„Žalgiriui“ užteko savaitės, kad pamirštų, ką mokėsi du mėnesius

Neišnaudota proga. Taip reikėtų įvardinti Kauno „Žalgirio“ pralaimėjimą 98:107 Monako „AS Monaco“ penkioliktajame Eurolygos reguliariojo sezono ture.

Tai buvo viena tų retų galimybių šiame sezone, kai „Žalgiris“ galėjo papildyti skurdų pergalių kraitį bei palypėti vienu laiptu aukščiau braunantis iš turnyrinės lentelės dugno, kuriame dabar yra.

Vis tik, perfrazavus Artūro Milaknio mintį po pralaimėjimo, šio sezono „Žalgiris“ yra komanda, kuriai reikia nuolat kartoti dalykus, kuriuos, atrodo, pramoko, kad nepamirštų. Kaip kad nelabai pažangiam vaikui mokykloje – samdyti korepetitorių, nes trijų lietuvių kalbos pamokų per savaitę neužtenka norint išlaikyti kontrolinį teigiamam pažymiui.

Jei pastarąjį mėnesį „Žalgiris“, atrodė, pramoko stabdyti talentingesnius varžovus vienas prieš vieną kolektyvinėmis pastangomis, tai rungtynėse su „AS Monaco“ vėl išryškėjo didžiulės spragos.

Prastos pozicijos komandinėje gynyboje – pasimetimas, kas ir nuo ko ir kada turi padėti vieni kitiems didžiąja dalimi ir kainavo tuos 95 taškus, kuriuos „Žalgiris“ į savo krepšį praleido per pagrindinį laiką.

Kalnietis

Jure Zdovcas šį kartą apsiėjo nuo pernelyg drąsių sprendimų ir rungtynes starto penketuke pradėjo su vieninteliu tikru atakų organizatoriumi Mantu Kalniečiu.

Tik šį sykį „Žalgirio“ veteranas tapo bene mažiausiai talentingo puolime „AS Monaco“ startinio penketuko oponento Yakuba Ouattara taikiniu.

Jis visą vakarą terorizavo M.Kalnietį ir buvo bene pagrindinė priežastis, kodėl „Žalgirio“ aikštės generolas težaidė 13 minučių. J.Zdovcas tiesiog negalėjo rasti jam tinkamos gynybinės poros.

Prancūzas, kuris per pirmus dvylika turų viso buvo surinkęs viso labo 20 taškų, jautėsi kaip ant sparnų. Pirmosiomis susitikimo minutėmis smeigė tritaškį, kai M.Kalnietis pasislinko padėti stabdyti Mike'ą Jamesą, vėliau sužaidė vienas prieš vieną, o trečiajame kėlinyje rinko 11-ąjį tašką, kai vakaro varžovas nespėjo paskui, šiam veržiantis palei galinę liniją.

Vis dėlto ne šis prancūzas buvo didžiausia problema „Žalgirio“ gynybai. Nenuostabu, kad juo tapo M.Jamesas, kuris prie naujojo „AS Monaco“ stratego Saša Obradovičiaus staiga ėmė žaisti visiškai kitokį krepšinį nei visą šį sezoną prieš tai – atliko net 14 rezultatyvių perdavimų ir pagerino savo karjeros rekordą.

Užuot svaidęs neparuoštus metimus iš aštuonių metrų, vos peržengęs vidurio liniją, amerikietis ieškojo komandos draugų, reaguodamas į „Žalgirio“ gynybos klaidas, nekokybiškai išpildant bene svarbiausią J.Zdovco gynybinės filosofijos elementą – pagalbas iš kamuolio pusės.

Nuo spalio pradžios „Žalgirio“ krepšininkai beveik kiekvieną dieną šlifuoja elementą, kurį galima būtų apibrėžti maždaug taip: žalgiriečiui, kuris ginasi prieš kamuolį, stabdyti varžovo prasiveržimą padeda vieno perdavimo atstumu į pagalbą pasislinkęs komandos draugas.

Taip siekiama ne tik atgrasyti oponentą nuo prasiveržimo į baudos aikštelę, iš kur jis galėtų kurti progas komandos draugams, bet ir nusimesti kamuolį į šoną, jei jis tą prasiveržimą ryžtasi atlikti. Tas perdavimas laisvam komandos draugui negali būti tiesus – keliama perdavimo trajektorija tam, kad pagalbinis gynėjas spėtų sugrįžti prie adresato ir sutrukdyti jo metimui.

Tokiose situacijose tie pagalbiniai gynėjai privalo laiku užimti tinkamą poziciją, dar prieš prasiveržimui įvykstant tam, kad kai varžovas veržiasi ir atlieka perdavimą, būtų galima spėti permesti visą kūno svorį spurtui link kamuolio priėmėjo. Tik taip galima spėti laiku įveikti tuos keletą metrų, kol kamuolys skrieja.

Jamesas

Rungtynėse su „AS Monaco“ „Žalgirio“ pagalbiniai gynėjai pozicijas nuolat užimdavo per vėlai arba per žemuose taškuose. M.Jamesas pradėdavo prasiveržimus, apžaidinėdamas savo tiesioginius oponentus vienas prieš vieną, ir atlikdavo perdavimus į šonus laisviems komandos draugams, kurie rinko taškus metimais arba prasiveržimais prieš vėluojančius vakaro varžovus.

Per žemai esantys žalgiriečiai negalėdavo pakelti perdavimų trajektorijų, kad kamuolys iki adresato skrietų lėčiau. Neužsiėmę pozicijų prieš prasiveržimus jie taip pat negalėdavo laiku suspėti prie kamuolį priimančių oponentų, kad uždengtų jų metimus.

Taip Y.Ouattara pirmajame kėlinyje smeigė tritaškį, kai padėti Marekui Blaževičiui gintis prieš M.Jamesą pasislinko M.Kalnietis. Antrajame kėlinyje dar keli tritaškiai įkrito, kai į pagalbas vėlavo Janis Strelniekas. Krepšį dėjimu sudrebino ir Donta Hallas, kai vienas iš žalgiriečių šoko padėti stabdyti Y.Ouattara prasiveržimo, nors to daryti nereikėjo.

Trečiojo ketvirčio pradžioje prastą gynybinę poziciją užsiėmė Edgaras Ulanovas ir „Žalgirį“ tolimu metimu nubaudė Alpha Diallo. Amerikietis iki šių rungtynių Eurolygoje buvo pataikęs 5 iš 20 tritaškių, bet į „Žalgirio“ krepšį įskraidino 3 iš 4.

Ketvirtajame kėlinyje, kai sprendėsi rungtynių likimas, „Žalgiris“ pagalbas naudojo kur kas labiau rezervuotai. Verčiau pasitikėjo vieni kitų galimybėmis apsiginti vienas prieš vieną, bet tada įsibėgėjo „AS Monaco“ lyderiai.

M.Jamesas dusyk apsižaidė Luką Lekavičių ir ištirpdė „Žalgirio“ turėtą 9 taškų pranašumą iki 2 taškų. Po kelių atakų staigiu atšokimu atgal M.Kalnietį nuo savęs atplėšė Robas Gray'us, įdūręs dar vieną tritaškį ir išvedęs „AS Monaco“ į priekį.

Tada, vos per kelias minutes, 8 taškus per Artūrą Milaknį sumetė Dwayne'as Baconas – apžaidęs varžovą vienas prieš vieną baudos aikštelėje, įsmeigęs tritaškį, kai žalgirietis pamiršo apie jį tranzicijoje ir pridėjęs dar vieną per iškeltą A.Milaknio ranką.

Tik kvailos svečių pražangos leido aikštelės šeimininkams kvėpuoti į nugaras ir išlikti rungtynėse, o galiausiai, ir išplėšti pratęsimą dėka pasiaukojančio E.Ulanovo šuolio, taisant netaiklų L.Lekavičiaus lemiamą metimą.

Vis tik svarbiausiomis pratęsimo minutėmis „Žalgiris“ vėl nesusitvarkė su varžovais individualiai. M.Jamesas pataikė dvitaškį ir didino svečių persvarą iki 5 taškų, likus žaisti pusantros minutės. Vėliau dar pridėjo ir du baudų metimus, kurie įtvirtino „AS Monaco“ pergalę.

Taigi rungtynes „Žalgiris“ pralaimėjo ne dėl arbitrų, kurie priėmė keletą kvestionuotinų sprendimų ketvirtajame kėlinyje, bet dėl nesugebėjimo atlikti to, ką mokėsi pastaruosius kelis mėnesius.

Blogiausia, kad net ir atsisakę pagalbų iš stipriųjų pusių, žalgiriečiai gynyboje nežaidė geriau, nes iškart buvo išryškinta viena iš pagrindinių šios „Žalgirio“ komplektacijos problemų – niekas negali nulaikyti talentingesnių varžovų perimetre prieš save.

Ir taip „Žalgiris“, kuris anot A.Milaknio, visą savaitę ruošė puolimą prieš prasčiausiai besiginančią Eurolygos komandą, pamiršo apie gynybą, be kurios laimėti Eurolygoje negali.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą