Didysis D.Adomaičio iššūkis (11)

Naujoji Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sistema yra tikras iššūkis rinktinių treneriams. Ne išimtis ir Dainius Adomaitis, kuris kartu su asistentais Benu Matkevičiumi, Mindaugu Braziu ir Ramūnu Šiškausku, jau pradėjo vykdyti labai sudėtingą užduotį, kuri vadinasi „daug informacijos – mažai laiko“.

Lietuvos vyrų rinktinė, kaip ir daugelis Europos ir Pasaulio krepšinio elito atstovų, yra nukentėjusioji. Naujoji FIBA sistema yra palankesnė mažiesiems, kuriems šią savaitę nereikės atlaikyti tokio šoko, su kuriuo tvarkosi didieji. Neturėdami daug Eurolygos ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atstovų, jie galės remtis sudėtimis, kurios jau ne kartą kartu rungtyniavo.

Į Palangos „Vanagupę“ pirmadienį suvažiavo krepšininkai, kurie dar nėra žaidę visi kartu. Suvažiavo žaidėjų grupė, kurią per penkias dienas reikia paversti komanda. Siekiant tikslo, D.Adomaičiui gali tekti nemažai aukoti ir rinktis vieną iš kelių blogybių.

Pirmiausia, koks žaidimo braižas ir kiek jis brandus. Kęstutis Kemzūra tiksliai pastebėjo, jog rinktinėje bus mažiau derinių nei praėjusiame Europos čempionate. Galima nuspėti, kad rinktinės žaidėjai žaidimo schemas gavo dar prieš susirinkdami į stovyklą, kad jau pirmojoje treniruotėje naują informaciją įsisavintų kuo greičiau.

Kokią įtaką gali turėti faktas, jog rinktinės derinių knygutė bus skurdoka? Mažai derinių turinti komanda žaidžia paprasčiau ir labiau nuspėjamai. Čia gelbėja tai, jog nei Kosovo, nei Lenkijos rinktinės, kaip ir patys lietuviai, neturės daug laiko analizuoti varžovus ir treniruočių metu narstyti kiekvieną jų derinį. Labai daug lems netikėtumo faktorius.

Galima nuspėti, kad schemos nebus labai pasikeitusios. Priežastis paprasta – pusė rinktinės žaidėjų su jomis jau susipažino vasarą, tad viską keisti ir didinti nemokančiųjų skaičių būtų neprotinga.

D.Adomaičiui taip pat teko spręsti dilemą, kokius derinius rinktis: schemas, kuriose vyrauja daugiau žaidėjų judėjimo, numatyta daugiau vietos improvizacijai ir daugiau galimybių, ar derinius, kurie skirti išnaudoti vieną ar kitą pranašumą prieš varžovus. Tikriausiai, kad bus pasirinktas pirmasis variantas, nes antruoju atveju derinių reikėtų daugiau, kas reikalauja ir daugiau laiko mokymuisi. Tiesa, žaidimas nebus toks brandus, koks būtų turint daugiau derinių, leidžiančių prisitaikyti prie skirtingų situacijų.

Dar viena dilema – kiek dėmesio skirti varžovų žaidimui? Faktas, jog D.Adomaitis turės labai mažai laiko išaiškinti ir įdiegti savo žaidimo filosofijos principus daugiau nei pusei žaidėjų, kurių nebuvo stovykloje šią vasarą. Šioje situacijoje gali būti pasirinktas sprendimas Kosovo žaidimui skirti tik minimalų dėmesį, o visą turimą laiką išnaudoti savo žaidimo šlifavimui. Tai ypatingai svarbu konstruojant gynybą, kur reikalingas kiekvieno žaidėjo suvokimas, kas ir kodėl vyksta, bei identiškas išpildymas.

Pirmasis rinktinės varžovas turės kelis pranašumus šiame beprotiškame pasirengimo cikle. Pirmiausia, Lietuvos krepšininkai praras mažiausiai vieną treniruotę dėl maždaug pusdienio trukmės kelionės į beveik pusantro tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos nutolusią Prištiną. Antra, Kosovo krepšininkai, kurių pagrindą sudaro žaidėjai iš vieno klubo, turėtų būti kur kas geriau susižaidę.

NUOTRAUKOS: Lietuvos rinktinės fotosesija (13 nuotraukų)

DAUGIAU >

Susižaidimas bus dar viena dilema, susijusi ir su informacijos pertekliumi. Jaunesniems ir mažiau patyrusiems žaidėjams, kuriems nėra tekę dirbti su D.Adomaičiu, bus labai sunku viską įsisavinti. Galima nuspėti, jog šio atrankos „lango“ metu geriausiai jausis praėjusią vasarą su rinktine dirbę šeši krepšininkai: Adas Juškevičius, Mindaugas Girdžiūnas, Deividas Gailius, Rokas Giedraitis, Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys.

Tokiomis įtemptomis sąlygomis, kai komanda neatrodys darniai ir galbūt darys daug techninio broko, ypatingai svarbus bus įžaidėjų vaidmuo. Reikia tikėtis, jog didžiulius naujos informacijos kiekius sparčiai įsisavins Šarūnas Vasiliauskas, kuris į rinktinę atvyks puikios sportinės formos, o jo įgūdžiai atrodo labiausiai tinkami organizuoti komandos žaidimui.

Įdomi turėtų būti ir lyderių dinamika. Paprastai, dar prieš susirenkant į pirmąją stovyklą, svarbiausi rinktinės žaidėjai, apie kuriuos suksis visas žaidimas, būna aiškūs. Dabar situacija nėra iki galo aiški. Galima nuspėti, jog puolime itin svarbus bus Gediminas Orelikas. Jo sugebėjimai atakuoti iš toli turėtų tapti didžiuliu šios komandos ginklu. Klausimas, kiek G.Orelikas praleis jam parankiausioje sunkiojo krašto pozicijoje, kurioje dar be jo rungtyniauja E.Bendžius ir Kšištofas Lavrinovičius.

Didelė konkurencija bus ir vidurio puolėjų grandyje, kur galbūt bus mėginamas išnaudoti ir minėtas K.Lavrinovičius. Be jo ši komanda turės dar tris panašaus pajėgumo, bet skirtingus „centrus“: E.Kairį, Vaidą Čepukaitį ir Lauryną Birutį.

Tos kelios dienos ruošiantis mačui su Kosovu bus labai svarbios. D.Adomaičiui ir jo asistentams reikia sugalvoti, kaip paskirstyti ir protingai atsijoti didžiulį informacijos kiekį, jog keturiolika krepšininkų visa tai įsisavintų per labai trumpą laiką. Pasirengimo dinamika kardinaliai skiriasi nuo vasariškos. Be to, treneriai su tuo susiduria pirmą kartą.

Titaniškas darbas, reikalausiantis didžiulio trenerių meistriškumo. Pirmojo atrankos „lango“ metu, kaip niekada anksčiau, milžinišką įtaką turės komandų nuveiktas darbas iki pirmojo ginčo kamuolio.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą