Atviras M.Kalnietis: apie tai, ko ilgėsis labiausiai, meilę Kaunui ir nepelnytą marškinėlių iškėlimą (26) VIDEO interviu

Mantas Kalnietis baigė krepšininko karjerą – su gerbėjais įžaidėjas atsisveikino antraisiais namais vadintoje Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Ilgametis rinktinės ir „Žalgirio“ žaidėjas ironizavo, kad rungtynės atspindi visą jo karjerą – drama iki paskutinės minutės ir netikėtas pralaimėjimas Jonavos „CBet“ klubui.

Iškart po rungtynių M.Kalnietis pasakė kalbą tūkstančiams arenoje susirinkusių gerbėjų.

„Visada didžiavausi, kad žaidžiu „Žalgiryje“. Esu labai laimingas, kad vis dar galiu padėti komandai, tik ne aikštelėje, o išeidamas iš jos. Padėkojau daugeliui žmonių, kurie prisidėjo prie mano karjeros, atsakiau į daug sveikinimo žinučių, o šiandien noriu labai stipriai padėkoti kiekvienam iš jūsų asmeniškai, atėjusiam į mano paskutines rungtynes. Aišku, kaip visą laiką, Kalnas turi prisicirkinti ant galo.

Labai stipriai noriu padėkoti tribūnai, už meilę ir ištikimybę. Labai vertinu ir tuo pačiu atsiprašau, gal dažnai nemokėjau parodyti to dėmesio, kurio taip esate verti. Galite paklausti mano mamos ir žmonos, lygiai taip pat. Ačiū jums labai. 

Noriu padėkoti ir savo giminei, kuri mane užaugino, jų labai daug. Ačiū sesei, broliui, močiutei, mamai, kuri dėl manęs gyvena ir kuriai per mažai dėkoju, žmonai Mingailei, kuri daug metų namuose buvo ir mama, ir tėtis. Vaikams, kurių gimtadienius ir pasirodymus dažnai praleisdavau. Taip pat ir žmogui, kuris visada skatino būti krepšininku, tai savo tėčiui. Pabaigai, ką jau tikrai buvau surepetavęs... Ne, nedainuosiu. Kalnas išeina iš „Žalgirio“, bet „Žalgiris“ iš Kalno niekad neišeis. Ačiū“, – skambiai atsisveikino M.Kalnietis. 

Po mačo surengtoje spaudos konferencijoje jis negailėjo padėkų, apžvelgė savęs laukiantį naują gyvenimo etapą bei negretino savęs su „Žalgirio“ legendomis.

„Rungtynės ir emocijos yra du skirtingi dalykai. Emocijos paskutines 24 valandas buvo sunku sutramdyti, nors miegojau gerai, bet nuo pačio ryto jaučiausi kaip nesavas, tai yra normalu. Daug prisiminimų, istorijų ir panašiai. Ne kiekvieną dieną baigi žaisti krepšinį. Nelabai sakyčiau, kad pavyko susitvarkyti, nebuvome susikoncentravę, bet sunku šiandien kalbėti apie rungtynes, bet sakau, negaliu normaliai pabaigti, turiu pasicirkinti su komanda“, – save per dantį traukė veteranas.

– Kuris sezonas karjeroje labiausiai įsiminė?

– Nežinau, yra tų įsimintinų sezonų tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Jei reiktų išsirinkti vieną su daugiausia nuotykių ir istorijų, tai būtent tas sezonas, kai Gintaras Krapikas sakė „penkios minutės iki katastrofos“. Mes vos neiširome, bet su ta tikra lietuviška chebra kovojome. Tas sezonas tikrai buvo iš širdies, ne dėl kažkokių materialinių dalykų.

– Domitės futbolu, ar Gerardo Piquet pavyzdys buvo įsimintinas karjerą baigti nesibaigus kontraktui?

– Nebuvo susieta su tuo, pats pajaučiau, kad visąlaik noriu kažkur būti svarbus, kažką duoti komandai. Atėjo toks momentas, kai pats jaučiu, kad treniruotėse esu ar ne, didelio skirtumo niekas nejaučia. Supratau, kad kai nesi reikalingas komandai, kad ir kaip skaudu, turi palikti ją duodamas kažką gero. Kalbėjau, kad esu laimingas, jog kažkokiu būdu dar galėjau padėti „Žalgiriui“.

– Kaip sekėsi tramdyti emocijas sakant kalbą tribūnoms?

– Vienareikšmiškai, tai buvo sudėtingiausias dalykas, nes žinojau, kad reikės kažką pasisakyti. Turbūt negalvojau, kad gausis taip, kaip gavosi. Jau gavau ir pagyrimų, bet tai tikrai buvo žodžiai iš širdies, kaip jaučiuosi visą gyvenimą ir kam esu dėkingas.

– Virginijus Šeškus atskleidė, kad neišpildėte pažado...

– Pusiau išpildžiau, ne pas jį pabaigiau, bet prieš jį. Buvo tokia istorija, labai seniai sakiau, kad baigsiu karjerą pas Šeškų Prienuose. Jis taip pat neišpildė, nes jau ne Prienuose.

– Kaip atrodys rytojus?

– Rytojus atrodys labai gerai, nebus laiko daug galvoti. Su Pauliumi Jankūnu ir Gediminu Navicku turiu paskaitą vadybos 9.30 val. Keliausime toliau gyvenime.

NUOTRAUKOS: „Žalgiris“ – „CBet“ (63 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kiek dar būsite šalia „Žalgirio“?

– Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, nes su Pauliumi Motiejūnu ir Jankūnu kalbėjome apie sekančius žingsnius. Pirmiausia buvo noras baigti tą krepšininko karjerą ir nesimėtyti. Kaip ir minėjau, dalyvauju ir futbolo veikloje, susirinkimuose ir panašiai. Rytoj susėsime ir dėliosime gaires, kaip toliau atrodys mano gyvenimas.

– Ko labiausiai pasiilgsite?

– Kadangi man tas „Žalgiris“ toks mielas, dar įsiprašiau, kad galėčiau sezone tiek pas juos kažkada pasirodyti, pasportuoti šalia komandos, nuvažiuoti kartu į rungtynes, ką dariau šiemet, palaikyti nuo atsarginių suoliuko, paraginti atsisėdus šalia Pauliaus, kokį patarimą duoti. Labai tikiuosi, kad tas sezonas baigsis gerai, bus gerų akimirkų, bus ką pašvęsti, tai irgi gerai moku, kai reikia. Man norisi nepalikti tos rūbinės, tų žaidėjų, kaip Paulius minėjo, dauguma karjerą baigusių žaidėjų – taip pat. Labiausiai pasiilgstama tų bajerių, chebros.

– Po Pauliaus Jankūno marškinėlių iškėlimo teigėte, kad pats nesijaučiate vertas tokio pagerbimo. Ar pasikeitė nuomonė?

– Vienareikšmiai ne. Kad ir kaip tai faina, bet man būtų nesmagu, jei taip įvyktų. Nesu nusipelnęs to. Tai yra visiškai išskirtiniai žmonės.

– Po Isaiah Tayloro buvo pajuokavimų ir prašymų pasilikti. Nebuvo minčių persigalvoti?

– Ne, nebuvo tokių minčių. Matyt esu toks žmogus, kaip pernai buvo priimtas sprendimas dėl rinktinės, taip ir dabar dėl „Žalgirio“, tai nebuvo spontaniška, viską nuosekliai išanalizavau, kaip viskas vyksta. Ramiai priėmiau tą sprendimą. Emocijos kaip ir verda, bet tai paskelbus viduje yra ramybė, kad pasielgiau teisingai. Kažko laukti vien dėl to, kad laukti, nemačiau prasmės. kai esi organizacijoje, ypač tokioje svarbioje, kaip „Žalgiris“, turi kažką duoti. Jaučiau, kad nebeduodu naudos ir nenorėjau būti inkaras.

– Edgaras Ulanovas bandė jus perkalbėti, kokių dar reakcijų sulaukėte?

– Buvo visokiausių klausimų. Tas pirmas įspūdis, kai pasakai, kad baigi, reikia su tuo susigyventi ir pranešusiems žmonėms. Dauguma suprato mano sprendimą ir jį palaikė. Ypač šiandien buvo smagus įvykis, man paliko ne tik įspūdį, bet ir vos nesugraudino prieš rungtynes. Vienas draugas iš Milano laikų atsiuntė, kad yra nusipirkęs bilietą ir sakė „aš esu su tavimi, čia niekas nesėdės, nes čia yra mano“. Visokiausių sveikinimų sulaukiau, Marko Popovičius vakar skambino, Krunoslavas Simonas puikiai suprato mane. Kalbant apie lietuvius, daug sulaukiau sveikinimų ir pats dėkojau visiems, kurie prisidėjo prie mano karjeros.

– Kaip naują gyvenimo etapą įsivaizduojate, ką keisite?

– Kol kas negalvoju, tik žinau, kad sportuosiu, daugiau laiko pasistengsiu skirti vaikams. Turbūt reikės to pereinamojo etapo, kai reikės prisitaikyti prie naujų dalykų.

– Kiek aktyviai ketinate jungtis į futbolo klubo veiklą? Galėsime teirautis apie naujokus?

– Pirmas dalykas, nebūsiu tas žmogus, kuris būtų atsakingas už sporto sritį, tikrai nesugebu rinkti futbolininkų. Mano pagrindinis noras futbole, kad vertybėmis šis klubas pamažu artėtų prie krepšinio komandos, kad pridėtume tuos dalykus, kurie veikia krepšinio klube, iš to mokytumėmės, bendrautume ir po truputėlį keistume futbolo veidą ar kažkokias vertybes. Tai yra daugiau vadybinis darbas. Tikrai nebūsiu tas, kuris atsakys už sporto reikalus, nes tai yra visai kita sritis.

– Nebuvo minčių pereiti prie treniravimo?

– Buvo, bet vėl gi, nesu uždėjęs kryžiaus ant krepšinio, gyvenau tuo 30 metų. Man labai brangus Kaunas ir jei brendi į trenerio darbą, turbūt atsiduodi šimtu procentų ir dažniausiai kažkur reikia iškeliauti. Su tarpais pragyvenau užsienyje 10 metų ir taip pasiilgau Kauno, Lietuvos. Turbūt šis sprendimas ir buvo priimtas tam, kad likti savo mieste, savo šalyje ir nekeliauti į kažkokius naujus klubus. Jei ateityje kažkas apsivers, gal man pradės trūkti krepšinio... Turiu pasiūlymų, nesakysiu iš kur, kad dabar eik ir treniruok, bet kol kas nuo jų susilaikau. Niekados nesakau „ne“.

– Nemaža dalis profesionalų pereina į mėgėjų krepšinį. Vasarą komandos jau gali suklusti?

– Nežinau, gal į savo komandą norite įtraukti. Negalvoju apie tai. Su Jankūnu pasitarsime, ką čia veiksime ir kokios sporto šakos komandą kursime.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra