Individualaus talento trūkumo ir nepasiteisinusių sprendimų nesėkmė (17)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ketvirtadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje išgyveno dežavu. Kaip ir rungtynėse su Pirėjo „Olympiacos“, komanda parodė du skirtingus veidus gynyboje, o pralaimėjimą vėl nulėmė nesugebėjimas prisitaikyti prie „switch all“ gynybos.

Šį sykį „Žalgiris“ į kovą stojo dar labiau išreėjusiomis gretomis gynėjų grandyje. Komandai padėti negalėjo ne tik Janis Strelniekas, bet ir Emmanuelis Mudiay, kuris bandė apšilinėti, tačiau jam ištino kelis, tad nuspręsta afrikietį patausoti.

Aštuonių žaidėjų rotacija iš esmės vertęsis „Žalgiris“ metė rimtą iššūkį iki šių rungtynių taip pat be pergalių Eurolygoje rungtyniavusiems Miuncheno „Bayern“ krepšininkams, tačiau pralaimėjo 73:75.

Tai buvo penktoji kauniečių nesėkmė Eurolygoje, kur „Žalgiris“ dabar yra vienintelė dar nelaimėjusi komanda.

Susitikimą Jure Zdovco auklėtiniai vėl pradėjo maksimaliai koncentruoti. Gynyboje „Žalgiris“ demonstravo didelį fiziškumą ir darnius komandinius veiksmus, kas neleido „Bayern“ krepšininkams jaustis patogiai. Daugumoje atakų Andrea Trinchieri auklėtiniai progas atakuoti susikurdavo ne derinių pagalba, o individualiu žaidimu vienas prieš vieną.

Puolime kauniečiai vėl buvo labai agresyvūs kovodami dėl antrųjų šansų. „Žalgiriui“ užteko trylikos minučių, kad pasiektų puolime atkovotų kamuolių vidurkį (9), o per pirmąją mačo dalį antraisiais šansais šeimininkai susirinko net 17 taškų.

Tai leido po dviejų kėlinių pirmauti užtikrintai (39:27) prieš varžovą, kuris pirmąsias 20 minučių žaidė panašiais greičiais, kaip ir keletą pastarųjų rungtynių su Sankt Peterburgo „Zenit“ bei Kazanės „Unics“, o geriausias komandos žaidėjas buvo daugiau nei mėnesį nerungtyniavęs Vladimiras Lučičius, surinkęs 16 iš 23 komandos naudingumo balų.

Vaizdas pasikeitė po didžiosios pertraukos.

Ulanovas

„Bayern“ trečiąjį kėlinį pradėjo spurtu 5:0 ir J.Zdovcas nieko nelaukdamas griebėsi minutės pertraukėlės.

Situacija nepasikeitė. Komandos vadžias savo rankose laikęs Lukas Lekavičius buvo labai agresyvus puolime, tačiau kelis sykius perskubėjo su sprendimais. Be to „Bayern“ krepšininkai ėmė jį atakuoti puolime.

Sužaisti nugara į krepšį pabandė Darrunas Hilliardas, vėliau Corey Waldenas pasižymėjo prieš L.Lekavičiaus gynybą pikenrole, kitoje atakoje Joshas Nebo pasyvioje gynyboje pakilo aukščiau, jog padėtų komandos draugui, bet tada paleido link krepšio nuskuodusį Othello Hunterį, kuris antroje mačo dalyje įjungė aukštesnę pavarą.

Jei pirmoje dalyje Edgaras Ulanovas puikiai tvarkėsi su D.Hilliardu, tai trečiajame ketvirtyje amerikietis per „Žalgirio“ pagrindinį gynybos ramstį sumetė 9 taškus ir dar sukūrė vieną tritaškį DeShaunui Thomasui, pramušęs E.Ulanovo gynybą vienas prieš vieną.

Rungtynių kontrolei slystant iš rankų, „Žalgirį“ priekyje laikė puikus Mareko Blaževičiaus žaidimas puolime. Kaip ir pirmoje mačo dalyje, 20-metis protarpiais dominavo baudos aikštelėje, tik šį sykį ne tik kovoje dėl antrųjų šansų, bet rinkdamas taškus iš baudos aikštelės – 7-asis vidurio puolėjo taškas paeiliui leido „Žalgiriui“ išlaikyti trapią persvarą (52:49).

Nepaisant sėkmingo žaidimo puolime, M.Blaževičius vis dar nėra patikimas gynyboje. Pelnomus taškus puolime neretai atsveria klaidos prie savojo krepšio. Tie septyni taškai buvo iš dalies atsverti penkiais „Bayern“ krepšininkų taškais per M.Blaževičiaus klaidas – sykį laiku nesurotavus pagalbos situacijoje, o vėliau nesportiškai prasižengus prieš O.Hunterį, ką svečiai pavertė dar trimis taškais.

Net ir pakrikus „Žalgirio“ gynybai ir „Bayern“ lyderiams pajutus kraujo skonį, kauniečiai laikėsi rungtynėse dėka solidaus žaidimo puolime. Užtikrintumą demonstravo Mantas Kalnietis, įsmeigęs trečiąjį tritaškį – šį sykį atakavęs vos tik J.Nebo jam sukūrė šiek tiek erdvės užtvara atplėšęs nuo jo gynėją.

Nors L.Lekavičius ir toliau buvo be perstojo ieškomas „Bayern“ perimetro lyderių, kurie sumetė kelis metimus per iškeltas žalgiriečio rankas, jo agresyvumas puolime palaikė aukštą intensyvumą „Žalgirio“ puolime – nuolatiniai įsiveržimai į baudos aikštelę kurė laisvus metimus Tyleriui Cavanaugh, o net ir „Bayern“ krepšininkams sėkmingai surotavus į pirmąjį L.Lekavičiaus perdavimą, sklandus kamuolio judėjimas vis tiek atrasdavo laisvą žaidėją, kuris galėdavo atakuoti krepšį iš patogios situacijos.

Būtent dėl funkcionuojančio puolimo su L.Lekavičiumi pagrindinio kūrėjo vaidmenyje J.Zdovcas pasitikėjo juo ir lemiamomis minutėmis, kai „Bayern“ grįžo prie susikeitimo ginamaisiais strategijos gynyboje.

Tai įvyko 34-ąją rungtynių minutę, kai A.Trinchieri sušaukė komandą pasitarimui. Į aikštelę vidurio puolėjo pozicijoje žengė O.Hunteris, su kuriuo L.Lekavičius kelis sykius sėkmingai susitvarkė mačo pradžioje.

Lemiamu metu sėkmės pakartoti nepavyko.

Hilliardas

Jau pirmoje atakoje L.Lekavičiui teko mesti iš 9 metrų per O.Hunterio rankas, kai šis ilgai neleido Nielsui Giffey grąžinti kamuolio Lukui, taip sudegindamas brangias atakos laiko sekundes. Vėliau „Žalgirio“ atakų organizatorius dusyk suklydo, bandydamas pramušti amerikiečio gynybą vienas prieš vieną.

Kaip po rungtynių pastebėjo M.Kalnietis, galbūt reikėjo ieškoti variantų baudos aikštelėje, kur su „Bayern“ mažiukais likdavo „Žalgirio“ aukštaūgiai, užuot mėginus pramušti sieną galva.

Geresnių sprendimų lemiamomis akimirkomis norėjosi ir iš J.Zdovco, kurio sprendimą pasitikėti L.Lekavičiumi dar galima buvo pilnai pateisinti, tačiau N.Giffey žaidimas ketvirtoje pozicijoje prieš D.Thomasą visiškai nepasiteisino.

Individualiai bene pajėgiausias „Bayern“ puolėjas visas 40 rungtynių minučių kėlė rimtų problemų savo žaidimu vienas prieš vieną, tad nebuvo nuostabu, kad svarbiausiose rungtynių atakose kamuolys atsidurdavo jo rankose.

Likus žaisti apie pusantros minutės, D.Thomasą tranzicijoje perėmė E.Ulanovas, pirštu parodęs N.Giffey likti prie V.Lučičiaus. Jei vietoje vokiečio aikštelėje būtų buvęs P.Jankūnas, D.Thomaso priežiūra, neabejotinai, būtų apsiėmęs jis.

D.Thomasas pranoko E.Ulanovą vienas prieš vieną, o po to – ir N.Giffey, kuris leido kur kas fiziškesniam amerikiečiui patogiai užsibaigti jo stipriąja kaire ranka, žaidžiant „ant ūselio“.

D.Thomasas dvikovą baigė surinkęs 15 taškų ir buvo tas žmogus, su kuriuo „Žalgirio“ krepšininkams individualiai susitvarkyti nepavyko. Dvi rezultatyvios amerikiečio atakos tapo kertiniais momentais rungtynėse, leidusiais „Bayern“ krepšininkams susikrauti trijų taškų persvarą (74:71), kurios jie nebeiššvaistė.

„Žalgiris“ dar kartą parodė aukščiausio lygio koncentraciją ir fiziškumą gynyboje du kėlinius. Progresą galima įžvelgti ir kauniečių puolime, kur atsirado dar daugiau J.Zdovco įvestų derinių, pagerėjo išsidėstymas bei kamuolio judėjimas, kas leido laikytis rungtynėse iki pabaigos.

Vis tik kaip jau ne sykį šiame sezone nutiko ir dar ne kartą nutiks – svarbiausiomis minutėmis pritrūko individualaus talento. Šiose rungtynėse – dar ir racionalesnių sprendimų.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra