Tik dėl išlikimo lygoje ramiau gyvenantis „Nevėžis“ abejoja dėl abiejų talentingų graikų išsaugojimo

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) sezonas baigėsi praeitą savaitę ir vienos komandos skirstėsi labiau, o kitos mažiau optimistinėmis nuotaikomis.

Kėdainių „Nevėžis“ formaliai finišavo paskutinis ir nors guodžia nebent tai, kad vietos lygoje nepraras, tačiau treneris Marius Kiltinavičius teigia, kad pasiekti ši komanda galėjo ir daugiau.

„Nevėžio“ treneris – apie debiutinę patirtį LKL pirmenybėse, atsiskleidusį jaunimą ir tikslus išsaugoti svarbius ekipos narius kitam sezonui. 

– Kaip apibūdintumėte tai, kokį sezoną teko išgyventi „Nevėžiui“?

– Tai buvo įdomus, bet sudėtingas sezonas. Daug sunkumų, Lauryno trauma, vėliau – išvažiavimas, žaidėjų vėlavimai, komplektacijos vėlavimas. Gavosi banguotas, bet visai mūsų organizacijai ir žaidėjams naudingas bei į priekį vedantis sezonas – daug ko pamokantis.

– Pačiam pirmieji metai LKL irgi su nemažai naujų patirčių.

– Progų kažko išmokti buvo nemažai, buvo įvairiausių situacijų. Kaip sakoma, per kančias gali eiti ten toliau (Šypsosi). Sunkumų buvo, bet manau, kad mes juos įveikėme arba buvome sunkumų įveikimo procese. Per šį sezoną mes visi ūgtelėjome.

– Tokia staigi sezono pabaiga – kiek šokiravo patį?

– Sakyčiau, kad nebuvo labai netikėta, nes mačiau, kad toks variantas yra, stebint kitas lygas. Nemažai lygų ko gero paseks tuo pačiu pavyzdžiu. Aš tame logikos matau, pagal mūsų klubo padėtį sprendžiant tai irgi buvo logiška, kadangi neaišku, kiek laiko nebūtume turėję galimybės sportuoti. Tai yra beprecedentė situacija, kuri yra nemaloni, tačiau reikia ją priimti tokią, kokia yra, ir visiems kartu susitelkti bei išeiti iš jos kaip įmanoma geriau.

– Logiškiau, manote, buvo baigti sezoną iškart ar laukti dar porą savaičių arba mėnesį?

– Net neturiu tvirtos nuomonės, kaip čia logiškiau, bet manau, jog per 2 savaites tikrai niekas nebūtų išsisprendę. O ar išsispręs per mėnesį, irgi dar neaišku.

Kiltinavičius

– Tai, kad teko sezoną užbaigti paskutinėje vietoje, truputį gaila, žinant, jog galėjote pakovoti ir dėl aukštesnių pozicijų?

– Žinoma, gaila. Aišku, tas baigimas toks simbolinis, visi tai supranta ir jaučia, bet mums buvo likę nemažai rungtynių namie, adaptavomės prie žaidimo be Beliausko, laukė daug įdomių mačų, bet yra dalykų, kurių negalime kontroliuoti. O kai yra dalykai, kurių kontroliuoti negali, dėl jų išgyventi nėra prasmės.

– Guodžia bent tai, kad po šio sezono paskutinė ekipa vis tiek tikrai liks lygoje ir kitąmet?

– Jei rotuotųsi NKL ir LKL ekipos, tai jau būtų nesąžininga. Žinoma, smagu, kad yra bent taip, todėl labai laukiame kito sezono.

– Kalbant apie L.Beliauską, kaip paties akimis atrodė jo šio sezono progresas?

– Man asmeniškai labai patiko jo progresas pas mus. Tas šuolis ir jo įsitvirtinimas aukštesniame lygyje tiesiogiai priklauso nuo to, kokios bus aplinkybės ir ar jam bus suteikta galimybė rodyti stipriąsias puses – ar jis žais jam pilnai tinkančioje pozicijoje, ar iš jo nebus reikalaujama tų dalykų, kurie nėra pačio aukščiausio lygio jo žaidime. Jis turi savybių, tinkančių aukštam lygiui, ir jei jos bus atskleistos, Laurynas tikrai gali užsikabinti.

– Kiek „Nevėžio“ darbo procesas ir žaidimas keitėsi, kuomet jis išvyko?

– Labai stipriai, tai turėjo didelę įtaką mūsų žaidimui. Laurynas buvo praktiškai pagrindinis žmogus, apie kurį sukosi puolimas ne tik taškų atžvilgiu, bet ir žaidimo kūrimu. Jis buvo vienas labiausiai brandžių žaidėjų mūsų komandoje.

– Kokia buvo patirtis dirbant su talentingais broliais Kalaitzakiais iš Graikijos?

– Labai įdomi, nes tai žaidėjai, kuriems svarbesnė rolė vyrų krepšinyje teko pirmais metais. Jiems teko labai daug išmokti, o esminis dalykas, jog jiems reikėjo išmokti mokytis. Kartais paruošti savo sąmonę informacijai sunkiau, nei išmokti atitinkamą dalyką. Su tuo užtrukome nemažai laiko.

Panagiotis Kalaitzakis

– Sezono metu buvo bent pora momentų, kai sklido gandai apie Atėnų „Panathinaikos“ dėmesio Georgios, kurie gandai ir kada buvo teisingi?

– Pitino vos atvykęs norėjo jį matyti, bet Georgios nusprendė pasilikti, jis norėjo žaisti. Tai buvo realu, tačiau vyko jau seniau, ne pastaruoju metu.

– Tai buvo geras įrodymas talentingam jaunimui, kad nereikia bijoti vykti į tokį klubą kaip „Nevėžis“?

– Be jokios abejonės, šį sezoną „Nevėžis“ tikrai nebuvo nematoma komanda. Ypač jaunimui tai turėtų būti patraukli vieta. Žinome, kad buvo ir daugiau norinčio jaunimo, pavardėmis nevardinsiu, bet galimybės neleido jiems to padaryti. Jaunimas mato, kad čia atvykę žais, nors kitose komandose galėjo visiškai to negauti. Bet kuriam jaunam žaidėjui tai yra patrauklu ir svarbu.

– Yra šansų graikus ir kitą sezoną matysime „Nevėžyje“?

– Visi paliko komandą geromis mintimis: dėl Georgios aš abejoju labiau, bet Panagiotis turėtų likti.

– O kaip dėl kitų?

– Daug neaiškumų. Neaišku, kaip su Viny, jis rimtai sportuoja. Realiai, nors daugiau kalbama apie brolius, tačiau žiūrint į tuos, kas daugiausiai išmoko, Viny reikėtų paminėti. Jis tikrai pakeitė daug dalykų savyje, kurie trukdė jam eiti į priekį. Jis išmoko pamokas gerai ir žino, kas svarbu jam, kaip žaidėjui ir žmogui. Gali būti, kad ir kitą sezoną jį išvysime pas mus, bet dar neaišku.

– Ar legionieriai pasibaigus sezonui skubėjo išvykti, ar kažkas dar liko Lietuvoje?

– Kiek žinau, Viny dar yra Lietuvoje, mačiau Kėdainiuose sportuojantį lauke.

– Atsiradus daugiau laisvo laiko, kaip pats žadate jį išnaudoti?

– Skirsiu daugiau laiko saviugdai, gilinsiuosi į patį krepšinį toliau. Veiklos tos yra. Aišku, režimas, ritmas pasikeitęs – reikia prisitaikyti.  

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą