Trys svarbiausi akcentai, kaip „Žalgiriui“ stabdyti „Fenerbahče“
(32)
Kauno „Žalgiris“ Eurolygos pusfinalyje susitiks su varžovu, kuris turi daug panašumų. Šarūnas Jasikevičius „Žalgiryje“ įdiegė nemažai principų, kurie būdavo būdingi Željko Obradovičiaus treniruojamoms komandoms – taip pat ir Stambulo „Fenerbahče“.
„Fenerbahče“, kaip ir „Žalgiris“, žaidžia iki geriausios progos. Turkai nemėgsta nutrūktgalviškų kontratakų. „Synergy Sports“ duomenimis, šiame sezone rengė mažiausiai atakų tarp visų Eurolygos komandų (po 77,3). Panašiai ir „Žalgiris“, kuris greitajame puolime atakuoja remdamasis aiškia sistema, kuria įeina į pozicinį žaidimą.
Nors dažnai akcentuojama, kad vasarą netekusi Bogdano Bogdanovičiaus ir Ekpe Udoh, „Fenerbahče“ regresavo, to negalima būtų pasakyti apie šios komandos puolimą. Šiame sezone Eurolygos čempionai demonstravo antrą geriausią puolimą turnyre – rinko 1,05 taško per vieną ataką ir 81,6 taško per rungtynes (palyginimui, 76,6 praėjusiame sezone).
„Žalgiris“ taip pat yra elitinė Eurolygos puolimo komanda, pelnanti 1,03 taško per vieną išpuolį (penktas rezultatas turnyre).
Sėkmės pusfinalyje „Žalgiris“ gali tikėtis tik pristabdydamas retai užsikertantį „Fenerbahče“ puolimo mechanizmą. Tam reikės išpildyti tris pagrindinius akcentus.
1. Nepasiduoti bandymams nukreipti dėmesį
Š.Jasikevičius iš Ž.Obradovičiaus išmoko daug dalykų, tačiau vienas ryškiausių elementų, kurį „Žalgirio“ treneris perėmė iš savo mokytojo – dėmesio nukreipimas puolime.
„Žalgiris“ turi nemažai derinių, kuriuose svarbiausias akcentas dedamas ne pirmiesiems pasirinkimams, o antriesiems ar tretiesiems, kurie dažnai vyksta kitoje aikštės pusėje. Lygiai taip pat ir „Fenerbahče“, kuri dažnai stengiasi nukreipti dėmesį nereikšmingomis situacijomis nuo to, kas svarbiausia.
Tai yra vienas iš specialių „Fenerbahče“ derinių, kuriuo Turkijos klubas mėgina patikrinti varžovų koncentraciją. Jis sudarytas iš trijų elementų, tačiau vienintelis tikrai svarbus – trečiasis.
Matome, kaip pirmiausia „užtrauktuku“ kamuolį priimti išvedamas Bradley Wanamakeris, tada seka antrasis elementas – Kosto Slouko kirtimas į priešingą pusę, pasinaudojus Jano Vesely užtvara. Matome, kaip šitas veiksmas nukreipė Brandono Davieso dėmesį, kuris užėmė poziciją, jog pasaugotų K.Slouko įkirtimą ir neleistų jam įgyti erdvės metimui, tačiau atsidūrė per giliai, jog galėtų pasaugoti netrukus sekantį perdavimą.
Amerikietis, panašu, nė nenutuokė, kas bus toliau. Tikroji grėsmė – Luigi Datome kirtimas metimui iš baudos aikštelės, pasinaudojus dviejų aukštaūgių užtvaromis. Janas Vesely staigiai uždaro „vartus“. Edgarui Ulanovui pavyko prasmukti, bet puolėją kiek numušė Nicolo Melli užtvara. L.Datome to pakako, kad įgytų pakankamai erdvės metimui.
Kita situacija – elementas, kurį „Fenerbahče“ naudoja labai dažnai. Matome, kaip Jamesas Nunnally rengiasi žaisti pikenrolą su Janu Vesely, tačiau svarbiausia nėra ši situacija. Staiga iš silpnosios pusės kampo Nicolo Melli nugarinę užtvarą stato Marko Guduričius, o pagalbos poziciją užėmęs Axelis Toupane’as to nemato. Prancūzas atsipeikėjo per vėlai, o N.Melli už tai nubaudė tolimu metimu.
Būtina pabrėžti, jog šį elementą „Fenerbahče“ dažnai naudoja prieš agresyvią varžovų gynybą – stepautus, kuriuos mėgsta daryti „Žalgiris“. Tam, kad išbalansuoti pagalbos išsidėstymą. Jeigu J.Nunnally būtų žaidęs pikenrolą, o „Žalgiris“ stepautavęs, A.Toupane’as nebūtų galėjęs padėti stabdyti J.Vesely įkirtimo, nes jo dėmesys būtų nukreiptas į nugarinę užtvarą ir N.Melli.
Tai – tik keli pavyzdžiai, kurie atspindi „Fenerbahče“ puolimo identitetą. Ši komanda yra labai protinga ir stengiasi žaisti varžovų klaidomis gynyboje. Menkiausias koncentracijos sutrikimas paverčiamas taikliais metimais iš įvairiausių padėčių. „Žalgirio“ krepšininkai negalės sau leisti prabangos užmigti gynyboje.
2. Jano Vesely priežiūra
Vasarą „Fenerbahče“ palikus B.Bogdanovičiui, sunkoka išskirti vieną žmogų, kurį galima būtų laikyti šios komandos ašimi. Stambulo klubo sudėtis tapo gerokai gilesnė ir įvairiapusiškesnė. Vis tik ši komanda puolime atgyja, kai įsisiautėja Janas Vesely.
Didžiausias statistinis skirtumas tarp „Fenerbahče“ pergalių ir pralaimėjimų – dvitaškių pataikymo procentas. Šį sezoną Eurolygoje laimėtose rungtynėse Ž.Obradovičiaus auklėtiniai dvitaškius metė 55,9 proc. tikslumu, o pralaimėtose – tik 47,8 proc.
J.Vesely yra rezultatyviausias „Fenerbahče“ žaidėjas (pelno 12,9 taško) ir dvitaškius meta net 62,4 proc. tikslumu. Taip yra dėl to, nes aukštaūgis visus taškus surenka baudos aikštelėje. Labai dažnai, be didesnio pasipriešinimo dviem pagrindinėmis situacijomis.
Čekas yra vienas atletiškiausių Eurolygos žaidėjų. Tuo pačiu jis, ko gero, geriausias pikenrolo aukštaūgis Europoje.
Be to, J.Vesely yra tas žmogus, kuris įkvepia visus komandos draugus efektingais dėjimais. Sunku įvertinti, kiek stipriai tai motyvuoja visą komandą, bet faktas tas, kad čekui pradėjus laužyti oponentų krepšį, „Fenerbahče“ energija ir nusiteikimas pasiekia aukštesnį lygmenį, kas nieko gero nežada vakaro varžovams.
Mėgstamiausia „Žalgirio“ gynyba šiame sezone yra stepautas. Brandonas Daviesas yra aukštaūgis, gebantis puikia išpildyti šį žaidimo elementą, o sezonui įsibėgėjus, apsišlifavo ir komandos gynybinių rotacijų mechanizmai, kurie šioje gynybos sistemoje dažnai yra lemiami.
Vis tik „Fenerbahče“ yra komanda, kuri geba idealiai įžaisti kamuolį prieš stepautus, o J.Vesely užbaigti atakas štai tokiais dėjimais. „Žalgiris“ pabandė kelis sykius naudoti stepautą prieš „Fenerbahče“ ir buvo skaudžiai nubaustas.
„Fenerbahče“ aukštaūgiai – J.Vesely, Jasonas Thompsonas – ne tik išsiskiria mobilumu ir gebėjimais užbaigti įkirtimus link krepšio, tačiau ir perdavimo įgūdžiais. Jie, kartu su Nicolo Melli, puikiai įžaidžia kiekybinio pranašumo situacijas, kurias puolanti komanda įgyja, kai varžovai ginasi stepautu.
Be to, perimetre „Fenerbahče“ turi patikimus metikus. Tokius, kaip L.Datome ar J.Nunnally, kuriems aukštaūgių perdavimai iš baudos aikštelės yra tarsi saldus desertas po pietų. Jais „Fenerbahče“ metikai skanauja su pasimėgavimu. „Synergy Sports“ duomenimis, Turkijos klubas yra antras Eurolygoje pagal progų atakuoti iš statinių padėčių išnaudojimą.
Š.Jasikevičius tai suprato ir rinkosi kitokią strategiją. Abejose rungtynėse reguliariajame sezone žalgiriečiai dažniausiai rėmėsi susikeitimu ginamaisiais, kas „Fenerbahče“ puolimo mašinai kėlė kur kas daugiau problemų.
Reikalas tas, kad „Fenerbahče“ yra komanda, kuri nemėgsta mesti staigių metimų, sukurtų pirmose derinių fazėse. Turkai įžaidžia kamuolį ir ieško idealaus metimo. Tą suprasdamas „Žalgiris“ keisdavosi ginamaisiais tik antrojo ar trečiojo pikenrolo metu, taip ne tik sugriaudamas turkų puolimo veiksmus, tačiau ir palikdamas jiems mažai laiko įžaisti ūgio pranašumo situacijas.
Matome ilgą „Fenerbahče“ derinį, kuriame „Žalgirio“ žaidėjai iš pradžių gynėsi likdami prie savo tiesioginių oponentų. Likus žaisti apie 8 sekundes, B.Daviesas atliko susikeitimą su Artūru Milakniu, o netrukus ir su Pauliumi Valinsku. Prieš Janą Vesely likęs A.Milaknis užšoko iš priekio, jog dar labiau apsunkintų perdavimo galimybę po krepšiu poziciją užsiimti bandančiam čekui.
Likus 5 sekundėms, Kostas Sloukas nusprendė nebeieškoti J.Vesely baudos aikštelėje ir žaisti vienas prieš vieną viršuje. B.Daviesas buvo tam pasiruošęs, prisiminęs, jog graiką būtina siųsti į dešinę pusę, kur jis nėra toks pavojingas. Rezultate – solidi amerikiečio gynyba ir sudėtingas K.Slouko metimas, leidęs „Žalgiriui“ šioje atakoje iškovoti mažą pergalę.
Jeigu būdavo galimybė, „Žalgiris“ naudojo dvigubą susikeitimą, kai varžovų aukštaūgio priežiūrą ir „mažiuko“ perimdavo žalgiriečių priekinės linijos žaidėjas.
Šiame epizode matome, kaip P.Jankūnas perima iš Vasilije Micičiaus Nicolo Melli globą, o tai pamatęs K.Sloukas nusprendė atakuoti iš toli. Nors „Fenerbahče“ buvo likusios 9 sekundės užbaigti ataką, netekusi ūgio pranašumo persvaros apačioje, ji būtų sunkiai spėjusi ją susikurti.
Ši gynyba nėra panacėja, nes J.Vesely yra žmogus, gebantis puikiai užsiimti poziciją arti krepšio, o „Fenerbahče“ gynėjai yra labai disciplinuoti bei aukščiausios klasės kamuolio skirstytojai. Tačiau tai rizika, su kuria „Žalgiris“ gali mėginti gyventi.
Susikeitimas ginamaisiais sudarko Bradley Wanamakerio, K.Slouko ir J.Vesely žaidimo gijas, neutralizuoja pavojingiausią čeko žaidimo elementą – įkirtimą į baudos aikštelę pikenroluose ir griauna sklandžiu judėjimu, kamuolio dalinimusi bei komandiniais veiksmais paremtą „Fenerbahče“ puolimo sistemą, verčiant juos žaisti vienas prieš vieną.
Antrajame susidūrime „Žalgiris“ išmėgino taktiką, kuri taip pat turi daug racijos. Kauniečiai ėmė įšaldyti pikenrolus, kai žaidėjas su kamuoliu yra stumiamas šalin nuo užtvaros, taip neleidžiant jam net įžaisti derinio „du prieš du“.
Be to, „Žalgiris“ akcentavo, jog K.Slouką būtina stumti į dešinę pusę, o B.Wanamakerį – į kairę. Aukštas, ilgarankis ir puikiai besiginantis Vasilije Micičius šią gynybą neblogai išpildė mačo pradžioje.
Matome, kaip B.Wanamakeris rengiasi žaisti pikenrolą su J.Vesely kairiajame krašte. V.Micičius staiga uždaro amerikiečiui užtvaros pusę, neleisdamas jam sužaisti taip pamėgto elemento su čeku. Gerą poziciją užsiėmęs ir Antanas Kavaliauskas, pasaugodamas J.Vesely bandymą įkirsti į baudos aikštelę ir tuo pačiu sekdamas, ką daro B.Wanamakeris. Rezultate ilgos V.Micičiaus rankos perima amerikiečio perdavimą J.Vesely, priverčiant svečius suklysti.
Vis tik „Fenerbahče“ prisitaikė prie tokios gynybos ir ketvirtajame kėlinyje skaudžiai nubaudė žalgiriečius. Matome situaciją, kai Kevinas Pangosas uždarė K.Soukui užtvaros pusę ir siuntė graiką į dešinę pusę. Tačiau Jasonas Thompsonas į tai reagavo statydamas vertikalią užtvarą, kuri šiek tiek užkabino kanadietį ir to pakako, jog K.Sloukas išsimestų tolimą metimą.
Galima pažymėti, jog ir Paulius Jankūnas buvo pasislinkęs kiek per giliai, kad galėtų sutrukdyti K.Sloukui atakuoti. Aukštaūgio pozicija šioje gynyboje yra taip pat labai svarbi. Jis negali pasilikti aukščiau už varžovų aukštaūgį, tačiau ir ne per žemai, jog oponentų gynėjas neįgytų pakankamai erdvės metimui.
Identiška situacija, kurioje matome ir kitą atakos pabaigą. Šį kartą B.Daviesui nepavyko sulaikyti įsibėgėjusio J.Vesely, kuriam K.Sloukas iškišo puikų perdavimą. Įdomu tai, kad dar prieš prasidedant pikenrolui, Š.Jasikevičius signalizavo susikeitimą ginamaisiais, matyt nujausdamas, jog apsiginti šią sistema nepavyks, nes „Fenerbahče“ prisitaikė. Vėliau „Žalgiris“ atsisakė minties įšaldyti pikenrolus, bet buvo jau per vėlu.
J.Vesely įkirtimas šioje situacijoje tik įrodo, koks jis pavojingas pikenroluose. „Žalgiriui“ bus svarbu neleisti jam taip siautėti. Bet net jeigu ir pavyks tuos įkirtimus eliminuoti, darbas nebus baigtas.
Čekas yra penktas turnyre pagal atkovotų kamuolių puolime vidurkį (2,5). Pasinaudodamas savo dydžiu, atletiškumu ir energija, jis nepailstamai kuria antruosius šansus, kurie dažniausiai pasibaigia maždaug taip:
„Baskonia“ aukštaūgiai turėjo rimtų problemų, mėgindami atitverti čeką nuo krepšio. Ketvirtfinalio serijoje jis vidutiniškai atkovodavo net po 4,5 kamuolio puolime per susitikimą. Dažnai šio aukštaūgio kuriami antrieji šansai nubraukdavo visą sunkų baskų darbą gynyboje 24 atakos laiko sekundes.
3. Gynyba vienas prieš vieną
Vienas skiriamųjų „Fenerbahče“ bruožų – spaudimas krepšiui perimetro žaidėjais. Ši komanda, kaip ir „Žalgiris“, atakuoja žemesnius ir silpnesnius gynėjus bei lengvuosius kraštus L.Datome ir Nikola Kaliničiaus žaidimu nugara į krepšį.
Antrajame reguliariojo sezono susidūrime K.Pangosą atakavo N.Kaliničius, o L.Datome ne kartą buvo išvestas žaidimui prieš A.Milaknį.
Matome „Žalgirio“ pasirinkimą tokioje situacijoje. Kauniečiai nenori, jog A.Milaknis būtų atakuojamas tokiu būdu, tad stengiasi neleisti įvesti kamuolį italui. A.Milaknis išėjo iš priekio, o P.Jankūnas aktyviai darbuojasi rankomis ir kojomis, jog neleistų L.Datome priimti kamuolio.
Vis tik kantrybė ir situacijų įžaidimas iki galo yra „Fenerbahče“ stiprybė. Nepaisant sparčiai senkančio atakos laiko, „Fenerbahče“ krepšininkai kantriai ieškojo L.Datome, kuris galiausiai priėmė kamuolį.
Italas pasižymi puikiu metimu atšokus, prieš tai stuktelėdamas pečiu, jog susikurtų erdvės. Šį kartą jis pataikė neuždengiamą metimą.
Antrajame susidūrime buvo atakuojamas ir K.Pangosas. „Žalgiris“ vengia vidutiniais gynybiniais sugebėjimais pasižyminti kanadietį statyti prie svarbiausių „Fenerbahče“ kūrėjų – B.Wanamakerio ir K.Slouko, tad jis tampa pažeidžiamas kitur, ypač, jei „Fenerbahče“ remiasi aukštais penketukais.
Šioje situacijoje K.Pangosas atsidūrė prieš N.Kaliničių. „Žalgiris“ sunkiai dirbo, tačiau to nepakako, jog apsigintų. Kantriai ieškodama N.Kaliničiaus, „Fenerbahče“ galiausiai jį rado, o P.Jankūnui bandant padėti kanadiečiui, laisvas po krepšiu atsidūrė J.Thompsonas – du taškai su pražanga.
N.Kaliničiumi „Fenerbahče“ atakuoja ne tik gynėjus. Gintis prieš serbą „ant ūselio“ teko ir Edgarui Ulanovui. Tiesa, atakuodama didesnius puolėjus „Fenerbahče“ žaidžia kiek kitaip.
Matome, kaip po krepšiu vyksta kryžminė užtvara, kurios tikslas – išvesti N.Kaliničių kuo giliau (kuo arčiau lanko). Priėmęs kamuolį pakankamai giliai serbas pasisuko į jam parankią dešinę pusę ir užbaigė be pasipriešinimo. E.Ulanovas pamiršo prieš ką ginasi. Tokioje situacijoje jis turėjo užtverti galinės linijos pusę ir provokuoti N.Kaliničių naudoti kairiąją ranką, kuri nėra jo stiprioji.
Žaidimas „ant ūselio“ per minėtus du puolėjus yra svarbus „Fenerbahče“ puolimo elementas. „Synergy Sports“ duomenimis, Turkijos klubas yra ketvirtas Eurolygoje pagal žaidimo nugara situacijų skaičių ir jų išpildymo efektyvumą.
Norint laimėti prieš „Fenerbahče“, „Žalgiriui“ reikės gerai gintis ne tik arti krepšio. Ne mažiau svarbi gynyba bus perimetre, kur individualiu meistriškumu išsiskiria B.Wanamakeris ir K.Sloukas. Gynyba prieš juos bus itin svarbi, kai „Žalgiris“ susikeis ginamaisiais.
Serijoje su „Olympiacos“ B.Daviesas pademonstravo, kaip sėkmingai gali gintis perimetre. Amerikietis ne kartą pristabdė Vassilį Spanoulį, Brianą Robertsą ir kitus „Olympiacos“ gynėjus. Pusfinalyje su „Fenerbahče“ jo lauks ne mažiau sudėtingas iššūkis.
Istorija rodo, kad labai dažnai lemiami Eurolygos mūšiai pasibaigia žaidimu vienas prieš vieną, kuriame vienas prieš kitą kovoja visiškai skirtingų pozicijų žaidėjai. Labai dažnai triumfuoja tie, kurie laimi šias mikrodvikovas.
Ne paslaptis, kad Š.Jasikevičius teikia milžinišką dėmesį oponentų individualioms savybėms ir reikalauja iš savo auklėtinių maksimalaus atidumo detalėms. Tą paliudyti galėtų V.Micičius, kuris neseniai Serbijos žiniasklaidai detaliau papasakojo, kaip kruopščiai „Žalgiris“ rengiasi kiekvieno varžovų žaidėjo gynybai.
„Šaras yra fanatiškai atsidavęs krepšiniui. Žiūri po 20 rungtynių per dieną. Jis žino visas kiekvieno varžovų žaidėjų charakteristikas ir nesvarbu, ar tai 12-as, ar 13-as žmogus rotacijoje. Kai žaidėme su „Olympiacos“, Kyle’as Wiltjeras mums įmetė 5 taškus ir daugiau nebežaidė. Mūsų skautingo ataskaitoje apie jį prirašyta tiek, tarsi jis būtų žmogus, renkantis po 30 taškų. Tai milžiniškas dėmesys detalėms, kurios yra labai svarbios. Mane tai paperka labiausiai“, – tikino V.Micičius.
Nėra jokių abejonių, kad žinoti kiekvieną J.Vesely, K.Slouko, B.Wanamakerio ar L.Datome žaidimo niuansą yra būtina, bet pusfinalyje „Žalgirio“ krepšininkams teks ne kartą vienas prieš vieną susidurti ir su M.Guduričiumi, N.Melli, N.Kaliničiumi ar J.Thompsonu. Bet kuris jų atkarpomis gali pridaryti labai daug problemų, jei žalgiriečiai pamirš apie jų stipriąsias rankas ir pomėgius aikštėje.
Abejose akistatose su „Fenerbahče“ „Žalgiris“ kontroliuodavo žaidimą tada, kai priversdavo „Fenerbahče“ žaisti taip, kaip jiems neparanku. Nors Turkijos klubas yra sukurtas prisitaikyti prie bet kokios gynybos, tam neretai prireikia laiko.
Sumaniai keičiant sprendimus gynybos sistemoje ir juos įgyvendinant be mentalinių klaidų „Žalgiris“ galėtų perimti kontrolę į savo rankas. Tik tokiu būdu galima tikėtis pergalės prieš „Fenerbahče“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.