G.Matulis: jei tai padės pasiekti pergales, galiu vien tik skirtyti perdavimus (1) interviu

Praėjusį sezoną vienu naudingiausių Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) krepšininkų tapęs ir Molėtų „Ežerūną-Karį“ iki čempionato finalo atvedęs Gintautas Matulis sirgalių simpatijas nesunkiai pelnė ir Marijampolėje.

Suvalkijos sostinėje greitai pritapęs 28-erių metų rokiškietis yra tvirtas starto penketo žaidėjas ir per rungtynes vidutiniškai renka po 10,7 taško, atkovoja po 4,3 atšokusio kamuolio bei atlieka po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.

Praėjusio šeštadienio mače su Jonavos „Petrochemos-Dexteros“ komanda prabilęs krepšininkas ketvirtame kėlinyje į varžovų krepšį pataikė 3 tritaškius iš eilės, po kurių „Sūduva-Mantinga“ įgijo dviženklę persvarą, lėmusią šeimininkų pergalę. Tiesa, užsiminus apie krepšininko sportinę formą, Matulis atviravo jaučiantis, kad iš jo tikimasi geresnių rezultatų ir vylėsi, jog žaidimo kreivė artimiausiu metu turėtų kilti į viršų.

– Gintautai, kokios priežastys lėmė jūsų pergalę prieš Jonavos klubą?

– Manau, kad komandinis susitelkimas ir gera gynyba. Stengėmės apsiginti visų rungtynių metu, to padaryti nepavyko, tačiau atstovėjome tada, kai to labiausiai reikėjo.

– Jonaviškiai, kaip jūs ir patys mėgstate, naudojo spaudimą. Kaip jautėtės prieš tokią aktyvią varžovų gynybą?

– Gana neblogai. Aišku, galėjome greičiau užpulti, būtų buvusi lengvesnė pabaiga. To nepadarėme, todėl nugalėtojas paaiškėjo tik rungtynių pabaigoje.

– Mažeikiuose patyrėte pirmąjį pralaimėjimą. Kodėl tai atsitiko būtent ten?

– Sunku pasakyti, labai prastai pataikėme... Atvažiavome išsiderinę – Ignas Daukšys ir Dovis Bičkauskis traumuoti, tiek pas mane, tiek pas Aurimą Kiežą buvo šeimos pagausėjimas, todėl mūsų mintys buvo ne aikštelėje. Galbūt manėme, kad atvažiavus žaisti prieš „Telšius“ viskas bus paprasta, bet jie kovojo, o mes turėjome progą laimėti, tačiau ja nepasinaudojome.

– Kaip komandos žaidimą veikia Bičkauskio ir Daukšio traumos?

– Labai veikia. Pirmiausiai treniruotes, o rungtynių metu turime naudoti mažesnę rotaciją, treneriui būna sunkiau. Pas mus komandoje ir taip nėra daug gynėjų, todėl treneriui sunku priimti sprendimus. Manau, kad traumuotiems žaidėjams sugrįžus, vėl sumažės mūsų laikas ir viskas bus gerai.

– Kalbant apie jus, kaip jums sekėsi priprasti Marijampolėje?

– Viskas buvo labai gerai, nes klubas suteikė puikias sąlygas. Galbūt iš manęs buvo tikėtasi geresnio žaidimo, mano mintys buvo kažkur kitur, bet manau, kad dabar mano žaidimo kreivė kils į viršų.

– Praėjusiais metais Molėtų ekipoje buvote vienareikšmiškas komandos lyderis, tačiau Marijampolėje jūsų vaidmuo pasikeitė.

– Mano asmeninės ambicijos yra antroje vietoje. Pernai buvo reabilitacinis laikotarpis po LKL, o šį sezoną turim lygiavertiškus žaidėjus, kurie bet kada gali imtis lyderio vaidmens, o su jais žaisti yra smagu. Šiuo metu man yra smagiau apsiginti, o kai pavyksta tą padaryti ir perimti kamuolį, jaučiu tą patį malonų jausmą, kaip ir pelnant taškus.

– Kaip ir minėjote, šį sezoną „Sūduva-Mantinga“ pasižymi itin lygiaverte sudėtimi. Kaip manote, kur yra jos stiprybė?

– Kaip sakėte, čia ir yra mūsų stiprybė. Treneriui nesunku rotuoti žaidėjus – kai nesiseka vienam, gali puikiai sužaisti kitas. Vienas kitą galime užvesti, tai mus motyvuoja ir todėl pasiekiame pergales.

– Stebint rungtynes, susidaro įspūdis, kad Marijampolės klube tvyro puiki vidinė atmosfera. Ar tai labai svarbu komandos žaidimui?

– Žinoma, mano manymu, tai yra pats svarbiausias dalykas. Kuo daugiau bendrauji už aikštelės ribų, tuo lengviau yra žaidžiant. Tuomet kiekvieną komandos draugą pradedi suprasti iš pusės žodžio, o dalintis kamuoliu ne gaila. Jeigu tai padės pasiekti pergales, aš galiu tik atlikinėti perdavimus.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą