Dantimis ir krauju: už didžiausią žvėrį didesnis „Žalgirio“ charakteris (11) Krepsinis.net iš Stambulo

„Žalgiris“ žais visiškai kitokį mačą ketvirtadienį“, – po to, kai Stambulo „Fenerbahče“ nušlavė žalgiriečius pirmame serijos mače, net neabejojo Željko Obradovičius.

Antirekordus kūręs „Žalgiris“ antradienį iš tiesų nebuvo toks, kokį jį įpratome matyti pastaruoju metu: puolimas griuvo, kamuolys nepasiekdavo baudos aikštelės, nekrito net tie metimai, kurie, atrodė, turi įkristi, o ir patys žalgiriečiai atrodė kiek sutrikę atkrintamųjų starte.

Tačiau panikos „Žalgirio“ stovykloje nebuvo jokios. Ne dėl to, kad prieš tokią komandą kaip „Fenerbahče“ kautis visam Eurolygos elitui yra velniškai sunku. Dėl to, kad „Žalgiris“ žinojo, jog jų pačių veidas yra visiškai kitoks.

„Turime 48 valandas atsigauti, suprasti, kad yra vietų, kur juos nubausti, ir atrasti, kas yra tarp dviejų kojų daugiau“, – sakė Šaras.

Jau vakarinėje komandos treniruotėje prieš antrąsias rungtynes nebebuvo nė kvapo sutriuškinimo atmosferos. Ta pati gera nuotaika kaip visada, tradicinės Stambule trenerių picos treniruotės pabaigoje ir tas pats nusiteikimas, kad dar ne viskas prarasta.

Toks „Žalgiris“, kurį įpratome matyti.

Daviesas

Fiziškumas – jį kaip maldą savo žaidėjams į galvas kalė „Žalgirio“ treneriai ir nuo pirmų antrojo mačo minučių galima buvo matyti, kaip žalgiriečiai yra pasiruošę tiesiog pjautis dėl pergalės.

Du Marko Guduričiaus tritaškiai ir dar vienas Nicolo Melli metimas – prabėgus 4 minutėms tritaškiais užsivedusi „Fenerbahče“ priekyje 13:6. Sunku patikėti, bet komandai, kuri prieš 48 valandas triuškino „Žalgirį“ daugiau nei 30 taškų skirtumu, tai ir buvo didžiausias pranašumas, kurį pavyko susikrauti.

Net nesužaidęs pusės kėlinio Marius Grigonis susiėmęs už veido trumpam keliavo suoliuko link, kai po Ahmeto Duverioglu grybštelėjimo pasirodė kraujas.

„Ahmetas papuošė – davė lauktuvių iš Turkijos“, – užklijuotu paakiu po rungtynių juokėsi Marius, vėliau rungtynių metu po kontakto su Bobby Dixonu dar kūliais vertęsis ant parketo. Taip atrodė kova ir fiziškumas, kurio iš auklėtinių norėjo Šarūnas Jasikevičius.

Ne tik Marius, bet ir Thomasas rūbinėje sėdėjo pasipuošęs lauktuvėmis nuo geriausios Eurolygos komandos. „Patys matėte kelių vaikinų veidus. Šis mūšis to reikalavo“, – rodydamas į krauju pažymėtus komandos draugų žandus sakė Aaronas White’as.

Grigonis

„Fenerbahče“ sirgaliai ūžė, kai po didesnio kontakto jų žaidėjai buvo baudžiami, tuo tarpu „Žalgiris“ priešingai nei pirmoje kovoje siuntė kamuolius į baudos aikštelę, naudojosi metimais, išsibarsčius varžovų gynybai, ir išnaudojo greitas atakas perėmus kamuolius.

Viena tokių baigėsi Nate’o Wolterso greitu tritaškiu, o netrukus sustabdžius Nikolos Kaliničiaus ataką Nate’o ir Deono duetas rinko dar du greitus taškus – 38:30.

Net ir įprastai ramus Nate’as po tokių epizodų užsivedęs mojavo rankomis.

Milžinišką darbą darė Edgaras Ulanovas, ne tik fantastiniu taiklumu rinkęs taškus (9/10 dvit., 0/1 trit., 2/2 baud.), bet ir kovodamas dėl kamuolių, ypač – kai reikėdavo juos nusiimti po netaiklių metimų. Puolime Edgaras sučiupo 4 kamuolius, iš viso – 7.

„Jei jie žaidžia maža sudėtimi, galiu pacentruoti ir aš, ir Marius, ir Leo. Tie pranašumai yra ir jų nepaslėpsi, nes yra Sloukas, Dixonas, Greenas, kuriuos galima atakuoti „ant ūselio“, – apie pergalingą planą išnaudoti jį pasakojo Ulė.

Iki ketvirtojo kėlinio „Žalgiris“ rodė ir fantastinį taiklumą, o įkrisdavo ir tokie metimai kaip Thomaso Walkupo, kai šis paskutinę sekundę per Kosto Slouko rankas įrideno kamuolį į krepšį. Tokių metimų ir sėkmės žalgiriečiams trūko antradienį.

63:46 – „Žalgiris“ įgavo rekordinį pranašumą trečiajame kėlinyje. Bet „Fenerbahče“ kilo: pirmą savo metimą prametė Ulė, Brandonas sužingsniavo, nepavyko jo „alley-oopas“ su Leo, kamuolys slydo ir Deonui. Virtinė tokių epizodų leido „Fenerbahče“ lyginti rezultatą – 80:80.

Likus 39 sek. viskas buvo „Žalgirio“ rankose. Brandonas buvo užpultas N.Kaliničiaus ir K.Slouko, bet kamuolys suvaikščiojo maršrutu Edgaras – Marius – Edgaras ir jo taškai tapo lemiami.

„Visiškas išgimdymas, visiška nesąmonė. Kažkoks perdavimas viename kvadratiniame metre iš rankų į rankas, aš tik išmečiau ir viskas. Visiška improvizacija – pasisekė“, – pats savo metimu stebėjosi Ulė.

Garsus „jė“ vėl skambėjo „Žalgirio“ rūbinėje po pergalės. Vėl į ją grįžo ir firminiai Artūro Milaknio pokštai. Visai kaip Pirėjuje ar Madride. Po žalgiriečių laimėjimo Pauliui Motiejūnui paspausti rankos atėjo ir „Fernerbahče“ vadovas Maurizio Gherardini.

„Pažiūrėkit, kaip Jankis atrodo, pusę metų nematėt kapitono“, – juokėsi Milas, o tuo tarpu „Žalgiriui“ aikštėje nepadėjęs kapitonas kukliai įsitaisęs spaudė šypseną ir iš šono didžiavosi savo komanda.

„Ei ei, po vieną, po vieną“, – žurnalistų eismą rūbinėje reguliuoti ėmė Milas ir Marius.

„Kai būnu su nuliu, tai taip neateinate“, – kikeno Ulė, sužaidęs geriausią sezono mačą ir braukęs lauk visas skeptiškas kai kurių nuomones dėl jo vertės komandai.

Žvėrišką charakterį „Žalgiris“ rodė reguliaraus sezono finiše, kur klysti nebebuvo galima. Charakterį „Žalgiris“ parodė ir Stambule, kai siekiant svajonės reikėjo nugalėti didžiausią Eurolygos žvėrį.

Toks tas tikrasis „Žalgiris“, kurį esame įpratę matyti.

Tokio „Žalgirio“, pasiruošusio kautis dantimis ir krauju, kitą savaitę bus laukiama ir 15 tūkstančių žaliai–baltų arenoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra