„Žalgirio“ vargai puolime, kylantys dėl detalių neišpildymo
(13)
Ketvirtadienį Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje patyrė jau ketvirtąją nesėkmę iš eilės. Lietuvos čempionai 61:78 turėjo pripažinti namie žaidusių Stambulo „Fenerbahče“ krepšininkų pranašumą.
Po ilgosios pertraukos svečiai kibo Eurolygos vicečempionams į atlapus ir kartais net atrodė kaip geresnė komanda. Deja, jiems reikėjo bandyti panaikinti žalą, kuri buvo padaryta per pirmuosius du kėlinius, o žaidžiant prieš tokio aukšto lygio ekipą tai yra labai sudėtinga. Nors pažiūrėję į statistiką galėtume teigti, kad gynyba buvo padori ir kad trūko tik puolamosios galios, didelių bėdų galima atrasti ir ginant savo krepšį. Portalas Krepsinis.net nusprendė pažvelgti į didžiausias žalgiriečių bėdas abejose aikštės pusėse pirmoje mačo dalyje.
Brandono Davieso baudų pasekmės gynyboje
Trenerių štabo paruoštas žaidimo planas subyrėjo po B.Davieso antrosios asmeninės pražangos prieš į greitąjį puolimą bėgantį Nicolo Melli pirmojo kėlinio viduryje. Tuo metu „Žalgiris“ pirmavo 5:2. Prieš tą pražangą, pirmąsias 5 mačo minutes, „Žalgirio“ gynyba buvo pavyzdinė. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai per tą atkarpą kaitaliojo gynybos strategija, ypatingai varžovams žaidžiant „du prieš du“. Jei B.Daviesas ir Aaronas White‘as – mobiliausi Kauno ekipos aukštaūgiai – matydavo, kad gynėjai spės apeiti užtvaras ir užsiimti teisingą poziciją – jie trumpai padėdavo antrosios linijos krepšininkams ir laiku grįždavo prie savo žmogaus. Kitu atveju, jie keisdavosi dengiamaisiais.
Toks veiksmas paprastai reiškia du įmanomus oponentų atsakus. Galima bandyti įmesti kamuolius aukštaūgiams, kurie turėtų žaisti nugara į krepšį prieš žemesnius varžovus. „Žalgiris“ į tokį sprendimą reaguoja greitu gynybos dvigubinimu ir krepšininkų susispaudimu taip, kad vienintelis laisvas varžovas liktų skersai aikštės.
Antras variantas, kurį taikė „Fenerbahče“ – gynėjų grandies individualus žaidimas prieš juos dengti likusius kauniečių aukštaūgius. Laimei, B.Daviesas ir A.White‘as sugeba neleisti dengiamiesiems patekti į baudos aikštelę ir provokuoja ganėtinai sudėtingus metimus iš vidutinio nuotolio.
Pagrindinį vidurio puolėją pakeitus Pauliumi Jankūnu svečiai nebegalėjo keistis gynyboje. Teko pasitelkti stepautų strategiją, kuriai sėkmingai atlikti 34-erių veteranui nebeužtenka staigumo. Dažniausiai jo prižiūrimas aukštaūgis lieka laisvas baudos aikštelėje. Taip nutiko jau pirmą ataką krepšininkui žengus į aikštelę, o likusias 5 ketvirčio minutes „Žalgiris“ leido šeimininkams surinkti 17 taškų.
P.Jankūnas nespėjo laiku pakilti ir pasaugoti Thomaso Walkupo prižiūrimo Ali Muhammedo, todėl turėjo pastarąjį vytis beveik iki šoninės linijos. Kai kaunietis ėmė trauktis link Jano Vesely, buvusio po krepšiu, nespėjo laiku užkirsti kamuolio perdavimui, todėl čekas ataką užbaigė dėjimu į krepšį. Š.Jasikevičius, pamatęs šios strategijos neveiksmingumą, nusprendė taikyti gynybinę schemą, skirtą „paslėpti“ lėtus aukštaūgius – laikyti juos baudos aikštelės prieigose ir užkirsti kelią prasiveržimams link krepšio. Taip besidengiant kyla dvi problemos.
Pirmoji – aukštaūgiai dažnai lieka po krepšiu gintis prieš du oponentus, kadangi gynėjas, turėjęs apeiti užtvarą, negali laiku grįžti prie savo dengiamojo. Čia vėl atsiliepia staigumo ir mobilumo trūkumas – vienas perdavimas nesunkiai nuginkluoja krepšininką ir leidžia varžovams lengvai užbaigti ataką. Būtent taip Marko Guduričius ir Joffrey Lauvergne‘as nuginklavo Lauryną Birutį vos šiam pasirodžius aikštėje. Po prancūzo užtvaros Edgaras Ulanovas atsidūrė serbui už nugaros ir paliko vidurio puolėją vieną saugoti krepšį nuo dviejų „Fenerbahče“ atletų. Rezultatas – perdavimas šeimininkų aukštaūgiui baudos aikštelėje ir du taškai į „Žalgirio“ krepšį.
Antroji bėda – dauguma perimetro žaidėjų nevengia atakuoti iš vidutinio nuotolio. Kauniečių aukštaūgiui pasiliekant baudos aikštelėje, varžovams atsiveria galimybė pasiėmus užtvarą laisvam išmesti būtent iš tos zonos. Taip Kostas Sloukas dar iki ilgosios pertraukos kelis sykius nubaudė svečių gynybą, iš kurių du kartus L.Birutis buvo ne šalia graiko, o arčiau krepšio. Šie epizodai pasibaigė Stambulo ekipos įžaidėjo taškais, prisidėjusiais prie vienu metu susikurto net 19 taškų pranašumo.
Vargai puolime, kylantys dėl detalių neišpildymo
Kitoje aikštės pusėje sisteminės problemos jau ne kartą apkalbėtos. „Žalgiriui“ trūksta tempo puolime, per mažai atakuojama iš toli, o ir metikų stinga. Vis dėlto, mums ne kartą per pastaruosius porą metų buvo įrodyta, kad Š.Jasikevičiaus sistema veikia, jei krepšininkai derinius išpildo teisingai. Deja, būtent tikslumo žaidėjų veiksmuose trūkumas ir lėmė, kad paskutinius 4 Eurolygos mačus kauniečiai sunkiai renka taškus. „Fenerbahče“ prieš pikenrolus gynėsi panašiai kaip ir lietuviai – taikė labai agresyvius stepautus, kurie buvo esminė detalė siekiant neutralizuoti svečių trenerių štabo žaidimo planą. Tokia taktika užkirsdavo kelią kamuolį besivarantiems gynėjams greitai patekti į baudos aikštelę ar atrasti laisvą užtvarą pastačiusį aukštaūgį.
„Žalgiris“ šeimininkų negalėjo už tokį taktinį sprendimą nubausti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – Stambulo ekipos priekinės linijos krepšininkų mobilumas. Jie spėdavo padėti komandos draugui ir grįžti prie savo žmogaus.
Antroji – užtvarą pastatęs krepšininkas laukdavo kamuolio tokioje vietoje, į kurią spaudžiamas žaidėjas paprasčiausiai negalėdavo laiku atlikti perdavimo. Žinoma, galima teigti, jog geriausia vieta būti laisvam – kuo arčiau krepšio. Deja, ketvirtadienį J.Vesely sugebėdavo beveik kiekvieną sykį grįžti prie savo dengiamojo bėgdamas tokiu kampu, kad perdavimas buvo sunkiai įmanomas.
B.Daviesas ir P.Jankūnas yra vieninteliai aukštaūgiai, kurie atsiduria tokioje aikštės vietoje, kad įžaidėjui būtų lengviausia jiems iškišti kamuolį – apie 5-6 metrus nuo krepšio. Iš čia pastarasis jau gali atlikti metimą arba greitai inicijuoti antrą pikenrolą, o pirmasis – drąsiai veržtis link krepšio ir užbaigti ataką arba provokuoti pražangas.
Sprendimas šiai bėdai paprastas – aukštaūgis turi imituoti užtvarą ir greitai leisti link baudos aikštelės. Įžaidėjas, žinodamas, kas nutiks, greitai pirmajam iškiša kamuolį ir pasirūpina, kad jo komanda likusią atakos dalį žais 4 prieš 3. Gavęs perdavimą krepšininkas jau turi pasirinkimą – atakuoti iš vidutinio nuotolio, veržtis link krepšio ar atrasti laisvą komandos draugą varžovams skubant prie ką tik kamuolio sulaukusio žaidėjo.
Kitą didžiulę problemą po mačo įvardino pats Š.Jasikevičius.
„Gynėjai nesugebėjo įvesti kamuolio, momentais varžovai buvo fiziškesni, labai gerai mus išstūmė ir suspėdavo. Bet daug kartų buvo, kad net varžovų gynėjui likus už nugaros mes nesugebėdavome įvesti kamuolio“ – apie perdavimus į baudos aikštelę norintiems nugara į krepšį žaisti aukštaūgiams pasakojo strategas.
Kiekvienas stebintis „Žalgirio“ žaidimą žino, kad kauniečiai mėgsta atakuoti per priekinę liniją. Dažnai tai daroma jiems leidžiant paprasčiausiai nugara atsistumti varžovą iki patogios padėties ir, atlikus klaidinamą judesį, atlikti metimą. Deja, ketvirtadienį gynėjų grandis nuvylė trenerių štabą nesugebėdama įmesti aukštaūgiams kamuolio į norimas pozicijas.
Mariui Grigoniui tai ypatingai nesisekė. Neseniai į aikštę išleistas gynėjas antrojo kėlinio pradžioje kelias sekundes nesugebėjo atlikti perdavimo E.Ulanovui, dėl to netrukus ir sužingsniavo. Dar po minutės įvyko panaši situacija – nesuradęs poziciją užsiėmusio puolėjo, krepšininkas porą kartų sumušė kamuolį ir paleido į krepšį sudėtingą ir labai netaiklų metimą iš vidutinio nuotolio.
Panašių bėdų turėjo ir Th.Walkupas bei Derrickas Waltonas. Sunku tikėtis veiksmingo puolimo, kai vienintelis krepšininkas, gebantis tiksliai atlikti perdavimus komandos draugams, laukiantiems kamuolio mėgstamoje zonoje, yra Nate‘as Woltersas.
Taip sužaidus pirmąją mačo dalį pergalės tikėtis jau nebebuvo realu – svečiai prasidedant ilgajai pertraukai atsiliko 29:43. Net apylygiai trečiasis ir ketvirtasis kėliniai nebegalėjo išgelbėti, ypač kai rungtyniaujama su viena geriausių ekipų Europoje
Akivaizdu, kad „Žalgiris“ turi daug problemų abejose aikštės pusėse. Gynyboje jas būtų galima pataisyti kuo greičiau išmokant Deoną Thompsoną Š.Jasikevičiaus krepšinio filosofijos ir leidžiant šiam atlikti panašią rolę kaip A.White‘as.
Puolime, bent likusią sezono dalį, tikrai trūks tempo ir tritaškių. Vis dėlto, jei kauniečiai tiksliai vykdytų trenerių štabo nurodymus, šias spragas galima sumažinti ir kiekviename mače palikti sau gerus šansus kovoti dėl pergalės, kaip ir buvome įpratę per pastaruosius porą metų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.