A.Gudaičio atgimimas Milane – kodėl jis naudingiausias, bet ne starto penketo žaidėjas? (6)

Kai gegužės 20-ąją, po trečiųjų Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) pusfinalio serijos su Panevėžio „Lietkabeliu“ rungtynių, Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Rimas Kurtinaitis aiškiai pasakė, kad Artūras Gudaitis negali būti komandos lyderiu, tuomet specialistas negalėjo nė numanyti, jog po maždaug penkių mėnesių aukštaūgis į Maskvos CSKA krepšį per 18 minučių sumes 15 taškų, o į Madrido „Real“ – per 23 minutes 20 taškų.

Nors A.Gudaitis netapo Milano „AX Armani“ komandos lyderiu, reikia pripažinti, kad šiame Eurolygos klube, su kuriuo šeštajame ture susidurs Kauno „Žalgiris“, aukštaūgis atrodo kur kas geriau nei „Lietuvos ryte“ prie R.Kurtinaičio.

 Tai paradoksas, bet nesunkiai paaiškinamas. A.Gudaitis yra vidurio puolėjas, kuris labai priklausomas nuo komandos draugų. Kuo jie aukštesnio meistriškumo, tuo savo privalumais lengviau pasinaudoti ir pačiam Artūrui.

Nors A.Gudaitis kaipmat tapo rezultatyviausiu (kartu su Dairiu Bertaniu, kuris taip pat renka po 12,2 taško) ir naudingiausiu (16,4 naud. bal.) „AX Armani“ krepšininku, jis nėra ta figūra, kuriai Italijos flagmano varžovai skirtų didžiausią dėmesį.

Tai yra viena priežasčių, kodėl A.Gudaitis renka tokius įspūdingus statistinius numerius.

„Kai tiek dėmesio yra gynėjams, natūralu, kad progos susikuria ir Gudaičiui bei Tarczewskiui“, – prieš išvyką į Milaną A.Gudaičio įspūdingą startą „AX Armani“ klube aiškino Šarūnas Jasikevičius.

Rungtyniaudamas Milano klube, A.Gudaitis laukia perdavimų ne iš Corey Fisherio ar Clevino Hannah, o Jordano Theodore'o bei Andrew Goudelocko. Ne mažiau, o gal net labiau kūrybingi yra Dairis Bertanis bei Mantas Kalnietis.

Žaisdamas „Lietuvos ryte“ A.Gudaitis ne tik rečiau sulaukdavo tikslių ir savalaikių perdavimų, bet ir turėdavo mažiau erdvės operuoti. „Lietuvos ryto“ perimetro grandis nepasižymėjo įgūdžiais kurti, o sunkieji kraštai nekėlė rimtos grėsmės prie tritaškio linijos, tad jų oponentai galėdavo pasislinkti arčiau krepšio, kad apsunkintų gyvenimą A.Gudaičiui.

Be to, R.Kurtinaitis, skirtingai nei Simone Pianigiani, mėgo išnaudoti A.Gudaitį žaidimu „ant ūselio“, kas nėra didžiausia jo žaidimo stiprybė dėl prastoko kojų darbo ir įgūdžių stokos.

Milano komandoje A.Gudaitis žaidžia krepšinį, kuris jam yra pats parankiausias. Viskas prasideda nuo išsidėstymo.

„AX Armani“ yra dar viena Eurolygos komanda, kuri rungtyniauja vadinamuoju 4–1 išsidėstymu, kai tritaškio liniją okupuoja keturi žaidėjai, o vidurio puolėjas su trimis iš jų žaidžia „pikenrolus“ ir išnaudoja milžiniškas erdves baudos aikštelėje įkirtimais krepšio link.

Pagrindinis sunkusis kraštas Amathas M‘Baye šiame sezone Eurolygoje išmetė daugiau tritaškių (15) nei dvitaškių (13), tačiau ne dėl to, jog būtų prastas metikas ir „AX Armani“ varžovai provokuotų jį mesti. Atletiškas prancūzas tolimus metimus realizuoja 53 proc. tikslumu.

Kai jis sėdi ant suolo, sunkiojo krašto puolėjo poziciją neretai užima V.Micovas – puolėjas, ne tik pasižymintis puikiu metimu (56 proc. trit.), tačiau ir gerai valdantis kamuolį, gebantis įžaisti „pikenrolus“. Jis nėra „ketvirtasis numeris“, tačiau šioje komandoje tokiu rungtyniauja, nes S.Pianigiani labai mėgsta erdvę ir platų išsidėstymą puolime.

Galiausiai, turbūt svarbiausia sąlyga – „AX Armani“ kūrėjų gausa. Visi minėtieji Milano ekipos gynėjai pasižymi įgūdžiais žaisti „du prieš du“. Kiekvienas jų turi skirtingus privalumus – pavyzdžiui, A.Goudelockas ir D.Bertanis A.Gudaičio oponento priežiūrą susirenka grasindami tolimu metimu. Tuo tarpu J.Theodore‘as ir M.Kalnietis tai daro agresyviai verždamiesi link krepšio. Skirtingi metodai, tačiau rezultatai panašūs – lietuvis tampa tuo žmogumi, kuris atsakingas už „pikenrolo“ užbaigimą, jei minėtieji keturi gynėjai sutraukia papildomą aukštaūgio dėmesį.

Ir taip A.Gudaitis gali daryti tai, ką sugeba geriausiai – statyti tvirtas užtvaras ir tarsi šampano kamštis šauti krepšio link, gaudyti komandos draugų perdavimus ir versti juos galingais dėjimais. A.Gudaičio visokeriopas atletizmas „pikenroluose“ yra didžiausia jo stiprybė.

Šis pavyzdys – viso to puiki iliustracija. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į du momentus: pirmiausia, kaip po puikios A.Gudaičio užtvaros Felipe Reyeso dėmesį susirenka D.Bertanis bei ką kairiajame kampe daro Jonas Mačiulis. Pastarasis nesijaučia užtikrintai palikdamas 56 proc. tritaškius metantį V.Micovą, kad pristabdytų A.Gudaičio įkirtimą. Kaip matome, „Real“ nelabai ir turi nuo ko padėti. Nebent nuo A.Goudelocko, kuris kol kas tritaškius meta 29 proc. tikslumu? Rezultate – tuščia baudos aikštelė ir futbolo terminu „vienas prieš vartus“ po laiku atlikto D.Bertanio perdavimo atsidūręs A.Gudaitis.

Šiame pavyzdyje galima susipažinti, kaip funkcionuoja M.Kalniečio ir A.Gudaičio tandemas. Tai nėra jųdviejų „du prieš du“ situacija, tačiau puiki iliustracija, kokiu būdu A.Gudaičio aukštaūgio priežiūrą susitraukia metimu rimtai grasinti negalintis M.Kalnietis – agresija veržiantis link krepšio.

Stebint tokį efektingą ir efektyvų A.Gudaičio žaidimą „AX Armani“ gretose, gali kilti natūralus klausimas, o kodėl tada jis nepradeda rungtynių starto penkete. Tokio klausimo aukštaūgis sulaukė ir bendraudamas su žurnalistais trečiadienio popietę.

„Startinis penketukas yra dvejopas dalykas – žinau, kodėl neinu į jį, bet nenoriu sakyti“, – mįslingai nukirto pats A.Gudaitis.

Vis tik atsakymas nėra toks sudėtingas. Per pirmąsias penkerias šio sezono Eurolygos rungtynes „AX Armani“ buvo daugiausiai taškų į savąjį krepšį praleidusi komanda (po 87,6). Problema ta, kad startinio penketuko perimetro grandis nepasižymi gerais gynybiniais įgūdžiais ir kažkam reikia atsiveriančias spragas kamšyti.

A.Gudaičio 213 cm ūgio bendraamžis Kalebas Tarczewskis yra geriau besiginantis vidurio puolėjas. Amerikietis išsiskiria unikaliu jo sudėjimui kojų darbu, kuris labai pasitarnauja neutralizuojant varžovų „pikenrolus“ – žaidimo elementą, kuris Europos krepšinyje, neabejotinai, svarbiausias.

Nors A.Gudaitis blokuoja daugiau metimų nei jo konkurentas (1,2 prieš 0,8), nemaža dalis tų blokų kainuoja brangiau nei atneša naudos. Lietuvis turi blogą įprotį gynyboje šokinėti, tad neretai pasimauna ant klaidinančių judesių baudos aikštelėje arba prašoka tada, kada reikėtų tiesiog protingai užsiimti poziciją.

K.Tarczewskis nėra toks stiprus kaip A.Gudaitis, tačiau gynyboje elgiasi protingiau bei stipriai pranoksta lietuvį kojų greičiu mažose erdvėse – ten, kur reikia staigiai keisti judėjimo kryptį, reaguojant į staigiai besikeičiančias situacijas. Pavyzdžiui, ginantis „du prieš du“.

Tiesa, amerikietis yra kur kas labiau ribotas puolime ir ne toks fiziškai stiprus. Kai į aikštelę žengia A.Gudaitis, „AX Armani“ puolimas įgauna kur kas daugiau fiziškumo ir atletiškumo. Su lietuviu, kuris dar ir greitas kontratakose, Milano komanda tampa labai sunkiai sustabdoma.

Jei „AX Armani“ yra daugiausiai taškų praleidžianti ekipa Eurolygoje, tai tuo pačiu ji yra viena rezultatyviausių (pelno po 81,2 taško). „Žalgiriui“ teks spręsti labai sudėtingus galvosūkius, kaip neutralizuoti super technišką „AX Armani“ perimetro liniją ir neleisti pernelyg įsijausti kaip ant sparnų rungtyniaujančiam savo mokyklos auklėtiniui.

O jis tikrai norės pademonstruoti, kad jau yra pasiruošęs tapti lyderiu.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra