J.Havličeko žvaigždė: užtildyti skeptikai, legendinė vagystė ir išgelbėtas B.Russello kailis (6)

Kas rezultatyviausias visų laikų Bostono „Celtics“ žaidėjas? Billas Russellas, Larry Birdas, Paulas Pierce‘as? Sėkmingiausio NBA klubo metraščių viršūnėje puikuojasi kita – Johno Havličeko pavardė. 2020 m. balandžio 8 d. jis švęstų 80 metų jubiliejų. Deja, krepšininkas šį pasaulį paliko dar pernai. Kviečiame prisiminti Lietuvoje nepelnytai pamirštą NBA legendą.

Paauglys priminė vesternų žvaigždę

Johnas gimė emigrantų iš Čekoslovakijos šeimoje, vaikystę praleido pilkame angliakasių miestelyje Ohajuje. Berniukas į mokyklą ir iš jos lėkdavo bėgte. Vėliau Havličekas sakė nenorėjęs atsilikti nuo dviračių pedalus mynusių draugų. Jis sukosi iš bėdos, nes tėvai atsisakė nupirkti jaunuoliui dviratį. Vaikystės draugui sunkiai sekėsi ištarti Havličeko pavardę. Todėl jį praminė „Hondo“ pagal tuomet garsaus vesternų aktoriaus Johno Wayne‘o filmą. Pravardė prigijo, vėliau ją įsiminė ir sporto pasaulis.

Pagrindinėje mokykloje Havličekas žaidė krepšinį, beisbolą ir amerikietišką futbolą. Todėl koledžai rėžė sparną apie jaunuolį su įvairiausiais pasiūlymais. Jam žadėta šviesi ateitis amerikietiško futbolo aikštėje. Tačiau Havličekas tokios galimybės atsisakė ir pasirinko Ohajo universitetą. Pirmaisiais metais jis dar žaidė beisbolą, bet vėliau galutinai susikoncentravo į krepšinį. 1960 m. jo komanda tapo NCAA čempione. Per trejus metus universitete Johnas fiksavo 14,6 taško vidurkį.

Nepaisant to, 1962 m. Havličeko pavardė nuskambėjo dvejose naujokų biržose. Septintajame rate jį pasirinkusi Klivlendo „Browns“ komanda vasarą Havličeką išbandė keliose ikisezoninėse NFL rungtynėse. Vaikinas buvo atleistas ir palikęs gimtąją Ohajo valstiją išvyko į Bostoną, kur jo laukė pirmajame NBA naujokų biržos rate pakvietusi „Celtics“.

Žadėjo „perdegimą“

Komandos treneris Redas Auerbachas neturėjo didelių lūkesčių dėl naujoko. Jam tereikėjo žmogaus, kuris pakilęs nuo suolo negadintų vaizdo aikštelėje. „Celtics“ tik ką iškovojo ketvirtą titulą iš eilės. Treneris manė, kad talento jo komanda turi per akis.

Tačiau starto penketas ėmė priminti pensininkų klubą. Bobas Cousy (34 m.), Billas Sharmanas (36 m.), Frankas Ramsey (31 m.), Jimas Loscutoffas (32 m.) Paaiškėjo, kad neišsenkanti Havličeko energija buvo itin reikalinga senstančiai komandai. Debiutiniame sezone nuo suolo kildavęs žaidėjas fiksavo 14,3 taško vidurkį. Tiesa, didele dalimi tai buvo gerų komandos draugų perdavimų nuopelnas. „Mano algą uždirbo Bobas Cousy“, – dažnai juokavo Havličekas.

Havličekas pateko į lygos naujokų simbolinį penketą, bet ekspertai nesureikšmino „Celtics“ naujoko statistikos ir spėliojo ar jaunuolis netrukus „neperdegs“. Žaidėjui koją ypač kišo prastas metimas iš distancijos. Visgi Hondo turėjo kitų stiprybių. Krepšininkas suderino brutalią jėgą ir greitį. 1,96 m. ūgio žaidėjas jėga pranoko daugumą gynėjų ir buvo greitesnis už daugelį puolėjų.

Vasarą Havličekas stipriai pagerino driblingą ir metimą iš distancijos. Todėl be karjerą baigusio B.Cousy ne tik nepranyko, bet ir sužibo naujomis spalvomis. Antrametis rinko po 19,9 taško. Tačiau rungtynes vis dar pradėdavo nuo suolo. Hondo neabejotinai būtų nuraškęs geriausio šeštojo žaidėjo apdovanojimą, jei tik toks tuomet būtų teiktas. Ilgainiui krepšininkas ėmė pataikyti iš įvairių aikštės taškų, ištobulino metimą iš eigos, puikus kamuolio valdymas leido jam žaisti ir gynėjo, ir puolėjo pozicijose.

Havlicekas

Legendinė vagystė

Visgi, lemiamomis rungtynių akimirkomis Havličekas visuomet būdavo aikštėje. Ši formulė „Celtics“ nešė titulus. Ryškiausias pavyzdys – 1964–1965 metų NBA sezono finalas. Septintosios finalo serijos rungtynės. Wilto Chamberlaino dėjimas, sumažinimą „76ers“ atsilikimą iki vieno taško, bet iki ketvirto kėlinio pabaigos lieka tik penkios sekundės. „Celtics“ žaidėjai mintyse jau matavosi čempionų žiedus.

Iš už galinės linijos kamuolį išmesti stojo B.Russellas. Įvyksta vienas didžiausių krepšinio kuriozų. Žaidimo įrankis kliudo krepšio konstrukciją papildomai prilaikančias sijas. Eilinę dieną jų ten net nėra. Jos buvo pritaisytos nusprendus, kad senutėliams „TD Garden“ krepšiams nepamaišys truputėlis stabilumo. „Celtics“ kamuolį praranda. Lemiamą ataką rengs iš po varžovų krepšio kamuolį išsimetantys „76ers“. Sugniuždytas B.Russellas prašo komandos draugų pagalbos. Dėl jo kaltės serijos likimas staiga atsidūrė varžovų rankose.

Chetas Walkeris užėmė poziciją prie baudų metimo linijos. Jį dengė Havličekas. Su kamuoliu už galinės linijos stovėjęs Halas Greeras niekaip nerado, kam jį išmesti. Keturias sekundes suskaičiavęs Havličekas suprato, kad kamuolys privalo būti išmestas dabar. Laiku kyštelėjęs ranka jis žaidimo įrankį pamušė komandos draugo link. Šis nubėgo varžovų krepšio link, rungtynių laikas baigė tiksėti. B.Russellas dar spėjo stipriai apkabinti Havličeką. Netrukus jį nusinešė minia švenčiančių „Celtics“ sirgalių. Į rūbinę Havličekas grįžo be marškinėlių. Komandos fanai juos paprasčiausiai nuplėšė.

Tuo metu ilgametis „Celtics“ radijo komentatorius Džonis Mostas tiesiog išprotėjo. „Havličekas pavogė kamuolį!“, – nepaliaujamai į mikrofoną rėkė jis. Žurnalisto šūksniai dar ilgai skambėjo žinių laidose. Pati frazė tapo įsimintina šlovingos „Celtics“ istorijos dalimi. Įvykio liudininkai legendinę akimirką atsiminė ir po penkiasdešimties metų sukurtame specialiame video siužete.

Trijų pratęsimų finalas

1969 m., kai B.Russellas baigė karjerą, čempiono žiedai puošė šešis Havličeko rankos pirštus. Bostono „Celtics“ prasidėjo nauja era, kurios veidu tapo emigrantų iš Čekoslovakijos sūnus. Po penkerių metų „keltai“ grįžo į NBA viršūnę. Tai buvo pirmasis komandos titulas be B.Russello. Finalo serijos MVP apdovanojimą priglaudė paskutiniuosius metus pirmuoju smuiku komandoje griežęs Havličekas. Naujosios „Celtics“ kartos lyderis net ir tada už pergalę dėkojo komandos draugams.

Kitą sezoną jis kaip vijurkas sukosi abiejose aikštės pusėse. „The New York times“ rašė, kad po puikių rungtynių prieš Niujorko „Knicks“ mačą stebėjęs B.Russellas sakė: „Jis pamišęs. Vieną dieną jis supras, kad taip toliau nebegali“. Laimei, Havličekas parako dar turėjo.

Paskutinį kartą Hondo komandą į krepšinio Olimpą atvedė 1976 m. Tąkart finale jie sutiko kiek netikėtą varžovę – Fynikso „Suns“ komandą. Penktosios serijos rungtynės iki šiol laikomos vienomis geriausių lygos istorijoje. Serijos rezultatas buvo lygus 2:2, tad pralaimėjusi komanda būtų atsidūrusi ant bedugnės krašto.

Rungtynių eiga verta atskiros istorijos. Užtenka pasakyti, kad trijų pratęsimų dramą laimėjo „Celtics“. 58 minutes ant parketo praleidęs 36 m veteranas pelnė 22 taškus, atkovojo 9 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus, tačiau komandos lyderio vadžias jau perėmė 33 taškus surinkęs ir finalo MVP tapęs Jo Jo White‘as. Artėjo kapitono laikas užleisti vietą aikštelėje.

Havličekas iki pat karjeros pabaigos rodė galiūno ištvermę. Paskutinįjį savo sezoną 38 metų krepšininkas sužaidė visas 82 reguliariojo sezono rungtynes. Deja, pabaiga toli gražu nebuvo šlovinga. Pusšimtį pralaimėjimų patyrusi „Celtics“ liko už atkrintamųjų borto. Užtat sezoną anksčiau laiko palaidojusi komanda surengė du mėnesius trukusį Havličeko atsisveikinimo turą. Lyga ir jos sirgaliai ištarė „sudie“ šešiolika metų NBA arenose žaliai–baltą aprangą vilkėjusiam „keltui“. Šiandien 17 numeriu pažymėti jo marškinėliai kabo „TD Garden“ palubėse.

J.Havličeko NBA karjeros statistika:

8 – NBA čempiono žiedai

26 395 taškai, vid. 20,8 per rungtynes

8 007 atkovoti kamuoliai, vid. 6,3 per rungtynes

6 114 rezultatyvūs perdavimai, vid. 4,8 per rungtynes

1 270 reguliariojo sezono rungtynės

13 pasirodymų Visų Žvaigždžių rungtynėse

Parengė Eimantas Šaulitis

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra