T.Dimšos įsigijimas – daug intrigų keliantis „Žalgirio“ ėjimas

Kauno „Žalgirio“ komanda penktadienį paskelbė apie antrąjį šios vasaros pirkinį – dvejų metų kontraktą pasirašė Tomas Dimša, kuris turės galimybę likti ir trečiajam sezonui, kadangi sutartyje yra numatytas „pliusas“.

26 metų 195 cm ūgio gynėjas „Žalgiryje“ toli gražu nebus naujokas, nes šioje sistemoje praleido net šešerius metus, o 2013–2015 m. rungtyniavo pagrindinės komandos sudėtyje. T.Dimšos sugrįžimas į „Žalgirį“ primena jo labai gero bičiulio Mariaus Grigonio kelią, kai palikęs Kauną į jį sugrįžo po penkerių metų pertraukos.

Kai 2015 m. „Žalgiris“ nusprendė atsisveikinti su T.Dimša, šis pasuko į Frankfurto „Skyliners“ ekipą, bet ten jo sezonas buvo nuviliantis – svarbaus vaidmens legionierius negavo ir aukščiausioje lygoje sužaidė tik 13 mačų, per kuriuos ant parketo praleisdavo vos po 15 minučių ir įmesdavo 5,2 taško. 12 mačų T.Dimšai teko pasistažuoti antroje lygoje, kur per 25 minutes pasižymėdavo 12,6 taško. Būtent po tokios nesėkmingos patirties svetur daugelis pradėjo tuomet 22-ejų lietuvį „nurašinėti“ ir konstatuoti, kad Eurolygos lygio jis nepasieks.

2016–2017 m. sezone T.Dimša vėl nežibėjo – Prienų klubo sudėtyje jis per 20 minučių fiksavo 8,5 taško ir 6,1 naudingumo balo vidurkį. Ryškesnį progresą jis padarė jau kitame sezone, kai liko „Vytauto“ sudėtyje. Tuomet aštriu pasisakymu apie brolių Ballų cirką pasižymėjęs T.Dimša per 30 minučių įmesdavo po 12 taškų ir rinkdavo po tiek pat naudingumo balo. Tiesa, verta pažymėti, kad tuomet Prienų ekipa liko paskutinėje turnyrinės lentelės vietoje.

T.Dimša tame sezone spėjo parungtyniauti ir Italijoje, kai anksčiau laiko išvyko iš Lietuvos, bet Varezės „OpenJobMetis“ sudėtyje buvo praktiškai nepastebimas – žaidė vos po 4 minutes ir pasižymėdavo 0,5 taško.

Lūžiu T.Dimšos karjeroje galime vadinti atvykimą į Uteną. Gynėjas prie „Juventus“ prisijungė ne nuo pat sezono pradžios – rugsėjo pabaigoje. Tuomet vyriausiasis treneris Žydrūnas Urbonas įžvelgė tai, ko nematė kiti treneriai – išbandė T.Dimšą įžaidėjo pozicijoje. Ir šis eksperimentas buvo tikrai neblogas, kadangi T.Dimša pasižymi geru aikštės matymu bei moka „žaisti du prieš du“.

Dar vienas svarbus aspektas – T.Dimša pagaliau pradėjo pataikyti iš toli. Iki tol visą savo karjerą kritikuotas dėl prasto pataikymo iš perimetro jis „Juventus“ realizavo 33,3 proc. (39/117) šūvių, kai iki tol jo karjeros LKL pirmenybėse pataikymas siekė tragiškus 26,1 proc. (78/298).

T.Dimšą savo komandoje itin norėjo matyti Nenadas Čanakas. Panevėžio „Lietkabelio“ strategas buvo numatęs šiam lietuviui svarbų vaidmenį ir ketino patikėti žaidimo vadžias.

„Agentas sakė, kad treneris mane mato įžaidėjo pozicijoje, bet kartu žaisiu ir atakuojančiu gynėju. Geriausiai jaučiausi būtent įžaidėjo vaidmenyje. Aišku, reikėjo laiko, jog įprasčiau, nes niekada anksčiau nerungtyniavau „pirmu numeriu“, bet matau, jog ten man tinkamiausia vieta“, – po sutarties pasirašymo su panevėžiečiais kalbėjo T.Dimša.

T.Dimša „Lietkabelyje“ ir nebuvo tikras įžaidėjas, kadangi komanda tokio tiesiog neturėjo – žaidimą organizavo tiek jis, tiek Margiris Normantas ar Paulius Valinskas. Panašų žaidimo modelį taiko Denverio „Nuggets“, kurioje nėra tikro aikštės generolo, o visą karjerą „antrais numeriais“ žaidžiantys krepšininkai imasi įžaidėjo pareigų.

Kaunietis turėjo didžiulį N.Čanako pasitikėjimą ir jį puikiai įgyvendino – taškus rinkdavo ne tik aštriais prasiveržimais, bet ir sudėtingais tritaškiais. Krito net ir fantastiški metimai – metru toliau nei tritaškis, o „step-back“ tapo tiesiog firminiu judesiu, po kurio sekdavo sirgalius ant kojų keldavęs šūvis.

Tokio savimi pasitikinčio T.Dimšos nematėme per visą jo karjerą, kuris užfiksavo 39,9 proc. (59/148) tritaškių pataikymą LKL pirmenybėse, kuris dar prieš kelis metus atrodė jam nepasiekiamas. FIBA Čempionų lygoje šis skaičius buvo dar įspūdingesnis – 43,5 proc. Tiesa, ten imtis mažesnė – 40 iš 92 pasiekė tikslą. Įdomu tai, kad T.Dimša išmetė 1,5 karto daugiau tritaškių nei dvitaškių, kai sezone anksčiau „Juventus“ praktiškai vienodai (121:117) atliko metimų iš abiejų distancijų.

Vis dėlto „Žalgirio“ dėmesį labiausiai turėjo patraukti ne snaiperiškos savybės, o visai kiti aspektai – T.Dimša parodė lyderystę ir tvirtą charakterį. Būtent T.Dimša būdavo tas „Lietkabelio“ žaidėjas, kuris nebijodavo imtis iniciatyvos lemiamais momentais, kai šaudavo iš toli ar sukandęs dantis verždavosi krepšio link ir taip pelnydavo taškus arba išprovokuodavo pražangą. Šis T.Dimša priimdavo tinkamus sprendimus, kurie būdavo vainikuojami sėkme. Tuo tarpu senasis T.Dimša įsiveržęs į baudos aikštelę „lipdavo į medį“ arba atlikdavo labai sudėtingą metimą, o jo veiksmuose matėsi nemažai abejonių.

Nereikėtų pamiršti, kad T.Dimša yra solidus žaidėjas gynyboje. Ilgų galūnių krepšininkas per rungtynes perima po 1 kamuolį, o dar kyštelėdamas savo rankas prisideda prie to, kad kamuolį pavogtų komandos draugai. „Žalgiris“ galės nebijoti mesti ant parketo T.Dimšos Eurolygoje, kadangi jis tikrai nebus skyle gynyboje, o būtent nuo žaidimo prie savojo krepšio ir detalių pildymo puolime prasidės trenerio pasitikėjimo užsitarnavimas.

T.Dimšos teoriškai negalėsime vadinti naujoku Eurolygoje, kadangi jis jame per du sezonus (2013–2014 ir 2014–2015 m.) yra sužaidęs 25 mačus, bet tuomet šiame turnyre buvo žaidžiamas kitoks krepšinis, o ir pats gynėjas dar buvo vos 21-erių, kai sužaidė pastarąjį susitikimą.

Sulig T.Dimšos įsigijimu „Žalgiris“ prisiima savotišką riziką, kurią kai kurie internautai lygina su Donato Sabeckio situacija, bet to daryti tikrai negalima. Pirmiausia, D.Sabeckis nebuvo parodęs gero žaidimo aukšto lygio komandoje, kadangi „Šiauliai“ tuo metu rungtyniavo tik LKL ir ten užėmė penktąją poziciją. T.Dimša jau yra ragavęs Eurolygos duonos ir parodė puikų žaidimą tarptautiniame turnyre, kur jo ekipa pateko tarp 16 stipriausių ekipų. Ir T.Dimšai bus kur kas lengviau adaptuotis Šarūno Jasikevičiaus schemose, kadangi turi daugiau patirties nei turėjo D.Sabeckis, palikęs Kauną labai greitai.

Imta spėlioti, kodėl „Žalgiris“ nusprendė įsigyti T.Dimšą. Viena versijų – mažėjantis biudžetas. Vis dėlto, Krepsinis.net žiniomis, gynėjas šio klubo akiratyje buvo dar gerokai iki koronaviruso krizės. Akivaizdu, kad T.Dimšos atvykimas susijęs su „didesniu paveikslu“, kurio mes dar nematome, kadangi kol kas gynėjų grandis atrodo perpildyta: Thomasas Walkupas, Lukas Lekavičius, Rokas Jokubaitis, Marius Grigonis ir Steve‘as Vasturia. Krepsinis.net žiniomis, Th.Walkupas siūlomas Eurolygos klubams, o jo išpirka siekia 150 tūkstančių eurų, todėl pirkėjas tikrai gali atsirasti.

Daug klausimų kelia, kokį vaidmenį „Žalgiryje“ gali gauti T.Dimša ir kokioje pozicijoje jis rungtyniaus. Š.Jasikevičius mėgsta žaidėjų universalumą, todėl įsigytas S.Vasturia, galintis žaisti nuo įžaidėjo iki lengvojo krašto pozicijos. Panašiai galėtų būti ir su T.Dimša, o apskritai pozicijų apibrėžtumas šiuolaikiniame krepšinyje vis labiau nyksta. Puikus pavyzdys, kaip Artūras Milaknis keisdavo Edgarą Ulanovą ir rungtyniaudavo lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, nors visą karjerą būdavo „antras numeris“.

Nereikėtų atmesti varianto, kad „Žalgiriui“ T.Dimša dar buvo svarbus ir dėl savo paso. A.Milaknis ir E.Ulanovas tapo laisvaisiais agentais ir daug šansų, kad jų abiejų neliks komandoje. L.Lekavičiaus „pliusas“ sutartyje šiuo metu nereiškia, kad jis 100 proc. lieka komandoje ir kitam sezonui.

Apibendrinus galima pasakyti, kad „Žalgiris“ atliko logišką ėjimą ir įsigijo savo sistemos auklėtinį, kuris šiame sezone buvo ryškiausią šuolį savo karjeroje padaręs lietuvis. Juolab, kad T.Dimšai yra 26-eri ir jis tikrai gali tobulinti savo žaidimą bei tapti tvirtu rotacijos žaidėju jau pirmajame sezone. Piniginiu atžvilgiu nėra rizikuojama didelėmis sumomis (uždirbs apie 120 tūkst. eurų), o sėkmės atveju galima gauti patikimą žaidėją už gerą kainos–kokybės santykį.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra