atsakomybė. Kai komanda laimi, kai papuoli į finalinį ketvetą to kapitono indėlio reikia mažiau. Viskas važiuoja ir tų problemų būna nedaug. Kai laimi visi linksmi ir kupini energijos. Kai klube būna krizės – tada ir reikėjo kapitono. Reikėjo ir su treneriais, ir su žaidėjais kalbėtis. Per karjerą buvo daug visko ir įgavau patirties, kuri galbūt pravers. Perimti raištį gali bet kuris iš vyresnių žaidėjų: Kalnietis, Milaknis, Ulanovas. Kitais metais bus kapitono rinkimai ir žaidėjai išsirinks, kas jiems atrodys geriausia.

– Kaip kilo idėja marškinėlius įteikti A.Sireikai? Kaip kilo ši mintis?

– Po praėjusių rungtynių kilo ši mintis, kadangi jis labai gražiai atsiliepė apie mane. Pagalvojau, kad žodžių neužtenka, tad simboliškai atidaviau marškinėlius. Prie jo aš atėjau ir gavau visą pasitikėjimą. Nuo pat pirmų dienų jaučiau, kad esu lygiavertis komandos narys. Nuo pirmos treniruotės mane įvedė į rungtynes ir tai yra žmogus, kuris labai daug man davė jaunystėje. Kai gauni tokio pasitikėjimo – negali nuvilti.

– Nebuvo minčių, kad reikėjo pasibaigti karjerą pernai?

– Nebuvo. Sezonas tikrai sunkus ir ta pasiekta vieta netenkina, bet tai yra patirtis. Juokavome su kitais žaidėjais, kad sukrito tiek dalykų, jog galima visai karjerai sudėti. Niekada nebėgau nuo atsakomybių ir dabar nebėgu.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą