Ar „Žalgiriui“ atėjo metas įvesti pokyčius puolime? (58) apklausa

Prieš antradienio mačą su Kauno „Žalgiriu“ Erginas Atamanas teigė, kad neturi žaidimo plano rungtynėms su Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniais.

Vis dėlto, susitikimui pasibaigus atrodė, kad Stambulo „Anadolu Efes“ trenerių štabas pasirinko tobulą taktiką gynyboje ir paliko žalgiriečių puolimą bedantį. Šeimininkai Eurolygoje iki antradienio mačo vidutiniškai pelnydavo po 81,3 taško. Svečiai kauniečiams leido surinkti tik 58. Portalas Krepsinis.net nusprendė pažvelgti į priežastis, kaip „Anadolu Efes“ sugebėjo išjungti iki tol solidžiai funkcionavusį „Žalgirio“ puolimą.

E.Atamano auklėtiniai nuo rungtynių pradžios naudojo strategiją, kurią galima būtų pavadinti rizikinga. Stambulo ekipa palikdavo šeimininkams erdvės atakuoti iš toli. Praėjus porai minučių pirmajame ketvirtyje Brandonas Daviesas žaisdamas nugarą į krepšį pamatė laisvą Nate‘ą Woltersą prie tritaškio linijos. Pastarasis šį sezoną pataiko tik 30,3 procentų tolimų šūvių. Šįkart įžaidėjas pasirinko bandyti laimę, o kamuolys trenkėsi į lanko priekį.

Kai gynėjas žaisdavo „du prieš du“, varžovai paprasčiausiai rinkdavosi lįsti po užtvara, kad šis negalėtų veržtis link baudos aikštelės. Amerikietis dažniausiai pasirinkdavo neatakuoti ir tiesiog numesdavo kamuolį komandos draugui, kuris vėl bandydavo sukurti taškus iš pikenrolų. Problema ta, kad tas komandos draugas antradienį ne kartą buvo Edgaras Ulanovas.

Žinoma, puolėjas kartą sėkmingai užbaigė tokį epizodą, kai dar rungtynių pradžioje prasiveržė po krepšiu ir pelnė taškus per rankas iškėlusį Bryantą Dunstoną. Deja, tokių sėkmingų atakų buvo mažai. Dažniau pasitaikydavo atvejai, kai kaunietis taip pat nesugebėdavo atrasti atakos tęsinio, dėl to ir jam tekdavo nusimesti kamuolį.

Čia prieš „Žalgirį“ imdavo veikti ir atakai skirtas laikas. Kadangi kauniečiai paprastai neskuba pradėti derinių, du nesėkmingi pikenrolai reiškia, kad teks atlikti neparuoštą arba nepatogų metimą. Pirmasis tokios situacijos pavyzdys – sužaidus apie 3 minutes pirmajame kėlinyje Aaronas White‘as turėjo atlikti sudėtingą metimą iš vidutinio nuotolio, nes gynėjai nesugebėjo sukurti progos per 20 atakos sekundžių. Kamuolys atsimušė į lanką, o ir šansų nusiimti kamuolį puolime nebuvo dėl neištampytos oponentų gynybos.

Ar „Žalgiriui“ reikėtų keisti puolimą?

Taip, reikia koreguoti puolimo schemas

2439 balsai

Ne, reikia laikytis savo braižo ir jis duos rezultatus

690 balsų

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

Jau netrukus E.Ulanovui dar kartą teko žaisti „du prieš du“. Šįkart krepšininkas įlipo į medį ir sugebėjo šiaip ne taip surasti B.Daviesą, kuriam neliko nieko, tik išmesti puskablį per solidžią gynybą iš baudos aikštelės prieigų. Tokia situacija kartojosi ne sykį. Žinoma, tikriausiai „Žalgirio“ lyderio žaidimas nugara į krepšį yra tokia atakos pabaiga, kuria trenerių štabas liktų patenkintas, tačiau kai nesukuriama palanki mikrodvikova, ši opcija nėra ideali.

Vienas dažniausių ir geriausiai tiek Kauno ekipos gerbėjams, tiek varžovams pažįstamų derinių yra užtvaros aplink jas lakstančiam ir ties tritaškio linija atsilaisvinti bandančiam Artūrui Milakniui. Ši kombinacija ir 32-ejų krepšininko bėgimas į kampą, kai komandos draugai veržiasi į baudos aikštelę, yra dažniausi būdai, kaip A.Milakniui sukuriami metimai.

Snaiperiui antradienį buvo sukurtos 3 patogios progos, kurių išnaudoti nepavyko. Šansų galėjo atsirasti ir dar daugiau, tačiau „Anadolu Efes“ krepšininkai naudojosi tuo, kad šeimininkai ties tritaškio linija beveik visada turi bent porą krepšininkų, kuriuos galima palikti laisvus. Svečiai nepailsdami visą mačą vaikėsi snaiperį ir užkirsdavo kelią potencialiems perdavimams, o Dogušas Balbay‘us antrojo kėlinio viduryje tokioje situacijoje ir perėmė kamuolį.

Panašūs deriniai pritaikomi ir Mariui Grigoniui, iš toli šį sezoną atakuojančiam net 54,8 procentų taiklumu. Deja, gynėjas iš patogių situacijų atakuoja retai – dažniau jis veržiasi į baudos aikštelę. Kartais sunku jį kaltinti – paskutiniu metu kaunietis geba verždamasis atrasti komandos draugus ar pats užbaigti atakas. Vis dėlto, žinant „Žalgirio“ tritaškių problemą, norėtųsi, kad M.Grigonis iš toli atakuotų kuo dažniau.

Būtent prastas pataikymas iš toli ir mažas bandymų skaičius padaro Kauno ekipos puolimą tokį nuspėjamą. Varžovai žino, kad tritaškius drąsiai mes tik A.Milaknis, todėl gali leisti sau atsitraukti nuo kitų krepšininkų ir spaustis į baudos aikštelę. Žalgiriečiams, kurių pagrindinis tikslas atakuoti baudos aikštelę, tokia oponentų strategija ypatingai apsunkina gyvenimą.

The @bczalgiris crowd support their team to the end! 👏#GameON pic.twitter.com/vak0bJppRO

— EuroLeague (@EuroLeague) January 8, 2019

Š.Jasikevičiaus auklėtiniai meta mažiausiai tritaškių Eurolygoje – po 14,9 per rungtynes, o atakuoja 38,3 procentų taiklumu. Priešpaskutinėje vietoje – Stambulo „Daruššafaka“, kurie atlieka po 20 bandymų, o pataiko tik 30,4 procentus. Akivaizdu, kad kauniečiai atakuoja žymiai efektyviau, tačiau gali būti, kad didesnis šūvių skaičius, net ir paaukojant pataikymo procentą, atvertų galimybes lengviau rinkti taškus krepšininkams, kurie puolime gyvena baudos aikštelėje.

Jei „Žalgirio“ trenerių štabas ir neketina pakeisti sistemos iš esmės, vertėtų bent susimąstyti apie didesnę laisvę greitose atakose. Po perimto kamuolio atsidūrę 3 prieš 2 arba 4 prieš 3 situacijose kauniečiai nesirenka pasinaudoti pranašumu ir ieškoti greitesnio metimo. N.Woltersas įprastai nusivaro kamuolį į pusiau kraštą ir laukia, kol visi sustos į vietas ir galės pradėti derinį.

Priešingai, Derrickas Waltonas, nors ir nesugeba vadovauti atakoms taip solidžiai, kaip pagrindinis įžaidėjas, įneša į puolimą šiek tiek reikalingo chaoso. Jis drąsiai bėga į greitas atakas, nors kartais dėl skubotų sprendimų ir gali versti trenerių štabą imtis už galvos.

Amerikietis užbaigė vieną iš vos kelių greitų „Žalgirio“ atakų, kai trečiojo kėlinio pabaigoje po Thomaso Walkupo perimto kamuolio pelnė du taškus su Vasilije Micičiaus pražanga. Kiti greitų atakų pavyzdžiai – N.Wolterso rungtynių pradžioje užmestas kamuolys A.White‘ui, kuris šį sugrūdo į krepšį, ir A.Milaknio ir M.Grigonio ne visai sėkmingas išpuolis, kurį dėjimu pataisė Laurynas Birutis.

The BIG put back from Laurynas Birutis!#7DAYSMagicMoment pic.twitter.com/GSa27769QX

— EuroLeague (@EuroLeague) January 8, 2019

Daugiau kauniečiai net nebandė bėgti po nesėkmingų „Anadolu Efes“ atakų, o svečių gynyba pozicinių atakų metu buvo tokia gera, kad po mačo lieka abejonių, ar sprendimas žaisti pagal iš anksto paruoštą planą be jokios improvizacijos yra teisingas.

Nesėkmingas antradienio mačas – jau trečiasis iš eilės Eurolygoje, kai iki galo neatsiskleidė „Žalgirio“ puolamasis potencialas. Tik laiko klausimas, ar to priežastis – traumos ir nuovargis, ar varžovai pagaliau perprato Š.Jasikevičiaus sistemą, praeitą sezoną atvedusią iki Eurolygos finalo ketverto. Bet kuriuo atveju, kauniečiams reikia iš naujo atrasti tą sėkmės receptą, kuris pavasarį leido kovoti dėl aukščiausių vietų Europoje, jei dar nori taikytis į ketvirtfinalio etapą.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra