Būsimoje ekipoje panašumų su „Neptūnu“ ir „Lietkabeliu“ įžvelgiantis K.Maksvytis Lietuvą palieka su kirbančiu nerimu širdyje interviu

Ne vienerius metus šalia Kazio Maksvyčio vardo vis buvo minima frazė „labiausiai neįvertintas treneris Lietuvoje“.

Auksą su jaunimo rinktinėmis susišlavęs, į Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) finalą Klaipėdos „Neptūną“ ir Panevėžio „Lietkabelį“ atvedęs treneris savame fronte yra pasiekęs kone maksimumą, ką galėjo pasiekti.

O dabar 41-erių treneris išvyksta išbandyti jėgas į nepažintą kraštą – nuo kito sezono matysime K.Maksvytį dirbanti Permė „Parma“ gretose. Su šiuo klubu jis pasirašė dvejų metų 350 tūkst. eurų sutartį. 

„Klubo vadovai žadėjo geriausias sąlygas, kurias galės sukurti, tačiau tam reikia vieno – rezultato“, – legionieriaus patirties taisyklę jau žino K.Maksvytis.

Tačiau dėl vieno jis yra ramus – Lietuvoje pavyko nuveikti gerų dalykų, todėl čia jis jausis laukiamas visada. 

„Nežinau, ar pasakysiu drąsiai, bet LKL palieku gana geromis nuotaikomis, su gerais rezultatais, su gerais santykiais – su niekuo nesu per daug susipykęs. Pabandęs užsienyje, jei neduok Dieve nepasisektų, manau, kad visada galėsiu čia grįžti ir toliau daryti tai, ką dariau“, – sako jis. 

Maksvytis

– Sezonas baigėsi, galima ramiai pažvelgti į jį iš šono. Kaip jūsų akimis atrodo visa tai, ką per metus nuveikė „Neptūnas“?

– Bendrąja prasme gerai, nes iš visų turnyrų, kuriuos dalyvavome, svarbiausias buvo LKL, o jame iki puikaus pasirodymo šiek tiek pritrūko – manau, sužaidėme gerai. Reguliarusis sezonas buvo labai geras, pusfinalis galėjo būti geresnis. Čempionų lygoje taip pat patekome į atkrintamąsias, bet ten teko susidurti su Jeruzalės „Hapoel“, o labiausiai nuvylė Karaliaus Mindaugo taurė. Pralaimėjome visiškai desperatiškai. Bet svarbu, kad trečia vieta LKL garantavo ne tik medalius, bet ir vietą Čempionų lygoje.

– Reguliarųjį sezoną baigėte antri, bet pusfinalyje šansų neturėjote. Kiek skausminga jums buvo matyti tokią savo ekipą prieš „Rytą“?

– Labai skaudu. Negalvoju, kad esame tiek silpnesni už „Rytą“. Deja, tokia yra realybė. „Rytas“ pataikė su gera forma, o mes gal ketvirtajame rate žaidėme geriau. Žiūrint į tai, kaip baigėme pusfinalį su „Rytu“, buvo labai džiugi pergalė kovoje dėl bronzos, kurią laimėjome 3:0.

– Po paskutiniųjų sezono rungtynių minėjote, kad jums labai patiko dirbti „Neptūne“ ir jį paliekate su gražiomis emocijomis. Kas tokio ypatingo buvo šioje ekipoje, ko nebuvote radęs kitur?

– Visų pirma, buvo naujas dvejų metų ciklas, gera komanda, neblogas miestas, gimti kraštai šalia, gera organizacija, vadovai nesikišo į darbą ir leido jį dirbti bei priimti sprendimus – tiek aikštelėje, tiek už jos. Žvelgiant atgal, kad ir kokių momentų buvo, daugiau jų buvo gerų.

– O kokių būta sunkiausių?

– Tokių buvo keli: pernai metų nedidelė krizė, kuomet buvo neaišku dėl klubo ir kuomet jį ėmė palikinėti žaidėjai bei šių metų pralaimėjimai KMT turnyre ir LKL pusfinalyje.

– Kokie tie minėti gražiausi momentai, kuriuos išsivežate iš Klaipėdos?

– Turbūt labiausiai įstrigę yra tie mini atsistatymai. Pernai tą padarėme po to, kai komanda buvo išdraskyta – susikoncentravome ir vos nepatekome į finalą, o šiemet atsigavome po šoko pusfinalyje.

Maksvytis

– Ar gavęs pasiūlymą iš Permės komandos svarstėte ilgai, ar jau kurį laiką brandinote norą išbandyti save užsienyje?

– Kad būčiau turėjęs tokį siekį, tai to nebuvo. Paprasčiausiai agentai dirbo savo darbą ir atsiradus galimybei nusprendžiau tokia galimybe pasinaudoti.

Nežinau, ar pasakysiu drąsiai, bet LKL palieku gana geromis nuotaikomis, su gerais rezultatais, su gerais santykiais – su niekuo nesu per daug susipykęs. Pabandęs užsienyje, jei neduok Dieve nepasisektų, manau, kad visada galėsiu čia grįžti ir toliau daryti tai, ką dariau.

– Rusija – gana įdomus pasirinkimas treneriui, kas buvo jūsų patarėjai prieš priimant galutinį sprendimą, galėję papasakoti apie šalį, lygą ir klubą daugiau?

– Buvo nemažai pokalbių. Be Ispanijos ir Turkijos lygų, manau, kad Vieningoji lyga yra viena dominuojančių Europoje. Pasidomėjau būsimu savo klubu, kuris yra kažkas panašaus į „Neptūną“, kurį radau prieš penketą metų. Tai buvo kylanti komanda su geromis ambicijomis. Panaši situacija buvo ir Panevėžio „Lietkabeliu“.

Pasiklausiau trenerių, Eigirdo Žukausko, žaidžiančio Permėje, Kšištofo Lavrinovičiaus ir net jo žmonos patarimų. Ji yra kilusi iš Permės ir užsiminė, kad tai – krepšinio miestas su pilna sale žiūrovų.

Maksvytis

– Ar „Parma“ jau turi preliminarius tikslus ir lūkesčius kitam sezonus, su kuriais būtų jus supažindinusi?

– Artimiausiu metu žadu vykti į Rusiją keletui dienų, kad prisistatyčiau, susipažinčiau su situacija ir viską aptartume. Komandos tikslas yra patekti į Vieningosios lygos aštuntuką, kur įsibrauti nebus lengva – ten yra 4–5 dominuojančios ekipos, o likusios kovoja dėl vietos atkrintamosiose. Bet manau, kad subūrus gerą trenerių ir žaidėjų kolektyvą tikslus įmanoma įgyvendinti.

– Gal jau su savo asistentais aptarėte galimybę tęsti darbus Permėje? Minėjote, kad kai kuriuos žmones norėtumėte vežtis kartu.

– Dar diskutuojame, nes juos kalbinu ir aš, ir „Neptūnas“, ir galbūt dar kažkas. Tikrai norėčiau matyti lietuvių ir savo bendraminčių tiek trenerių štabe, tiek tarp žaidėjų. Simas tiek metų buvo su manimi, Delininkaitis gerai žaidžia – reikės gal paimti (Juokiasi)?

– Trenerio legionieriaus patirtis jums bus nauja, Lietuvoje jau spėjote užsitarnauti pagarbą ir vardą. Ar yra kažkas, kas jums kelia nerimą prieš šį naują etapą?

– Be abejo. Teko kalbėti su klubo vadovais, kurie žadėjo geriausias sąlygas, kurias gali sukurti, tik reikia vieno dalyko – rezultato. Lietuvoje buvau vietinis, o ten būsiu treneris, iš kurio norima rezultato – turėsiu jau kitokį statusą.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra