Žingsnį atgal karjeroje žengęs M.Kiltinavičius tikisi grįžti į LKL: nematau tragedijos, nuo to nesijaučiu blogesnis treneris
interviu (3)
Mariaus Kiltinavičiaus žengimas į Lietuvos krepšinio lygą („Betsafe-LKL“) užtruko, tam jam teko įrodinėti savo vertę Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), ten susirinkti kelis titulus, tik tada jam šansą suteikė Kėdainių „Nevėžis“.
Vis tik trumpas etapas aukščiausioje šalies lygoje 39-erių strategui bent kol kas baigėsi. Jis nesulaukė variantų likti LKL ir sugrįžo į buvusią savo ekipą, kurioje yra nuveikęs daugiausiai – Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“. Su ja strategas dukart yra tapęs NKL čempionu.
„Žinoma, mano tikslas yra dirbti LKL, man tai yra įdomu, bet asmeniškai nematau didelės tragedijos, kad sezoną praleisiu Marijampolėje. Nuo to netampu blogesnis treneris“, – sako M.Kiltinavičius.
Kėdainių klubas praeitą sezoną LKL liko paskutinis, o M.Kiltinavičiui, spėjusiam komandą ir palikti, ir vėl grįžti, metai lengvi nebuvo. Vis tik jis tai priima kaip gerą patirtį.
„Man tai buvo didžiulių pamokų metai, kitąkart grįždamas į LKL būčiau tam pasiruošęs labiau. Tai man buvo labai gera terpė augti kaip specialistui“, – teigė jis.
– Kaip taip susiklostė, kad šią vasarą nusprendėte grįžti į savo buvusią komandą Marijampolėje?
– Viską apsvarsčius man tai buvo geriausias variantas šiandien. LKL pasiūlymų nebuvo, o užsienyje variantų, kad norėčiau vykti, taip pat nepasitaikė. Marijampolėje žinau organizaciją, jos žmones, nebuvo sudėtingas sprendimas.
– Nežinau, kokie variantai buvo užsienyje, bet ar pačiam nesinorėjo pabandyti save kitoje rinkoje, nei grįžti į buvusį NKL lygį?
– Nenorėjau išvykti dėl to, kad išvykčiau. Lietuvoje man dirbti patinka. Jei užsienyje būtų buvęs variantas, kuris būtų įdomus man, būčiau svarstęs. Gera lyga, geros pareigos, geras klubas – jei taip būtų, sutikčiau, bet vykti tiesiog dėl išvykimo, nesinori.
– Į Marijampolę grįžote po ketverių metų pertraukos – su kokiais jausmais ir nostalgija tą darote?
– Man likę tikrai šilti jausmai, išlaikiau gerą santykį su klubo vadovais, sirgaliais, grįžau kaip namo.
– Jei anksčiau Marijampolės komanda net laimėjus NKL žinojo, kad aukštyn nežengs, su kokiais tikslais ir planais pasitiksite šį sezoną? Ar klubas pagaliau rimtai svarsto žengimą į LKL?
Kiltinavičius
– Lūkesčiai tikrai yra, tik turi atsirasti veiksmai, susiję su sale. Kad miestas yra pribrendęs LKL, čia faktas, taip yra seniai. Reikia vėl laimėti lygą ir turi pradėti dėtis plytos (Juokiasi). Planas yra, miestas ir komandos vadovai nori matyti „Sūduvą-Mantingą“ LKL pirmenybėse, aš manau, kad tai tik laiko klausimas.
– Jei atvirai, kai reikia grįžti dirbti į vietą, kur, rodos, esi pasiekęs viską, ką gali – lyga laimėta dukart, dar lieka intrigos naujuose tiksluose?
– Intrigos tikrai yra, vėl turime užduotį laimėti lygą, kaip gali intrigos nebūti? Jei tai būtų paprasta užduotis, intrigos nebūtų, bet žinau, kad paprasta nebus. Sportinis principas tikrai lieka.
– Žiūrint į NKL kontekstą ir lyginant praeitą etapą bei šį, ar dabar nugalėti čempionate bus lengviau, sunkiau ar taip pat sudėtinga?
– Manau, kad bus taip pat sudėtinga. Tai buvo nelengva ir anksčiau, taip bus ir dabar. Tuo atžvilgiu nemanau, kad kažkas pasikeitė. Grįžęs į Marijampolę radau tokią pat organizaciją, kuri stovi ant LKL slenksčio, laukia žingsnio į priekį, kad galėtų save vystyti. Tai – rimta organizacija su rimtais žmonėmis, kurie nori gero savo miestui. Dabar jie tikslui yra dar labiau pasiruošę.
– LKL klubuose šiemet nebuvo tiek daug permainų, o ir treneriai labiau apsikeitė darbais tarpusavyje, ar pats nustebote, kad jokių pasiūlymų neišgirdote?
– Taip yra, ką dabar padarysi. Žinoma, mano tikslas yra dirbti LKL, man tai yra įdomu, bet asmeniškai nematau didelės tragedijos, kad sezoną praleisiu Marijampolėje. Nuo to netampu blogesnis treneris.
– Tačiau psichologiškai tai gali justis lyg žingsnis atgal, vėl reikės eiti tai, ką esate praėjęs.
– Nesijaučiu nuskriaustas ar nusivylęs. Tikrai žinau, kad bus įdomu, vis dar turiu, ką įrodyti, ir sportinės motyvacijos manyje tikrai daug. Nesijaučiu nuleidęs galvą ir be entuziazmo.
Kiltinavičius
– Ką pamatėte iš savo patirties: ar į LKL sunkiau patekti, ar išsilaikyti? Kol pribrendo jūsų debiutas čia, taip pat teko palaukti.
– LKL yra daug specifinių dalykų. Kalbant apie vyr. trenerius, tai gana uždara lyga, patekti į ją nėra lengva. O net ir patekus tu turi turėti palankias sąlygas sau, kad galėtumei parodyti tai, ką nori. Nenuleidžiu rankų, čia yra vieta, kurioje noriu dirbti, nes tai, mano nuomone, labai įdomi lyga.
– Kokie jums buvo tie du sezonai Kėdainiuose?
– Man tai buvo didžiulių pamokų metai, kitąkart grįždamas į LKL būčiau tam pasiruošęs labiau. Tai man buvo labai gera terpė augti kaip specialistui. Čia susiduri su aukščiausio lygio krepšiniu, to mokaisi kasdien, taip pat susiduri su kitokia krepšinio virtuve. Iš šių dvejų metų vienas pozityviausių dalykų, kuris įsimins, yra santykis su žaidėjais. Tikrai per tą laiką atradau sau artimų žmonių, kai kurie žaidėjai dabar užima didelę vietą mano širdyje ir žinau, kad šis santykis liks. Tai man svarbu kaip treneriui ir kaip žmogui.
– Ar šis santykis su žaidėjais buvo išskirtinis, ar tai turėjęs esate ir kituose klubuose?
– Visada atsiranda vienas kitas žmogus, su kuriuo užsimezga artimi santykiai. Taip buvo ir pernai, ir šiemet. Kad ir su Vaidu Kariniausku padirbome kelis mėnesius, bet tarp mūsų atsirado geras ryšys. Esu labai laimingas, kad man teko su juo padirbti. Labai džiaugiuosi dėl Vaido, kad jis karjeroje žengė žingsnį į priekį, būsiu jo didžiausias sirgalius.
– Kas pačiam atrodo apmaudžiausia, ko nepavyko nuveikti „Nevėžyje“?
– Praeito sezono rezultatai nebuvo tie, kurių tikėjausi ir tai lėmė daug dalykų. Matau savo klaidas, mokausi iš jų – ne tik sakau, bet iš tiesų mokausi. Žinau, kad nėra dalyko kaip neklystantis žmogus ar treneris, tik klausimas, kiek tai pripažįstame ir naudojame tai kaip laiptelius aukštyn. Stengiuosi nežiūrėti į viską iš pesimistinės pusės.
– O tą pozityvumą įskiepyti žaidėjams, kuomet turnyro lentelėje užimama paskutinė vieta, sudėtinga?
– Nėra lengva palaikyti tikėjimą, nes tai yra labai svarbus dalykas. Visų pirma tai išlaikyti nelengva treneriui, reikia likti tvirtam, reikia dirbti pačiam su savimi. Treneris turi būti tas, kuris niekada nepasiduos, neįmanoma motyvuoti komandos, jei pats tuo netiki. Čia tas pats, kaip krauti telefoną su tuščiu power bank’u.
– Ar sudėtinga buvo grįžti į Kėdainius po to, kai buvote išvykęs sezono viduryje?
– Tai nėra paprasta, nes ypač jauniems žaidėjais sunku prisitaikyti, kai kaita didelė. Keičiasi ir psichologinis treniruočių tipas, tiek taktiniai dalykai. Ir žaidėjams sunku, ir treneriams. Kalbant apie jaunimą, jie dėjo maksimalias pastangas, kurias galėjo įdėti, nieko blogo pasakyti negaliu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.