D.Sabonis tapo „Pacers“ N.Jokičiumi (9)

Paului George'ui vasarą palikus Indianapolį, „Pacers“ atsidūrė tarp komandų, kurioms buvo prognozuojamas itin slogus 2017–2018 metų sezonas.

Tačiau bent jau jo pradžioje pesimistinės prognozės nepasitvirtino. Komanda be ryškių žvaigždžių ir be pagrindinio vidurio puolėjo Myleso Turnerio sezoną pradėjo 5 pergalėmis per 8 susitikimus.

Neatsiejama tokio „Pacers“ starto dalimi tapo Lietuvos krepšinio viltis Domantas Sabonis, kuris nuostabiai įsiliejo į Nate'o McMillano žaidimo schemas ir atrodo taip, tarsi pagaliau radęs savo komandą stipriausioje planetos lygoje.

„Pacers“ tapo viena karščiausių lygos ekipų, o tai dar kartą patvirtino trečiadienio vakarą 124:107 svečiuose nepalikdama vilčių stringantiems vicečempionams Klivlando „Cavaliers“ krepšininkams.

Tose rungtynėse D.Sabonis pagerino asmeninį rezultatyvių perdavimų rekordą. Jis atliko 6 rezultatyvius perdavimus, pridėjęs dar 15 pelnytų taškų ir 12 atkovotų kamuolių per 37 žaidimo minutes.

Tai buvo trečiosios paeiliui D.Sabonio rungtynės, kuriose jis gerino asmeninius rekordus. Pradėjęs nuo rezultatyviausio pasirodymo dvikovoje su San Antonijaus „Spurs“, kai surinko 22 taškus, kitose rungtynėse su Sakramento „Kings“ aukštaūgis po krepšiais sugriebė net 16 kamuolių.

Tai – nuostabus rezultatas, kaip ir D.Sabonio atkovotų kamuolių vidurkis per pirmąsias aštuonerias sezono rungtynes. Lietuvis vidutiniškai sugriebia po 11 atšokusių kamuolių. Jei prilygintume visų NBA žaidėjų minutes vienam skaičiui (48 minučių vidurkiui), D.Sabonis būtų penktas visoje lygoje pagal atkovotus kamuolius tarp krepšininkų, kurie jau sužaidė daugiau nei 200 minučių. Jį lenktų tik tokios atkovotų kamuolių mašinos kaip DeAndre Jordanas, Clintas Capela, Dwightas Howardas ir Andre Drummondas.

Vis dėlto tai, jog D.Sabonis puikiai kovoja dėl kamuolių, neturėtų pernelyg stebinti. Dar rungtyniaudamas Gonzagos universitete aukštaūgis žavėjo NBA skautus savo uosle atkovotiems kamuoliams, įgūdžiais atsiverti varžovus ir išnaudoti savo tvirtą kūną.

Labiau stebinti turėtų kitas D.Sabonio žaidimo elementas, apie kurį kalbama mažiau, tačiau be reikalo. „Pacers“ komandoje lietuvis tapo kažkuo panašiu į Nikola Jokičių Denverio „Nuggets“ klube – įžaidžiančiuoju vidurio puolėju.

Sabonis

Vaidmuo „Pacers“ puolime

Išvykus vienintelei superžvaigždei P.Goerge'ui, „Pacers“ turėjo pasikeisti. Nebeliko žaidėjų, kurie galėtų tempti visą puolimo naštą problemas spręsdami individualaus meistriškumo dėka. N.McMillanas tiksliai įžvelgė dabartinės komandos potencialą bėgti ir dalintis kamuoliu.

Skirtingai nei pavyzdžiui Jono Valančiūno atstovaujama Toronto „Raptors“, kuri eilę pastarųjų sezonų rezultatyvių perdavimų grafoje tarp lygos komandų vilkosi apačioje, „Pacers“ rungtyniauja puolimo sistema, kurios tikslas įtraukti kiekvieną penketuko narį.

Nėra žaidėjo, kuris būdamas aikštėje, neprisiliestų prie kamuolio. „Pacers“ puolime kamuolys juda sklandžiai, iš vieno krašto į kitą. Sistema paremta Europoje labai populiariu „Motion“ judėjimu, kurio pagrindinė esmė – sukurti nenutrūkstamą žaidimo „du prieš du“ karuselę, nuolat keičiant atakos kryptį.

Žmonės, kurie dažnai atsakingi už atakos krypties keitimą – aukštaūgiai. Ir čia nepamainomas yra D.Sabonis, kuris „Pacers“ puolime tapo savotišku įžaidžiančiuoju „centru“.

Lietuvis yra antras daugiausiai perdavimų (nebūtinai rezultatyvių) atliekantis žaidėjas „Pacers“ ekipoje, kuri yra penkta visoje lygoje pagal perdavimų skaičių per susitikimą.

D.Sabonis per mačą vidutiniškai kamuolį perduoda 50,6 karto ir nusileidžia tik pagrindiniam atakų organizatoriui Darrenui Collisonui, kuris kamuolį paskirsto 58,6 karto per susitikimą.

Be to, tie D.Sabonio perdavimai ne tik yra varomasis „Pacers“ puolimo mechanizmo sraigtas, tačiau ir neretai tiesioginė taiklių metimų priežastis. Per pastarąsias trejas rungtynes lietuvis vidutiniškai asistavo 4,7 karto, kas yra penktas geriausias rezultatas lygoje tarp vidurio puolėjų.

Situacija, kurioje D.Sabonio unikalūs instinktai skaityti žaidimą ir atlikti tikslų perdavimą atsiskleidžia labiausiai – įėjimas į „du prieš du“ elementu „iš rankų į rankas“ (ang. dribble hand-off).

Tai yra vienas esminių „Pacers“ puolimo elementų, kuriame D.Sabonis jaučiasi labai patogiai. Tą pabrėžė ir pats N.McMillanas, pripažinęs, jog „Pacers“ nori organizuoti savo puolimą per lietuvį.

„Jis yra labai protingas žaidėjas, – po dvikovos su „Kings“, kurią „Pacers“ nugalėjo 101:83, jaunąjį savo auklėtinį gyrė N.McMillanas. – Mes labai norėjome kurti savo puolimą apie jo sugebėjimus žaisti „pikenrolus“, valdyti ir perduoti kamuolį bei keisti atakos kryptį iš viršaus.“

Žaisti „iš rankų į rankas“ D.Sabonis turi idealų partnerį – Victorą Oladipo. Atletiškas gynėjas taip pat pasižymi aukštu krepšinio intelektu, puikiai jaučia savo tiesioginio gynėjo poziciją, tad gali įkirsti į baudos aikštelę, jei jo oponentas uždengia kamuolio pusę. Tada D.Saboniui belieka tik pademonstruoti savo unikalius perdavimo įgūdžius.

Kitame pavyzdyje matome identišką „iš rankų į rankas“ situaciją, tik šį kartą D.Sabonis su V.Oladipo pradeda žaisti „pikenrolą“. Čia atsiskleidžia lietuvio įgūdžiai statyti tvirtas užtvaras ir staigiai kirsti į baudos aikštelę. Be to, jis turi labai lipnias rankas ir geba priimti net ir sudėtingus perdavimus. V.Oladipo gali juos atlikti labai tiksliai, kaip kad šiame pavyzdyje.

Kai kurios komandos, pavyzdžiui kaip „Kings“ su mobiliu vidurio puolėju Willey Cauley-Steinu, „pikenrolus“ stabdo agresyviai: naudoja „stepoutus“, kurie pristabdo žaidėjo su kamuoliu judėjimą ir neleidžia D.Saboniui priimti perdavimo pakankamai žemai, jog jis galėtų iškart atakuoti krepšį.

Tačiau problemų gynybai kyla ne mažiau. Tuomet D.Sabonis naudoja trumpą įkirtimą, priima kamuolį, sutraukia pagalbinį varžovų gynėją ir atlieka tikslų perdavimą ten, kur laisvas liko jo komandos draugas.

Šiame pavyzdyje perdavimas nebuvo kokybiškiausias, bet esmės tai nekeičia. D.Sabonis staigiu ir teisingu sprendimu sudarkė varžovų gynybos išsidėstymą, o Thaddeusas Youngas finišavo taip, kaip gali geriausiai – prasiveržimu į kairę iki galo.

Galiausiai, „Pacers“ įžaidžiantysis „centras“ yra nepamainomas atsiskleidžiant kitam itin svarbiam šios komandos puolimo elementui – kontratakoms.

Atkovojęs kamuolį D.Sabonis geba atlikti staigius ir tikslius perdavimus tokiems žaidėjams kaip V.Oladipo ar Bojanas Bogdanovius, kurie tiesiog mėgaujasi kiekviena proga bėgti atviroje erdvėje.

Šiame pavyzdyje D.Sabonis net ir pats padarė kelis driblingus bei atliko perdavimą tada, kai B.Bogdanovičius buvo pasiruošęs atakuoti. Rezultatas – trys lengvi taškai, kurių „Pacers“ per rungtynes surenka išties daug.

Indianapolio komanda yra trečia lygoje pagal greitojo puolimo atakų dažnumą. Net 19 proc. viso „Pacers“ puolimo yra paremta kontratakomis. Ir D.Sabonio aikštelės matymas, aukštas krepšinio intelektas bei įgūdžiai perduoti kamuolį tam yra nepamainomi.

Turneris

Kas bus, kai grįš M.Turneris?

D.Sabonis atsiskleidė sugrįžęs į poziciją, kuri jam yra priimtiniausia. Kaip kad blizgėjęs Gonzagos universitete, aukštaūgis sužibo ryškiausiomis spalvomis, kai užėmė M.Turnerio vietą startinio vidurio puolėjo vaidmenyje.

Rungtyniaudamas „centru“ D.Sabonis ne tik aktyviai dalyvauja organizuodamas „Pacers“ puolimą, tačiau ir išnaudoja savo bene stipriausią ginklą NBA – įgūdžius įkirsti į baudos aikštelę „du prieš du“ situacijoje. Tai sudarė net 42 proc. viso lietuvio puolimo per pirmąsias aštuonerias rungtynes.

Be to, žaisdamas vidurio puolėju D.Sabonis natūraliai aktyviau dalyvauja kovoje dėl atšokusių kamuolių ir kamuolį puolime priima arti krepšio – ten, kur jaučiasi patogiausiai, nes gali išnaudoti savo labai tvirtą kūną.

Į rikiuotę grįžus M.Turneriui, panašu, jog D.Saboniui vėl teks grįžti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, kurioje jis strigo, rungtyniaudamas Oklahomos „Thunder“ ekipoje. Optimizmo neprideda ir faktas, jog dabar kartu su Domantu aikštėje rungtyniaujantys Th.Youngas bei T.J.Leafas dažniau lūkuriuoja perimetre nei dalyvauja aktyviuose veiksmuose arti krepšio.

Galima prognozuoti, kad kaip sunkusis kraštas D.Sabonis rečiau dalyvaus „pikenroluose“, o dažniau lauks perdavimo ties tritaškio linija ar tolimojo vidutinio nuotolio atstumu, kai jo tiesioginis oponentas pasislinks į pagalbą varžovų aukštaūgiui, bandančiam stabdyti įkertantį M.Turnerį.

Lietuviui teks dažniau atakuoti iš tolimesnių distancijų, kas kol kas nėra jo stiprioji žaidimo pusė, nors ir progresuojanti.

Vienintelis dalykas, kuris galėtų įpūsti optimizmo – faktas, jog „Pacers“ puolimas kur kas labiau įtraukia aukštaūgius nei tai buvo „Thunder“ ekipoje.

Jei Oklahomoje viskas sukosi aplink R.Westbrooką ir jo žaidimą „du prieš du“ bei vienas prieš vieną, tai šioje komandoje, net ir rungtyniaudamas ketvirtuoju numeriu, D.Sabonis turės atlikti kamuolio perskirstytojo į priešingą kraštą vaidmenį, kas sukurs kažkiek progų tiek demonstruoti savo perdavimo įgūdžius, tiek ir žaisti jo taip pamėgtus „pikenrolus“.

Nesinorėtų tikėti, jog antras didžiausią teigiamą įtaką puolimui šiuo metu komandoje darantis žaidėjas staiga nebus išnaudotas taip, kaip turėtų, net ir į rikiuotę sugrįžus vienai ryškiausių ekipos žvaigždžių.

Vienaip ar kitaip, vos antrąjį sezoną stipriausioje planetos lygoje žaidžiantis D.Sabonis sėkmingai įrodinėja savo milžinišką potencialą. Gali būti, kad jau greitai apie jį, o ne apie Joną Valančiūną kalbėsime kaip apie geriausią lietuvį NBA.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą