„Ar žinote, kad?“: stulbinama M.Jordano bendražygio S.Pippeno karjera (12)

Ketvirtadienį, rugsėjo 25 dieną, legendiniam Čikagos „Bulls“ krepšininkui Scottie Pippenui sukaks 49-eri metai. Portalas Krepsinis.net ir rubrika „Ar žinote, kad?“ sugrįžta pasakojimu apie vieną įsimintiniausių krepšinio asmenybių.

1965-ųjų metų rugsėjo 25 dieną mažame Hamburgo miestelyje, Arkanzaso valstijoje, daugiavaikėje šeimoje gimė Scottie Pippenas. Nuo pat mažens berniukas buvo vienas tų vaikų, kurie visuomet mėgdavo savo kišenėse nešiotis bent kelis dolerius.

Jis svajojo, kad vieną dieną NBA finalo serijos septintosiose rungtynėse įmes lemiamą metimą, tačiau tuo metu Scottie krepšinio aikštelėje nebuvo toks geras, koks turėtų būti vaikas, vėliau iškovojęs šešis NBA čempionų žiedus.

Kartu su vienuolika brolių ir seserų Scottie gyveno nepritekliuje, nors jo tėvai Ethela ir Prestonas buvo labai rūpestingi ir iš paskutiniųjų stengėsi, kad atžaloms nieko netrūktų.

Devintoje klasėje Scottie teko išgyventi pirmąjį rimtą gyvenimo išbandymą. Popieriaus gamykloje dirbęs būsimo krepšininko tėvas patyrė širdies smūgį ir visam gyvenimui liko paraližuotas – neteko kalbos dovanos.

Pirmieji Scottie žingsniai organizuotame krepšinyje buvo sudėtingi. Dešimtoje klasėje jis buvo 182 cm ūgio mokyklos krepšinio komandos atsarginis. Didieji pokyčiai prasidėjo paskutinėje mokyklos klasėje, kuomet Scottie ūgtelėjo iki 185 cm ūgio, ėmė ryškėti jo fizinės galimybės. Pagrindiniu komandos įžaidėju buvęs vaikinas padėjo savo mokyklai laimėti 20 rungtynių ir pasiekti valstijos čempionato finalą. Scottie žaidė neblogai, tačiau niekuo neišsiskyrė iš bendraamžių, todėl baigęs vidurinę mokyklą, taip ir nesulaukė nė vieno rimto aukštosios mokyklos pasiūlymo.

Tuometinis jo vidurinės mokyklos krepšinio komandos treneris pasistengė, kad Scottie rastų kelią į studentų krepšinį. Jis paskambino artimam savo bičiuliui Donui Dyeriui, kuris treniravo Centrinio Arkanzaso universiteto komandą. Galiausiai, universitetas skyrė Scottie stipendiją, tačiau jam teko ekipos padėjėjo vaidmuo. Tai reiškė, kad Scottie galėjo treniruotis su universiteto krepšinio ekipa, tačiau tuo pačiu turėjo rūpintis aprangomis ir jų skalbimu.

Per pirmus trejus metus universitete S.Pippenas nesusilaukė didelio žiniasklaidos ir NBA skautų dėmesio, nes universitetas žaidė mažai žinomoje tarpuniversitetinėje studentų krepšinio lygoje (NAIA). Tik paskutiniais studijų metais gerokai ūgtelėjęs ir pasiekęs 203 cm ūgį Scottie atkreipė į save dėmesį universiteto ekipoje vidutiniškai rinkdamas 23,6 taško, atkovodamas po 10 kamuolių, atlikdamas 4,3 rezultatyvaus perdavimo ir krepšį atakuodamas net 60 procentų taiklumu. Staiga jis tapo vienu geidžiamiausių 1987 metų NBA naujokų biržos talentų.

Pirmieji žingsniai NBA

Naujokų biržoje S.Pippeną penktuoju šaukimu pasirinko Sietlo „SuperSonics“ ekipa, tačiau netrukus jį išmainė į Čikagos „Bulls“. Ten jis sudarė jauną ir perspektyvų puolėjų tandemą su Horace‘ijumi Grantu, nors debiutiniame sezone pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje abu kilo nuo atsarginių žaidėjų suolelio.

Čikagoje jau pirmaisiais metais S.Pippenas susibičiuliavo su komandos žvaigžde Michaelu Jordanu. Jis tapo Scottie mokytoju tiek aikštelėje, tiek ir už jos ribų. Abu vyrai ėmė kartu tobulinti savo įgūdžius, o treniruočių metu nuolatos žaidė vienas prieš vieną.

1988 metų atkrintamosiose varžybose S.Pippenas užsitarnavo vietą startinio penketuko lengvojo krašto pozicijoje. Jis padėjo M.Jordanui ir „Bulls“ komandai pirmą kartą per dešimt metų pasiekti konferencijos pusfinalį. Į Scottie dėmesį atkreipė žiniasklaidą. Jį ėmė vadinti vienu daugiausiai žadančių puolėjų lygoje.

Dešimtmečio pabaigoje S.Pippenas svariai prisidėjo prie „Bulls“ žygio Rytų konferencijos finalo link 1989 ir 1990 metais. 1990 m. jis pirmą kartą buvo išrinktas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes. 2,6 perimto kamuolio vidurkį turėjęs jaunas atletas pateko tarp trijų pavojingiausių lygos kamuolių „vagių“.

Galiausiai paskutinį amžiaus dešimtmetį „Bulls“ komanda pradėjo kaip nesustabdoma lygos jėga. Puikiai perpratusi Philo Jacksono reikalaujamą „Trikampio“ puolimo sistemą Čikagos ekipa, vedama M.Jordano ir jo „padėjėjo“ S.Pippeno, trejus metus iš eilės (1991–1993 m.) susišlavė NBA čempionų žiedus, o 1992 metais abu aikštelės broliai pasidabino ir Barselonos olimpinių žaidynių aukso medaliais. Scottie ir Michaelas tapo pirmaisiais krepšininkais NBA istorijoje tais pačiais metais tapusiais ir NBA, ir olimpiniais čempionais.

Pasitraukus M.Jordanui

Prieš prasidedant 1993–1994 m. sezonui M.Jordanas paskelbė apie pasitraukimą iš didžiojo sporto dėl savo tėvo mirties. S.Pippenas perėmė „Bulls“ lyderio vaidmenį ir jau pirmaisiais metais be M.Jordano buvo pripažintas naudingiausiu „Visų žvaigždžių“ rungtynių krepšininku. Reguliarųjį sezoną atletas baigė turėdamas 22 taškų, 8,7 atkovoto kamuolio, 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir antrą lygoje 2,9 perimto kamuolio vidurkius. Jis užėmė trečiąją vietą naudingiausio sezono krepšininko rinkimuose, o Scottie vedama „Bulls“ iškovojo tik dvejomis pergalėmis mažiau nei čempioniškame sezone su M.Jordanu – 55 pergalės.

Tačiau 1994 m. atkrintamosios varžybos S.Pippenui tapo viena nemaloniausių karjeros patirčių. Rytų konferencijos pusfinalio serijos su Niujorko „Knicks“ trečiosiose rungtynėse, paskutinėmis mačo akimirkomis, „Bulls“ strategas Ph.Jacksonas lemiamą metimą, turėjusį išplėšti Čikagos ekipai pergalę, patikėjo Tony Kukočui. S.Pippenui toks trenerio sprendimas buvo tarsi dūris į paširdžius. Įsiaudrinęs tuometinis „Bulls“ lyderis atsisakė žengti į aikštelę lemiamu momentu.

Nors T.Kukočui pavyko pataikyti lemiamą metimą, džiaugsmo prie „Bulls“ atsarginių žaidėjų suolelio buvo mažai. Po rungtynių susierzinimo neslėpė ir Ph.Jacksonas, ir kai kurie Čikagos ekipos krepšininkai, tačiau užstoti S.Pippeną nusprendė Steve‘as Kerras: „Galbūt Scottie neatlaikė rungtynių įtampos, tačiau jis tikrai yra komandai visas jėgas atiduodantis žaidėjas.“

Galiausiai, septynių rungtynių mūšį „Bulls“ Niujorko krepšininkams pralaimėjo. Netrukus S.Pippeną ėmė supti mainų gandai. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad „Bulls“ prezidentas Jerry Krause‘as ketina išmainyti S.Pippeną į Sietlo „SuperSonics“ žvaigždę Shawną Kempą, o į S.Pippeno vietą lengvojo krašto pozicijoje statyti T.Kukočą. Tačiau kalbas dėl mainų netrukus numarino M.Jordano sugrįžimas.

Atgal į šlovę

Su M.Jordano sugrįžimu ir Denniso Rodmano prisijungimu prie „Bulls“ komandos prasidėjo istorinis Čikagos klubo žygis NBA pirmenybėse. 1995–1996 m. sezone „Bulls“ reguliariajame sezone iškovojo net 72 pergales ir patyrė vos 10 pralaimėjimų. Nesulaikomai žaidusi Čikagos komanda dar kartą pasidabino pajėgiausios planetos krepšinio lygos čempionų žiedais.

Keturi čempionų žiedai per šešerius metus. Atrodė, kad šiai komandai nebėra ko įrodinėti. Ph.Jacksonas nusprendė savo auklėtiniams suteikti ilgesnes vasaros atostogas. „Bulls“ sezonui pradėjo ruoštis vėlai ir pamažu. Nepaisant didžiulių lūkesių, motyvacijos tęsti istorinės komandos tradicijas šiai ekipai netrūko. 1996–1997 m. sezoną Čikagos krepšininkai pradėjo laimėdami 17 rungtynių ir patirdami vos vieną nesėkmę.

Tą sezoną S.Pippenas ir M.Jordanas buvo iškilmingai įtraukti tarp 50 geriausių visų laikų NBA krepšininkų, o „Bulls“ strategas Ph.Jacksonas buvo išrinktas tarp 10 geriausių visų laikų trenerių.

Prabėgus vos savaitei po iškilmingo pagerbimo, 1997 m. vasario 17 dieną, S.Pippenas pasiekė karjeros pelnytų taškų rekordą, į Denverio „Nuggets“ krepšį įsūdęs 47 taškus. „Bulls“ laimėjo itin rezultatyvias rungtynes 134:123.

Sezono pabaigoje „Bulls“ krepšininkus iš rikiuotės ėmė vesti traumos. Ant S.Pippeno ir M.Jordano pečių griuvo dar didesnė atsakomybė. 1997 m. finale Čikagos krepšininkai pradėjo dvejų metų akistatą su Karlo Malone'o ir Johno Stocktono vedama Jutos „Jazz“ komanda.

1997 m. finalo seriją su „Jazz“ Čikagos klubas pradėjo dvejomis pergalėmis. Tačiau trečiosiose rungtynėse nuo pralaimėjimo neišgelbėjo net ir rekordinį pasiekimą pakartojęs S.Pippenas, kuris susmeigė 7 tolimus metimus. Pralaimėję ir ketvirtąjį serijos mačą „Bulls“ susidūrė su rimtomis problemomis. M.Jordanas susirgo ir jo galimybės žaisti penktajame serijos susitikime atrodė miglotos. Tačiau Michaelo nepakirto smarkus karščiavimas. Vos judantis ir vienu momentu vos neapalpęs „Bulls“ lyderis į „Jazz“ krepšį įmetė net 38 taškus. M.Jordanas susmuko S.Pippeno glėbyje, tačiau 38 Michaelo taškai ir „Bulls“ pergalė 90:88 tapo simboline NBA istorijos akimirka.

Šeštosiose 1997 m. finalo serijos rungtynėse S.Pippenas sukūrė epizodą, galiausiai nulėmusį penktąjį „Bulls“ triumfą dvidešimtojo amžiaus pabaigoje: paskutinėmis akimirkomis Scottie perėmė kamuolį, perdavė jį T.Kukočui, o šis įtvirtino Čikagos krepšininkų pergalę 90:86.

Tašką istorinėje „Bulls“ paskutiniojo dešimtmečio komandoje S.Pippenas dėjo 1997–1998 m. sezone, kurio finiše Čikagos krepšininkų ir vėl laukė „Jazz“. M.Jordano benefisas lemiamose šeštosiose serijos rungtynėse atnešė trečiąjį čempionų titulą „Bulls“ komandai per trejus metus ir šeštąjį – per aštuonerius.

Saulėlydis

11 sezonų Čikagoje praleidęs S.Pippenas 1998–1999 m. sezone mainų būdu atsidūrė Hjustono „Rockets“ klube. 1999–2000 m. legendinis „Bulls“ krepšininkas apsivilko Portlendo „Trail Blazers“ marškinėlius ir tapo Arvydo Sabonio komandos draugu. Kartu su lietuviu ir „Trail Blazers“ krepšininkais S.Pippenas sezoną baigė Vakarų konferencijos finale, pralaimėjimu Los Andželo „Lakers“. Portlende Scottie praleido dar keletą sezonų, tačiau ryškesnių pergalių su klubu neiškovojo.

2002–2003 m. sezone S.Pippenas sugrįžo į „Bulls“, tačiau dėl traumų tesužaidė 23 rungtynes. Galiausiai, 2003–2004 m. sezonas jam tapo paskutiniuoju karjeroje NBA.

2005 m. gruodžio 9 dieną Čikagos klubas iškilmingai pagerbė S.Pippeną iškeldamas 33-iuoju numeriu pažymėtus krepšininko marškinėlius į „United Center“ arenos palubes. Scottie prisijungė prie M.Jordano, Bobo Love‘o ir Jerry Sloano – vienintelių „Bulls“ legendų, sulaukusių tokio pagerbimo.

Ar žinote, kad:

– Per savo karjerą S.Pippenas net 10 kartų buvo išrinktas į simbolinę NBA geriausiai besiginančių krepšininkų komandą. Su JAV nacionaline krepšinio rinktine S.Pippenas du sykius tapo olimpiniu čempionu – 1992-aisiais metais Barselonoje bei 1996-aisiais metais Atlantoje.

– 2010-aisiais metais S.Pippenas buvo išrinktas į Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų.

– S.Pippenas yra vienas iš dviejų žaidėjų NBA istorijoje, sugebėjusiu lygos finale perimti 5 kamuolius bei blokuoti 5 metimus. Antrasis, galintis pasigirti tokiu pasiekimu – legendinis „Rockets“ krepšininkas Hakeemas Olajuwonas.

– Karjerą baigusi Lietuvos krepšinio žvaigždė Ramūnas Šiškauskas buvo vadinamas „baltų Pippenu“. Vis dėlto „tikrasis“ Pippenas tik pasijuokė iš šio palyginimo: „Jeigu jis yra antrasis aš, tuomet kodėl nesugebėjo pataikyti lemiamo metimo Eurolygos finale?“.

– 2008-aisiais metais S.Pippenas buvo trumpam sugrįžęs į krepšinį ir sužaidė po vienerias rungtynes Suomijos bei Švedijos krepšinio lygose, kuriose atitinkamai pelnė po 12 bei 20 taškų. Švedijos komanda Sundsvalio „Dragons“ už mačą buvusiai NBA žvaigždei sumokėjo 66 tūkst. JAV dolerių.

– 1999-aisiais metais S.Pippenas pataikė metimą iš savo aikštės pusės ir išplėšė pergalę prieš Dalaso „Mavericks“. „Na, tai padariau tik tam, jog Dalasas manęs nepamirštų“, – po mačo juokavo puolėjas.

– 1997-aisiais metais S.Pippenas išleido knygą „Siek daugiau“.

– Visos karjeros metu S.Pippenas buvo kamuojamas migrenos ir kelis sykius dėl šios priežasties paliko aikštę lemiamomis mačo akimirkomis.

– Vaikystėje S.Pippenui labiausiai patiko žaisti šaškėmis ir domino.

– Lygos duris pravėrę S.Pippenas ir H.Grantas ypatingai susibičiuliavo. „Bulls“ naujokai nusipirko namus toje pačioje gatvėje, ėmė vairuoti identiškus automobilius, augino identiškus šunis, kelių mėnesių bėgyje abu susituokė su savo antrosiomis pusėmis, turėjo tą patį agentą ir kartu atostogavo. H.Grantas pasakoja, jog kartą, mirus S.Pippeno augintai katei, krepšininkas vėlavo į treniruotę, nes norėjo palikti draugo gedėti vieno.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą