Trys prancūzų ir amerikiečių finalo tikslai, nulemsiantys olimpinį čempioną
(5)
Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyras pasiekė kulminaciją. Šeštadienį dėl aukščiausios prabos apdovanojimų susidurs Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinės.
Tai bus antroji šių rinktinių akistata olimpiadoje. Pirmąją A grupės starte kiek netikėtai 83:76 laimėjo prancūzai. Didelis klaustukas, ar jie pajėgūs parklupdyti amerikiečius dukart to paties turnyro metu ir dar svarbiausiose rungtynėse.
JAV rinktinės kelias į finalą buvo kur kas lengvesnis. Po to vienintelio pralaimėjimo prancūzams Greggo Popovičiaus auklėtiniai nušlavė Iraną (120:66) ir Čekiją (119:84), ketvirtfinalyje lemiamame ketvirtyje įtvirtino pranašumą prieš ispanus (95:81), o pusfinalyje per pustrečio kėlinio išsprendė reikalus su Australija (97:78).
Sunkiai įsibėgėjusi ir daug kritikos susilaukusi JAV rinktinė į mūšį dėl aukso medalių atžygiavo primenanti geriausias savo versijas olimpinių žaidynių istorijoje. Amerikiečiai Tokijuje rungtynes laimi vidutinišku 30,5 taško skirtumu.
Po tarpusavio akistatos pirmosiose olimpiados rungtynėse, prancūzams, kaip ir JAV krepšininkams, A grupėje didelių sunkumų nebuvo. Jie užtikrintai nugalėjo tiek čekus (97:77), tiek iraniečius (79:62). Nemažai nervų pareikalavo ketvirtfinalis su italais (84:75), o pusfinalyje slovėnų barjeras perliptas tik ikoniško Nicolo Batumo bloko Klemenui Prepeličiui dėka – 90:89.
Aukščiausios įtampos akistata su Slovėnija iš prancūzų pareikalavo kur kas daugiau jėgų nei pusfinalis – iš amerikiečių. Be to, pastarieji ant parketo šeštadienį žengs keliomis valandomis pailsėję ilgiau, nes jų pusfinalis su australais vyko anksčiau.
Prancūzai Olimpinių žaidynių finale žais pirmą kartą nuo 2000-ųjų, kai tada Sidnėjuje jie taip pat amerikiečiams pralaimėjo 75:85. Savo ruožtu, amerikiečiai gins olimpinių čempionų titulą, kurio jie niekam nebeatiduoda nuo 2004-ųjų Atėnų fiasko. Nesunku nuspėti, kieno pečius šiose rungtynėse slėgs didesnė atsakomybė.
Batumas
1. K.Duranto priežiūra
32-ejų metų Prancūzijos rinktinės veteranas Nicolas Batumas tapo šių olimpinių žaidynių herojumi. Ne tik dėl bloko K.Prepeličiui, kuris išgelbėjo prancūzus pusfinalyje su Slovėnija, bet ir dėl savo įtakos rinktinės žaidimui abejose aikštės pusėse.
Nors 203 cm ūgio puolėjas nefiksuoja įspūdingų statistinių rodiklių puolime – 8,2 taško, 6 atkovoti kamuoliai ir 2,8 rezultatyvūs perdavimai, jo įtaka žaidime yra nepamainoma gynyboje, kur N.Batumas ne tik klijuoja rinktinės komandinę gynybą, bet ir rūpinasi esminių varžovų perimetro kūrėjų priežiūra.
Dvikovoje su Slovėnija N.Batumas sukrapštė tik 3 taškus, tačiau jo gynyba prieš Luka Dončičių buvo viena svarbiausių pergalės priežasčių. Olimpiados megažvaigždė realizavo tik 5 iš 18 metimų „iš žaidimo“ ir didžiąją rungtynių dalį jautėsi labai nepatogiai, kai jį prižiūrėjo N.Batumas.
Puolėjas bus kertinė figūra ir finale, kur jam veikiausiai bus patikėta Kevino Duranto priežiūra. Grupės etapo susidūrime JAV rinktinės lyderis pataikė 4 iš 12 metimų (1/6 tritaškiai), o kai amerikiečių vedlys nefunkcionuoja, jie šioje olimpiadoje dažnai atrodo kaip viščiukai be galvų.
K.Durantas vidutiniškai renka po 19 taškų, o jam esant aikštėje visas amerikiečių žaidimas sukasi aplink jį. Svarbiausia, kad dauguma taškų K.Durantas renka neišvestas deriniais ar surastas komandos draugų, o pats įžaisdamas kamuolį ir įeidamas į žaidimą vienas prieš vieną, kur jis jaučiasi patogiausiai. Sėkminga N.Batumo gynyba prieš K.Durantą būtų didelis prancūzų laimėjimas gynyboje.
2. Tritaškių sumažinimas
Prancūzams pralaimėtose rungtynėse JAV krepšininkai itin prastai atakavo iš tolimų distancijų – tikslą pasiekė 10 iš 32 tritaškių (31 proc.). Pro šalį svaidė tiek jau minėtasis K.Durantas, tiek jo ginklanešiai Jaysonas Taumtas (1/5), Damianas Lillardas (3/9) ir Devinas Bookeris (0/2).
Ši JAV rinktinė vienu aspektu kardinaliai skiriasi nuo Atėnuose 2004-aisiais fiasko patyrusios komandos. Tada amerikiečių puolimas strigo dėl nesugebėjimo realizuoti tritaškių – Allenas Iversonas, Stephonas Marbury, LeBronas Jamesas, Richardas Jeffersonas – perimetro lyderiai, kurie nepasižymėjo stabiliu pataikymu iš toli ir tai brangiai kainavo.
G.Popovičiaus vadovaujama ekipa Tokijo olimpiadoje sukomplektuota kardinaliai kitaip – joje dominuoja metikai, kurie pirmiausia ieško tolimo metimo sau nei kelių link krepšio prasiveržimais. K.Durantas, J.Tatumas, D.Bookeris, D.Lillardas ar Khrisas Middletonas – visi šie amerikiečių perimetro lyderiai yra metikai. Nenuostabu, kad JAV rinktinė olimpiadoje iki šiol metė daugiausiai tritaškių (34,1 per rungtynes) ir tai darė geriausiu procentu (41 proc.).
Didžioji dalis tų tritaškių, kurie skrodžia krepšio tinklelį, yra iš statinių padėčių, metant visiškai laisviems. Tokius metimus amerikiečiai susikuria žaidimu vienas prieš vieną ir kamuolio išskirstymu į perimetrą, geriausiai olimpiadoje išpildydami „prasiveržimas ir perdavimas“ (drive & kick, – ang.) tipo situacijas. Tą įprasmina rezultatyvių perdavimų vidurkis (25,6), kuris yra geriausias turnyre.
Kelyje į finalą prancūzai įrodė, kad gali neutralizuoti tritaškininkų komandas – ketvirtfinalyje italai realizavo tik 7 iš 33 tolimų metimų (21 proc.), pusfinalyje slovėnai – 10 iš 30 (33 proc.). Solidi vienas prieš vieną gynyba ir amerikiečių „prasiveržimas ir perdavimas“ žaidimo neutralizavimas – dar vienas raktas į pergalę.
3. Susikeitimų atakavimas
G.Popovičius modeliuodamas JAV rinktinės žaidimo braižą gynyboje pasirinko paprasčiausią sprendimą – užuot įvedinėjus skirtingas gynybines sistemas ir bandžius per labai trumpą laiką nusišlifuoti jas taip, kad veiktų bent jau patenkinamai, viskas atiduota žaidėjų individualiam gynybiniam meistriškumui.
Amerikiečiai viso turnyro metu ginasi vienintele ir bene paprasčiausia gynybine sistema, kuri reikalauja mažiausiai taisyklių ir komunikacijos komandiniuose veiksmuose. Kiekvienos užtvaros metu yra keičiamasi ginamaisiais, taip neutralizuojant pikenrolus ir pasikliaujant gynyba vienas prieš vieną.
Tai tiesmukas, tačiau logiškas pasirinkimas. Amerikiečiai gynyboje yra nuspėjami, bet jų atletiškumas ir gynybinis meistriškumas leidžia šią sistemą išpildyti efektyviai žaidžiant prieš bet kokį varžovą olimpiadoje.
Vis tik trikdžių JAV rinktinės gynyboje nestinga. Tiek pusfinalio pirmoje dalyje su australais, tiek pirmojoje akistatoje su prancūzais amerikiečių komunikacija susikeitimuose šlubavo – ypač vadinamose slip situacijose, kai užtvarą statyti turintis varžovas ją imituoja, o jį dengiantis amerikietis nesukomunikuoja su komandos draugu, kas kurį žaidėją turi perimti.
Grupės etapo susidūrime prancūzams neblogai sekėsi bausti amerikiečius už jų komunikacines klaidas gynyboje. Tuo pačiu didelį spaudimą arti krepšio kūrė tokie dideli bokštai kaip Rudy Gobertas, Moustapha Fallas ar ketvirtoje pozicijoje rungtyniavęs Vincentas Poirier – po susikeitimų atsidūrę prieš amerikiečių mažiukus jie neretai pritraukdavo du varžovus prie savęs, kas sukurdavo pranašumus perimetre, kur dėl padrikai veikusių gynybinių rotacijų JAV krepšininkams jų užkamšyti dažnai nepavykdavo.
Nemažą dalį iš 28 pelnytų taškų Evanas Fournier susirinko dėl amerikiečių komunikacinių klaidų. Rimtą pavojų perimetre kėlė ir Nando De Colo, įmetęs 13 taškų.
Finale prancūzų sėkmė puolime labai priklausys nuo to, kaip jiems seksis išnaudoti ūgio pranašumų situacijas baudos aikštelėje ir iš ten rinkti taškus arba rasti metikus perimetre.
JAV
Amerikiečių sėkmė – komandiniuose veiksmuose
1. Agresija veržiantis
Nors JAV rinktinė pirmauja turnyre pagal rezultatyvius perdavimus, vis dar nestinga atkarpų, kai kamuolys, prieš išmetamas į krepšį, pereina per daugiausiai dviejų žaidėjų rankas.
Rinktinė, kuri žaidžia be tikro aikštės generolo puolime dažniausiai kliaujasi individualiais veiksmais. Amerikiečių atakas pradeda bet kuris iš penkių aikštėje esančių žaidėjų, atsikovojęs kamuolį po savuoju krepšiu ir pernešęs jį pats į kitą aikštės pusę.
Įžaisti žaidimo įrankį gali ir vidurio puolėjas Bamas Adebayo, tą dažnai daro ir K.Durantas ar J.Tatumas, o pagrindinis įžaidėjas D.Lillardas neretai operuoja kaip atakuojantis gynėjas, laukiantis progų išsimesti po komandos vedlių perdavimų.
Tokie žaidėjai kaip K.Durantas ar J.Tatumas bet kada gali susikurti erdvę savo tolimiems metimams, tačiau kai jų vienas prieš vieną akistatos su varžovais seka viena kitą, komandos žaidime akivaizdžiai trūksta dinamikos.
Jei tie sunkūs metimai per rankas nekrenta, amerikiečių puolimas įstringa, kas nutiko ir pirmajame susidūrime su prancūzais.
JAV rinktinė įsibėgėja tada, kai pradeda atakuoti baudos aikštelę prasiveržimais. Kai tokie žaidėjai kaip D.Lillardas, Jrue Holiday, D.Bookeris ar Zachas LaVine'as pradeda pramušinėti pirmąją liniją, jie natūraliai sutraukia gynybos dėmesį į save, kas atveria aibę pasirinkimų perimetre.
Būtent taip susikuriant pranašumus JAV rinktinė išsimeta daugiausiai kokybiškų metimų, o statiškas į metimus po driblingo žaidžiant vienas prieš vieną orientuotas krepšinis staiga užsikuria į itin dinamišką, kai kamuolys skrieja iš rankų į rankas, o varžovų gynyba paskubomis bando spėti surotuoti prie laisvų amerikiečių metikų.
Agresyvumas veržiantis į baudos aikštelę bus labai svarbus ir finale su prancūzais. Pirmasis susitikimas parodė, kad bandymai permesti ilgarankius jų perimetro krepšininkus ar išsikeitusį R.Gobertą gali kainuoti labai nervingas atkarpas puolime ir prarastą iniciatyvą.
2. Komunikacija gynyboje
Bene didžiausias iššūkis gynyboje, su kuriuo amerikiečiai susiduria šioje olimpiadoje – mokymasis laiku ir aiškiai komunikuoti tarpusavyje. Didžioji dalis taškų praleidžiama po komunikacinių klaidų.
Pusfinalio pirmoje dalyje australai surinko aibę taškų iš slip situacijų, kuriose amerikiečiai dažnai pasiklysdavo – du žaidėjai likdavo prie kamuolį savo rankose turinčio varžovo, o užtvarą imituojantis aukštaūgis kirsdavo į baudos aikštelę ir ataką užbaigdavo nedengiamas arti krepšio arba tritaškį įskraidindavo Patrickas Millsas, prie kurio nelikdavo nė vieno.
Tokias komunikacines klaidas puikiai išnaudojo ir prancūzai, ypač E.Fournier. Užtenka prisiminti jo labai svarbų tritaškį prasidėjus paskutinei ketvirtojo kėlinio minutei – ten amerikiečiai nesugebėjo sureaguoti į R.Goberto užtvarą ir laiku susikeisti ginamaisiais.
Trečiajame pusfinalio su australais kėlinyje JAV krepšininkai rungtynių vadžias į savo rankas perėmė ne tik pagerėjusia komunikacija gynyboje, bet ir kur kas išaugusiu fiziškumu. Gynėjai ėmė neleisti australams lengvai dalintis kamuoliu, numušinėjo nuo užtvarų ir trukdė jiems išpildyti savo derinius puolime.
Didelio fiziškumo prireiks ir prieš prancūzus, kur tokie žaidėjai kaip N.Batumas, Timothe Luwawu-Cabarrot ar priekinė linija nelabai nusileidžia amerikiečiams atletiškumu.
3. Antrieji šansai
Prancūzai yra viena geriausiai dėl kamuolių kovojančių rinktinių turnyre, susikuriančių 11,4 antrojo šanso per vieną susitikimą. Tuo puikiai galima buvo įsitikinti pusfinalyje su slovėnais, kur R.Gobertas kartojo vieną metimą po kito (6 atkovoti kamuoliai puolime), dar 3 antrus šansus sukūrė G.Yabusele.
Amerikiečių propaguojama susikeitimo ginamaisiais sistema turi vieną didelį trūkumą – labai dažnai kovoje dėl atšokusio kamuolio po krepšiu grumiasi JAV rinktinės gynėjas prieš varžovų aukštaūgį. Atitverti tokį ilgarankį atkovotų kamuolių specialistą kaip R.Gobertą bus labai sunku. Perimetro žaidėjams bus labai reikalinga papildoma pagalba iš aukštaūgių, kurie liks prie prancūzų gynėjų perimetre.
Pirmojoje akistatoje amerikiečiai prancūzams leido kartoti 9 metimus, iš kurių jie susirinko 16 taškų. Visiškai eliminuoti antrųjų šansų taškų iš prancūzų žaidimo veikiausiai nepavyks, tačiau siekiant rungtynių kontrolės ir pergalės jiems bus būtina kiek įmanoma sumažinti taškų iš tokių situacijų skaičių.
Durantas
Trečias kartas, kuris nemeluos
Prancūzai pastaraisiais metais spėjo tapti savotiška rakštimi amerikiečiams. Jie ne sykį įrodė, kad gali laimėti prieš JAV rinktinę, kaip padarė 2019-ųjų pasaulio čempionato ketvirtfinalyje ar šios olimpiados starte.
Vincento Collet auklėtiniai turi puikiai sustyguotą komandą, kurios lyderiai daugelį metų rungtyniauja kartu, aiškiai matomas žaidimo braižas, stiprūs kūrėjai ir nestinga individualiai pajėgių krepšininkų gynyboje su geriausiu lanko saugotoju planetoje R.Gobertu priešakyje.
Prancūzai turi savo argumentų amerikiečiams – akivaizdus centimetrų pranašumas baudos aikštelėje ir galimybės atakuoti susikeitimą ginamaisiais tiek viršuje, tiek apačioje. Tuo pačiu skirtingai nei prieš kitus savo varžovus olimpiadoje JAV krepšininkai neturės tokio ryškaus atletinio pranašumo.
Galima tikėtis gana atkaklaus finalo, tačiau neabejotinu favoritu jame bus amerikiečiai, kurių žaidimas sulig kiekvienomis rungtynėmis tobulėjo, išsiryškino lyderiai, vaidmenys bei rotacija, o nuvertinti Prancūzijos krepšininkų jie neturės jokio pagrindo. Sunku tikėtis, kad dusyk paeiliui pralaimėję jie paslys ir dar kartą. Šįsyk mūšyje dėl aukso medalių.
Prie vidurio linijos abi rinktinės sustos šeštadienį, 5.30 val. Lietuvos laiku.
Norėdami komentuoti prisijunkite.