K.Maksvytis: apie sezono sunkumus, pergalę prieš CSKA, iš salės varomą E.Žukauską ir Krasnodaro lietuvius Eurolygoje (3) interviu

Krepšinio sezonas jau įpusėjo, o per jį nemažai dalykų spėjo nutikti daugeliui klubų. Koronavirusas, traumos, atkeltos rungtynės, keblios kelionės, nesėkmės – to neišvengė ir Kazio Maksvyčio treniruojama Permės „Parma“.

Lietuvis šypsosi, kad daugiau tokio sezono kartoti nesinorėtų: gyvenimas griežtu režimu, kelios izoliacijos, koronavirusas Permėje palietė beveik visus žaidėjus, o atsistatymas vyko ne taip greitai, kaip planuota. Vis tik šiek tiek pozityvo K.Maksvytis į savo gyvenimą bandys atnešti netrukus.

Per rinktinių „langą“ kartu su Gintaru Kadžiuliu lietuvis žada trumpam sugrįžti namo: „7 mėnesius nemačius savų, šeimos, vaikų, stogas nedaug, bet truputį važiuoja“, – pripažįsta jis.

Tačiau pirmiausiai – kitos rungtynės, kuriose Taline reikalinga pergalė, tada bus galima galvoti apie grįžimą namo, sako treneris.

„Parma“ su Eigirdu Žukausku ir Adu Juškevičiumi priešakyje šiuo metu Vieningoje lygoje yra devinta (6/8), FIBA Europos taurėje nepralaimi ir taikosi į finalo ketvertą.

Krepsinis.net portale – pokalbis su K.Maksvyčiu apie šio sezono iššūkius, sunkumus ir atsargiai planuojamus tikslus.

– Jums tai antrasis sezonas Rusijoje, ar stipriai jis kitoks nei pirmasis? Tiek kalbant apie krepšinio pusę, tiek apie visą adaptaciją Rusijoje.

– Sezonas visiškai kitoks, tokio nėra buvę ir, tikiuosi, nebus. Buitiniai dalykai tokie, kad esi vienas be šeimos, ji aplankyti nelabai galėjo, o iš krepšinio pusės jau dukart teko keliauti į karantiną. Kartą – 14 dienų, kitą – 10 dienų, nes komanda sirgo dviem grupėmis. Pats sezonas toks, kad susirgus pirmąsyk rungtynių nebuvo 3 savaites, susirgus antrąkart – 2 savaites, po to mačai buvo atšaukiami, vis susidarydavo „langas“.

Pavyzdžiui, po Naujųjų metų vykome į Estiją, laukė 15 valandų kelionė: skridome iki Sankt Peterburgo, tada autobusu vykome iki Talino, buvo daug formalumų, tad viskas užtruko ilgai. Bet nuvykus sužinojome, kad „Kalev“ komandoje yra užsikrėtusių žaidėjų, visi keliauja į izoliaciją, tad truputį pasitreniravome ir grįžome atgal. Vykome ir į FIBA Europos taurės „burbulą“, kur turėjome žaisti su baltarusiais, tačiau jie prieš pat turnyrą susirgo – neatvyko. Tas pats buvo su Londono ekipa.

Tad nuvykę į FIBA „burbulą“ pirmas 3 dienas praleidome griežtame karantine, net viešbutyje galėjome būti tik savo aukšte, į apačią buvo galima nusileisti tik pavalgyti. Atvykome diena anksčiau, tad dvi dienas neturėjome treniruočių salės, po to jau, ačiū Dievui, gavome galimybę treniruotis – atsirado kažkas įdomiau (Šypsosi). Bet vis tiek gyvenome salė – viešbučio kambarys – valgykla trikampio režimu. Romantikos krepšinyje likę labai mažai. Aišku, labai gerai, kad jis vyksta, bet kas dėl pasiruošimo, planavimo, tai tikiuosi, kad daugiau tokio sezono nebus.

– Krepšinio komandos ir taip įpratusios gyventi gana griežtu režimu, tačiau dar didesni ribojimai, pasikartojantys karantinai, izoliacijos stipriai kerta per galvas tiek žaidėjams, tiek trenerių štabui, kai visas planavimas yra labai trumpalaikis?

– Kažkiek kerta. Esu daug kartų dalyvavęs FIBA turnyruose, ir su jaunimu, tai būdavo kažkoks įvykis, smagu, bendrauji su kitomis komandomis, nueini pažiūrėti rungtynių, aplankai miestą, o dabar gaunasi viešbutis – treniruotė – valgykla ir viskas. Romantikos mažai, kaip sakau. Gal todėl, kad mes silpni, bet mums tai kirto, mūsų rezultatai ne geriausi. Galima sakyti, kad viskas visai neblogai, esame netoli atkrintamųjų ribos, bet šiaip turėtume būti aukščiau. Mes su tuo šiais metais tvarkomės gana blogai, bet kadangi visa komanda, išskyrus vieną žaidėją, jau persirgusi, tikiuosi, kad viskas jau praeityje ir dabar bus geriau.

– Kas, jūsų nuomone, labiausiai kišo koją: ligos, izoliacijos, žaidėjų ilgesnis atsistatymas, išderintas treniruočių režimas ar dar kažkas?

– Mums turbūt prisidėjo ir tai, kad bet kada gali būti atšauktos rungtynės, gali pasikeisti sąlygos. Mes su treneriais paskaičiavome, kad neįvyko jau 7 rungtynės – daugokai. Čia įskaičiavus ir Vieningąją lygą, ir FIBA Europos taurę. Atsiranda neapibrėžtumas, sunkiau su pasiruošimu, jei susiplanuoji ciklą, o jį reikia perdaryti.

Bet pagrindinis dalykas yra mūsų pirma patirtis su koronavirusu. Mes neapskaičiavome, kad žaidėjai kitaip reaguoja į krūvius, kitaip atsistato, jiems reikia daugiau laiko atsigauti, pasiruošti rungtynėms. Galvojome, kad jie prasirgs, grįš iš izoliacijos, praeis savaitė ir būsime geresniame ritme. Pasirodo, kad nė velnio. Tokios patirties anksčiau nebuvo, tad nelabai žinojome, kaip su tuo tvarkytis.

Vieningoje lygoje yra tokia, aišku, man nepatinkanti tendencija, kad mažiau sirgusios komandos yra aukščiau turnyro lentelėje. Tai šiek tiek neteisinga. Bet vienas geras dalykas, kad procesas vyksta, nesustoja, tai geriau nei sėdėti namie ir nieko neveikti. Tik, kad krepšinis nėra šimtaprocentinis ir kokybiškas.

Dėl žiūrovų, tiesa, negalime per daug skųstis. Nes buvo momentas, kai jų nebuvo, tačiau vėliau buvo leista užpildyti 20 procentų, o nuo šios savaitės – 50 proc. arenos.

Maksvytis

– Kaip jūsų žaidėjai atsistatė po koronaviruso? Kai kuriems pasekmės lieka ilgam laikui, yra paveikiama širdis, plaučiai, kai kuriems ilgą laiką sunku pakelti įprastus krūvius. Lietuvoje tam pačiam Arvydui Šikšniui atsistatymas užtrunka ilgai.

– Pas mus stiprių pasekmių nėra, nors girdėjau, kad yra kam susidaro krešuliai. Bet nors treniruočių ciklą vykdai kaip įprasta, vis tiek jauti, kad kažkas ne taip. Paprasčiausiai dėl to, kad organizmas nėra atsistatęs pilnai, viską reikia perplanuoti, turime atsižvelgti į žaidėjų sveikatą.

– Fizinio rengimo treneriai turi papildomo galvos skausmo?

– Kokiame NBA klube turbūt reiktų ne tik fizinio rengimo specialistų, bet ir medikų kontrolės, kurie tikrintų, ar visi organai, kraujas yra atsistatę. Bet tikiuosi, kad tai laikina ir nebus tendencija.

– Kaip rusai žiūri į sveikatos priežiūrą: gal prieš grįžtant į aikštelę būtina išsitirti plaučius, širdį, kad būtų aišku, kad žaidėjams nekyla grėsmė?

– Negaliu kalbėti apie visas komandas, bet pas mus kai žaidėjui dingdavo simptomai, prabūdavo jis izoliacijoje, po truputį jį grąžindavome į procesą. Papildomų tyrimų nebuvo. Gal čia yra klaidelė, reikėtų pažiūrėti išsamią medicininę analizę, kokia ji vyksta prieš sezoną, kad žinotume, ar žaidėjai pasiruošę krūviui ir kokiam.

– Kaip jau minėjote pats, arenos jau puspilnės, tai akivaizdu, kad rusai tampa atsipūtę su koronavirusu priešakyje?

– Jie pateikia tai taip, kad viskas čia yra praeityje, daug kas prasirgęs, su antikūniais, kai kas – jau paskiepyti „Sputnik“ vakcina, kuri Europoje vertinama vienaip, Rusijoje – kitaip. Ne man vertinti. Jie į koronavirusą žiūri kaip į praeities dalyką, kad blogiausia – praeityje, nors apribojimai dar likę, gal griežčiau jų laikomasi oro uostuose, viešuose renginiuose, bet šiaip parduotuvėse, kavinėse viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Nelabai kas mėgsta čia nešioti kaukes. Tiesa, mūsų rungtynėse, padidinus sirgalių skaičių, buvo tikrinama, ar ribojimų laikomasi.

– Komandoms skiepai siūlomi nebuvo?

– Buvo apie tai kalbėta diskusijų forma. Vienas dalykas, skiepytis nepriversi, o kitas dalykas, net jei skiepytis, reikėtų rinktis tarpsezonio laiką, kadangi gali pasirodyti šalutiniai reiškiniai. Būtų rizikinga tą daryti sezono metu.

Maksvytis

– Kaip į tokį sezoną, kurio rezultatais pats kol kas nesate patenkintas, reaguoja „Parma“ vadovai? Ar su atlaidumu, ar įtampėlė išlieka?

– Jie žmogiškai situaciją supranta, žino, kad žaidėjai sirgo, buvo ir traumų, tačiau faktas tas, kad kol kas esame šalia atkrintamųjų, tikslai – įgyvendinami, bet visi tų tikslų vis tiek laukia. Aišku, galime griebtis tikslo minimum – 8 vietos, bet norėtųsi į atkrintamąsias žengti aukštesnėje vietoje. Tačiau kai tokia situacija, norisi bent jau į aštuonetą patekti, o trūksta nedaug – 1–2 pergalių ir būtų lengviau.

– Kadangi jums tai nebe pirmas sezonas Rusijoje, jaučiate iš klubo vadovų didesnį pasitikėjimą?

– Pasitikėjimas yra, tačiau jis gali baigtis, jei komandos nebus atkrintamosiose. Klubas rinko žaidėjus, trenerius tam, kad įgyvendintume tikslus. Komandos veidas pasikeitė, ji žaidžia geriau, yra konkurencinga, nebesikapsto gale, bet tikslai yra ir reikia juos įgyvendinti. Jei stebėjote mūsų komandą, joje – atvirkštinis balansas: skaičiuojant Europos turnyrą, žaidėme 8 rungtynes išvykoje – 6 jų laimėjome, o namie iki pastarojo mačo buvome laimėję tik sykį, o 6 – suklupome. Dabar tą balansą išlyginome: 6/2 išvykose ir 2/6 namie.

Kiti gali sakyti, kad čia trenerio kaltė, pralaimėjome daug mačų mažais skirtumais, tai ir sėkmės, ir visko faktorius. Rezultatai galėtų būti geresni, ypač namų rungtynių ir tų, kuriose viskas 50 prieš 50.

– Sezoną pradėjote sensacinga pergale prieš CSKA – ar tai daug reiškė visai „Parma“ organizacijai?

– Reiškė. Komanda atsigauna, jiems tai įkvepia pasitikėjimo. „Parma“ vardas nuskambėjo šiek tiek ryškiau, kaip komandos, kuri gali nugalėti grandą, tą pačią CSKA, tas nematomas darbas atsipirko. Tik visą darbą reikia įrodyti aikštelėje, o ne interviu su Gabriele ar prie stalo su vyrais – reikia rezultato (Šypsosi).

– O po tokių pergalių sulaukiate asmeniškų komandos rėmėjų, sirgalių pagyrimų ar replikų, ar viskas apsieina be didelių reakcijų?

– Sirgaliai čia labai draugiški. Esu atsiribojęs nuo soc. tinklų, tikiu, kad po pralaimėjimų būna ir negatyvių dalykų, bet po pralaimėjimo prieš „Chimki“ buvome labai susikrimtę, labai norėjome laimėti, jie mūsų kaimynai turnyro lentelėje – tiesioginiai konkurentai. Bet pralaimėjome 3 taškais. Dabar po rungtynių su „Kalev“ vienas vyresnis žiūrovas priėjo ir pasakė: treneri, šaunuoliai, mes vos nelaimėjome prieš „Chimki“. Aš tai galvojau atvirkščiai: blogai, nepasiėmėme mirtinai reikalingo taško. Galima sakyti, kad esu negatyvus, bet noriu tai pateikti kaip pavyzdį, koks yra Permės žiūrovas. Man atrodo, kad sužaidėme vidutiniškai, blogai, nors žiūrovai pamatė ir gerą pusę, kad taip kovojome prieš mačą „Chimki“, nors jis žaidė be Švedo ir kitų.

– Kaip tik norėjau klausti, kiek apmaudūs tokie pralaimėjimai prieš „Chimki“, kuri visą sezoną atrodo gana apgailėtinai, o tąsyk išvis žaidė be lyderių?

– Ir jūs, ir visi šneka tai. Mes prieš rungtynes žinojome, kad neatvyks Švedas, Timma, kiti, turbūt ir mes, ir žaidėjai, tai paskaitę, pagalvojome, kad viskas, ateisime puse kojos laimėsime. Bet liko klubo branduolys, keli legionieriai, mūsų komandai tai lieka konkurencingi varžovai. Ar tos kalbos paveikė, ar kas, bet taško paimti nepavyko. Labiausiai apmaudu, kad laimėjus prieš kaimynus ne tik paimi tašką, bet ir atimi tašką iš jo. Tokie pralaimėjimai labai skaudūs.

– Ar jus stebina, kiek prastai šį sezoną atrodo „Chimki“?

– Stebina, teko su jais žaisti ir pernai, ir šiemet, teko bendrauti su Rimu. Jie pernai lyderiavo Vieningoje lygoje, Eurolygoje balansavo ant atkrintamųjų, tarpsezoniu padarė gerus pirkinius, atrodė, kad bus dar geriau, bet gavosi blogiau. Didelis biudžetas, daug ambicijų, bet nepavyko.

– Jei reiktų dabar rinktis, kas laimės Vieningąją lygą, ar tikėtumėte, kad „Zenit“ gali išstumti iš titulo CSKA ekipą?

– Šiandien dieną taip. CSKA turi netekčių, vidinių konfliktų, todėl manau, kad „Zenit“ yra rimčiausias favoritas. Greičiausiai šios komandos šiemet aiškinsis, kam atiteks titulas. Ir dar „Parma“ (Juokiasi).

Maksvytis

– Vieningoje lygoje su beveik 10 rezultatyvių perdavimų statistika lyderis yra Mantas Kalnietis. Jums jį matant iš arčiau, koks įspūdis, kai mūsų veteranas dar rodo savo geriausias savybes tokiu lygiu?

– Mantas geroje formoje, gerai žaidžia, turi trenerio pasitikėjimą, o jis pasitiki treneriu. Matosi, kad jis duoda komandai naudą. Tik kažkiek jų planus sugadino Williamso trauma. O kalbant apie patį Kalnietį, mums kažkiek pasisekė, kad jis nikstelėjo čiurną, nežaidė prieš mus, kažkiek pavyko apriboti jų komandinius veiksmus, nes būtent Mantas yra tas, kuris viską sujungia, net ir tuos legionierius, kurie ne visada yra komandiški. Jis lyg treneris aikštėje. Mantas turi gerą sezoną ir duok Dieve jam sveikatos ir sėkmės.

– Abu Krasnodaro lietuviai rodo puikų žaidimą, ar kitą sezoną dar būtų įdomu į juos pažiūrėti aukštesniame lygyje?

– Eurolygoje? Manau, kad ir Mantas, ir Mindaugas ten dar žaisti gali. Teko pakalbėti su Kuzminsku, jis ilgą laiką jautė COVID-19 padarinius, nebuvo geriausios formos, bet dabar jis lyg atsigauna, kiek mačiau pastarosiose rungtynėse. Kas nustebtų, jei jie žaistų Eurolygoje? Niekas.

– Kalbant apie jūsiškius, ar galima sakyti, kad Eigirdas Žukauskas būtent Permėje atrado savo brandą ir išgyvena piką?

– Aišku, aš vis galvoju, kad iš jo galima išspausti dar daugiau. Nenoriu prikalbėti, bet jam yra ir traumų mažiau, kas kartais stabdydavo jo tobulėjimą, ypač ankstesnėje karjeros stadijoje. Jis suprato, pažino savo kūną, labai daug dirba. Net per daug. Šiandien jį net išvariau iš salės, nes vakar turėjome rungtynės, kitos laukia po poros dienų. Eigirdas yra juodadarbis ir patenka į komandos daugiausiai dirbančių dvejetuką. Jis viską užsitarnavo ir žaidžia stabiliai.

– Eigirdas atspindėtų tokį knygų pavyzdį, kur žaidėjai iki vėlumos lieka salėje vieni ir areną palieka paskutiniai?

– Tikrai taip (Šypsosi).

Maksvytis, Juškevičius

– Ado išsaugojimas turbūt buvo vienas iš svarbiausių Permės komandos tarpsezonio ėjimų. 32-eji metai – pats pikas, ko dar galima tikėtis iš jo?

– Ir Eigirdas, ir Adas turi kontraktus su „Parma“ dar metams, tad norint išvykti, lauktų išpirka. O šiaip Adas keliavęs nemažai per komandas, turbūt jam čia patiko visa krepšinio atmosfera. Šilumos čia, aišku, nepridėsi – šiandien Permėje minus 26 laipsniai, bet pati organizacija yra geranoriška, Adas čia atrado save, matyt, jam nesinori blaškytis iš klubo į klubą, iš šalies į šalį. Ir lyga stipri, ir turbūt piniginis faktorius ne paskutinėje vietoje. Mums jis duoda tai, kad gali žaisti ir per kelias pozicijas, turi savo žaidimo minutes, vaidmenį, kas svarbu ir jam.

– Pradžioje šiek tiek kalbėjome apie FIBA Europos taurę, ar šis turnyras neatrodo kaip daromas iš reikalo ir šiek tiek primenantis tarptautinio turnyro parodiją? Vos keli mačai grupėje, tada atkrintamosios ir greitai išaiškinami čempionai.

– Jei yra komandų, kurios nori dalyvauti, gal jo reikia. Komandų čia yra skirtingų lygių, iš 24 komandų čia gal yra 6–8 aukštesnio lygio, kitos – labai vidutinės. Šiemet su pandemija turnyras atrodo nelabai, vyksta 7 rungtynės, pvz., mūsų grupėje vienų varžovų jau nebeliko, 2 – įveikėme, po to iškart aštuntfinalis ir ketvirtfinalis iš vienerių rungtynių. Finaliniame ketverte – dar du mačai. Tad su 6 rungtynėmis galima tapti čempionais. Su tokiomis sąlygomis gaunasi didelis netikėtumo faktorius, bet yra komandos, kurios nori, dalyvauja, gal pavyks ir mums kažkiek patriukšmauti.

– Su kokiais tikslais jūs žiūrite į šį turnyrą? Po „burbulo“ grupėje likote pirmi.

– Visų pirma tikslas buvo kitas etapas, bet dabar, kai keičiasi sistema, keičiasi ir tikslai. Mes norime nueiti bent iki finalo ketverto, o ten jau kaip Dievas duos. Kadangi dabar toks netikėtumo faktorius – pažiūrėsime, daug ką lems ne tik meistriškumas, bet ir sėkmė.

– Kokie dabar jūsų didžiausi norai likusiai sezono daliai?

– Artimiausias tikslas – pergalė prieš „Kalev“ ekipą. Ko daugiau krepšinyje norėti? Pergalių, tikslų, vis tiek dirbi visus metus, sezono gale pamatai, ką nuveikei. Norėtųsi nestabilų sezoną užbaigti kažkiek stabiliau, su daugiau pergalių, kas reikš daugiau džiaugsmo visiems.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra