„Barcelona Lassa“ pasinaudojo „Žalgirio“ Achilo kulnu (80)

„Labai skausminga, kad jie griebė mūsų įžaidėjus už gerklės stipriau nei mes griebėme jų. Nors varžovų įžaidėjai net nelabai pasižymi gynyba. Keista“, – dėl pralaimėjimo po įtemptos kovos 85:88 Barselonos „Barcelona Lassa“ ekipai savo atakų organizatorius apkaltino Šarūnas Jasikevičius.

Pažvelgus į rungtynių protokolą svečių klubo įžaidėjų statistika nekrenta į akis: Kevinas Pangosas per 21 minutę, praleistą aikštėje, pelnė 10 taškų (2/5 dvitaškių ir 1/2 tritaškių) atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir suklydo 2 kartus. Thomasas Heurtelis, savo ruožtu, aikštėje praleido beveik 24 minutes ir per jas surinko 11 taškų (4/8 dvitaškių, 1/2 tritaškių), 3 rezultatyvius perdavimus ir kartą perėmė kamuolį.

„Žalgirio“ gretose žibėjo Nate’as Woltersas – amerikietis pataikė 9/15 metimų „iš žaidimo“ (8/10 dvitaškių ir 1/5 tritaškių) ir surinko 19 taškų. Taip pat gynėjas atliko 6 rezultatyvius perdavimus, bei po du kartus suklydo ir perėmė kamuolį.

Leo Westermanno ir Derricko Waltono pasirodymai, priešingai, nedžiugino. Kartu sudėjus jie pelnė tik 3 taškus, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir suklydo 2 kartus.

Žinoma, statistikos protokolas ne visada parodo visa istoriją. Šaras teigė, jog aikštėje trūko žmogaus, kuris nuramintų komandos draugus ir nurodytų, kur reikia būti ir kur judėti. Vis dėlto, jų darbą apsunkino du pagrindiniai faktoriai – „Žalgirio“ komplektacija ir protingai išpildytas katalonų žaidimo planas gynyboje.

Kauniečiai penktadienį išmetė net 22 tritaškius – daugiausia šį sezoną. Iš jų taiklūs buvo tik 5 šūviai (22,7 proc.). Vidutiniškai per pirmus 6 Eurolygos turus Š. Jasikevičiaus auklėtiniai iš toli atakuodavo po 13,5 kartų, o pataikydavo po 5,67 metimų iš tolimos distancijos. Antra rečiausiai iš toli metanti ekipa – tik vieną mačą iš 7 pralaimėjusi Stambulo „Fenerbahče“. Željko Obradovičiaus auklėtiniai vidutiniškai per rungtynes išmeta beveik po 20 tritaškių.

Nors pagal efektyvumą (41,98 proc.) šioje srityje Kauno ekipa buvo viena geriausių Senajame žemyne, toks pataikymo procentas apgaulingas dėl mažo metimų skaičiaus. Kauniečiai dažnai atsisako laisvų progų iš toli, o meta tada, kai sukuriama ideali proga arba kai kitaip nebeleidžia atakai skirtas laikas.

Vidutiniškai bent po 2 tritaškius per mačą atlieka tik du žalgiriečiai – Artūras Milaknis (44,4 proc. taiklumas) ir Nate’as Woltersas (31,8 proc. taiklumas).

Pirmajam vieninteliam yra paruošti deriniai siekiant pelnyti tris taškus. 32-ejų kaunietis bent po kelis kartus per rungtynes visa ataką laksto aplink komandos draugų užtvaras. Rezultatas – puikus taiklumas į krepšį paleidžiant po 3,86 tolimo šūvio per mačą.

Amerikietis, savo ruožtu, dažniausiai turi mesti į pabaigą artėjant atakai skirtam laikui, kai nepavyksta sukurti geresnės progos. Prastas taiklumas rodo, kad įžaidėjas tokiose situacijose jaučiasi nepatogiai – jis taškus renka beveik tik prasiveržimais į baudos aikštelę ir floateriais per varžovų aukštaūgius.

Kiti statistiškai solidūs iš distancijos „Žalgirio“ metikai – Marius Grigonis (80 proc. taiklumas), Paulius Jankūnas (50 proc.), L. Westermannas (45,5 proc.) ir D. Waltonas (50 proc.). Visi šie krepšininkai po 7 turų yra pataikę tik po 5 tritaškius ar mažiau.

Su šia situacija buvo puikiai susipažinęs ir ja pasinaudojo Svetislavas Pešičius. Kai tik Šaro auklėtiniai bandydavo žaisti „du prieš du“, į baudos aikštelę rotuodavo po vieną, o kartais ir daugiau „Barcelona“ krepšininkų. Tai užkirsdavo kelią kauniečiams į baudos aikštelę ir versdavo atlikti perdavimus laisviems prie tritaškio metimo linijos stovintiems komandos draugams. Nors tokiais atvejais „žalgiriečiai“ dažnai renkasi ne atlikti metimą, o atiduoti kamuolį įžaidėjui ir bandyti iš naujo – penktadienį teko atakuoti krepšį iš tokių situacijų, nes geresnių progų laiku susikurti nepavykdavo.

Tokio svečių trenerių štabo taktinio sprendimo pasekmė – nesėkmingos savimi minėtose situacijose nepasitikinčių Kauno ekipos žaidėjų atakos. Nuo Aarono White'o ar Edgaro Ulanovo varžovai tiesiog atsitraukdavo, taip rizikuodami ir  ši rizika pasiteisino, kadangi abu pataikė vos 1 tritaškį iš 5.

Šį trūkumą „Žalgiris“ bando atsverti agresyviai atakuodamas baudos aikštelę. Tą daro ne tik po užtvaros prasiveržęs N. Woltersas, tačiau ir mėgstantis nugara į krepšį žaisti P. Jankūnas ir Brandonas Daviesas. Vis dėlto, tandemu veikianti solidi asmeninė varžovų aukštaūgių – Ante Tomičiaus ir Chriso Singletono – gynyba ir puikus taktinis sprendimas palikti laisvus Šaro auklėtinius toli nuo krepšio leido neutralizuoti šį kauniečių ginklą.

Deja, šį sezoną tokio atakų organizatoriaus kaip Kevinas Pangosas kol kas Eurolygos bronzos medalininkai neturi. Belieka viltis, kad laikui bėgant „ant popieriaus“ geriausi metikai neskaitant A.Milaknio – M. Grigonis ir D. Waltonas – sugebės atrasti savo rolę ir kompensuoti K. Pangoso netektį taikliais metimais. Jei ne – šis galvos skausmas gali „Žalgirio“ gerbėjus ir trenerių štabą kankinti iki sezono pabaigos.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra