Svarbiausią sąlygą konkuruoti Eurolygoje įvykdęs „Žalgiris“ turi spręsti esminę problemą

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai bene pirmą kartą šiame sezone, įskaitant ir pasirengimo ciklą, pademonstravo tokį fiziškumą, koks yra būtinas, norint konkuruoti Eurolygoje.

Paulius Jankūnas neatidavė nė vieno aikštelės centimetro lengvai Jordanui Mickey, Lukas Lekavičius buvo įjungęs aukščiausią pavarą ne tik draskant Sankt Peterburgo „Zenit“ gynybą, bet ir neleidžiant varžovų įžaidėjams lengvai organizuoti puolimo, Joshas Nebo iš paskutiniųjų valė baudos aikštelę bei krito po kojomis dėl neužvaldytų kamuolių, Mantas Kalnietis vienas prieš vieną gynybinėse situacijose spaudė iš savo kojų maksimumą.

Nuo pat pirmųjų minučių „Žalgiris“ atsakė į „Zenit“ fiziškumą ir visas keturiasdešimt žaidimo minučių demonstravo maksimalias pastangas, jog ne tik atsidėkotų tiems dešimt tūkstančių, kurie ketvirtadienio vakarą susirinko „Žalgirio“ arenoje, bet ir pasiektų pirmąją pergalę šio sezono Eurolygoje.

Laimėti nepavyko, tačiau vakar „Žalgirio“ krepšininkams niekas negalėtų prikišti pastangų stygiaus. Kauniečiai aikštelėje atidavė širdį, pademonstravo geriausią gynybą šiame sezone ir išlaikė intrigą iki rungtynių pabaigos, kur nugalėtoją nulėmė individualus meistriškumas – esminę rungtynių ataką užbaigė taiklus Jordano Loydo metimas per Janio Strelnieko iškeltas rankas, galiausiai nulėmęs svečių pergalę 70:64.

Jankūnas

Žingsnis į priekį gynyboje

Didžiausią pažangą „Žalgiris“ vakar parodė prie savojo krepšio. Jei ne šešios klaidos pirmajame kėlinyje, leidusios „Zenit“ surinkti 7 taškus kontratakomis, kauniečiai šiame susitikime būtų išlaikę svečius iki dvidešimties taškų visus keturis ketvirčius.

Į akis krito žymiai pagerėję komandiniai veiksmai vienas prieš vieną gynyboje. Jei anksčiau pažeidžiami „Žalgirio“ perimetro žaidėjai komandos draugų neretai būdavo paliekami sušaudymui, šį sykį visas penketukas rūpinosi įtrūkimų gynyboje glaistymu ir vienas kito palaikymu. Ypač J.Nebo, kuris ketvirtajame kėlinyje ne sykį valė baudos aikštelę nuo „Zenit“ krepšininkų laisvų metimų, viso atlikęs 3 blokus ir dar pakėlęs eilės metimų trajektorijas.

„Jis yra įspūdingų fizinių duomenų ir net kai neblokuoja metimų, jis atrodo grėsmingai, prieš jį baisu mesti. Gynyboje jis yra didelis ramstis“, – „Žalgirio“ naujoko žaidimu po rungtynių žavėjosi Mindaugas Kuzminskas.

P.Jankūnas nepralaimėjo nė vienos mikrodvikovos J.Mickey – stabdė savo varžovą tiek baudos aikštelėje, tiek perimetre. 37-erių „Žalgirio“ kapitonas susitikimą pradėjo startiniame penketuke, sužaidė 24 minutes ir buvo nepamainoma grandis prie savojo krepšio – ne tik tvarkantis su tiesioginiu oponentu, bet ir savalaikėmis pagalbomis bei varžovams pasiūlytu fiziškumu. P.Jankūnas atkovojo beveik trečdalį (7) visų „Žalgirio“ atkovotų kamuolių po savuoju krepšiu (25).

Individualioje gynyboje šį kartą solidžiai atrodė ir M.Kalnietis, kuris sustabdė tiek Connerį Frankampą, tiek J.Loydą. Atsiliekančias kojas kaunietis kompensavo maksimaliomis pastangomis darbuojantis rankomis bei minėtųjų oponentų stipriųjų pusių neutralizavimui.

Pozityvų pasirodymą gynyboje surengė ir L.Lekavičius. Nors J.Loydui bei Billy Baronui pavyko pataikyti keletą sunkių metimų per iškeltas Luko rankas, bendrai jo gynybinį indėlį galima vertinti pozityviai. Jis ne sykį gerokai apsunkino metimus B.Baronui, vėl buvo kibus bei aršus neleisdamas varžovų įžaidėjams organizuoti puolimo. Toks, koks būdavo „Žalgirį“ treniruojant Šarūnui Jasikevičiui.

Sunkiau varžovus nulaikyti priekyje sekėsi Edgarui Ulanovui, tačiau Mateušo Ponitkos reidai pro žalgirietį buvo labiau M.Schillerio gynybinės taisyklės neleisti į vidurį pasekmė. „Žalgiris“ aukoja prasiveržimus į galinę liniją, jog apsaugotų baudos aikštelę. Ten M.Ponitką ne sykį pasitiko J.Nebo ir kiti, kurie gynė krepšį nuo lengvų lenko taškų.

Labai svarbu, jog pagaliau atsirado žalgiriečių, kurie prisiminė taktinių pražangų svarbą kokybiškai gynybai. Pirmajame ketvirtyje T.Cavanaugh nieko nelaukdamas prasižengė, kai pralaimėjo mikrodvikovą B.Baronui, ketvirtojo kėlinio pradžioje protingai taisykles pažeidė L.Lekavičius bei P.Jankūnas.

Asmeninės gynybos progresą po rungtynių įžvelgė ir Martinas Schilleris, pažymėjęs, jog per antrąją mačo dalį kauniečiai iš izoliacijos situacijų į savąjį krepšį praleido tik 6 taškus.

„Praleidome tik šešis taškus iš izoliacijos situacijų, kai pirmoje pusėje – 15“, – gera gynyba vienas prieš vieną džiaugėsi M.Schilleris.

Paradoksalu, jog svarbiausią rungtynių metimą, likus žaisti 27 sekundes, J.Loydas pataikė iš izoliacijos situacijos, atakavęs per J.Strelnieką. „Žalgiriui“ tokiais momentais trūksta žmogaus, kuriam būtų galima patikėti varžovų perimetro lyderių priežiūrą.

Ulanovas

E.Ulanovo vaidmuo puolime

E.Ulanovas sužaidė dar vienerias blankias rungtynes puolime, įskraidinęs du tritaškius, tačiau daugiau nieko itin prasmingo per 30 minučių ant parketo nenuveikęs.

M.Schilleris vėl mėgino naudoti puolėją pikenrolo situacijose, bet šį sykį visiškai bergždžiai. Jau pirmajame ketvirtyje sykį „du prieš du“ situacijoje E.Ulanovas suklydo, vėliau neįgijo jokio pranašumo, o antrajame ketvirtyje vaizdas nesikeitė. Puolėjas atliko vos 1 rezultatyvų perdavimą ir prametė visus 3 mestus dvitaškius.

Taip ir nesulaukęs, kol treneris jam paskirs derinį žaisti ant ūselio, ketvirtajame kėlinyje E.Ulanovas pats dusyk ėmėsi iniciatyvos ir į žaidimą nugara į krepšį įeidavo ne iš derinio – sykį atakavo prieš jį išsikeitusį J.Loydą, o vėliau sužaidė prieš M.Kuzminską – abukart išprovokavo varžovų pražangas.

„Žalgiriui“ stipriai stokojant kūrybos perimetre, M.Schilleris vis dar nenori pasinaudoti rezervu, kuris jam – prieš nosį. E.Ulanovo žaidimas ant ūselio įneštų į komandos puolimą įvairovės ir papildomas galimybes kurti pranašumus puolime.

Tuo pačiu jis aikštelėje jaustųsi kur kas patogiau nei dabar, kai yra priverstas daryti dalykus, kurių nemoka.

Nereikia stebėtis, jog daugiausiai minučių (beveik po 29) aikštėje praleidžiantis žalgirietis kol kas yra vienas neefektyviausių komandos žaidėjų – pelno po 6 taškus (1/6 dvit., 3/7 trit., 1/5 baud.), atkovoja 1,5 kamuolio, atlieka 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir renka 3,5 naudingumo balo.

Mudiay

Rezervas, kuris gali brangiai kainuoti

Jei tikslingesnis E.Ulanovo panaudojimas yra rezervas, kurį „Žalgiris“, o tiksliau M.Schilleris, gali kontroliuoti, tai Emmanuelio Mudiay nefunkcionalumas yra tai, su kuo kauniečiai bent jau kol kas bus priversti susitaikyti.

Pagrindinis „Žalgirio“ atakų organizatorius ir žmogus, kuris turėjo tapti puolimo lyderiu, labiau tempia komandą žemyn nei kuria pridėtinę vertę žaidime.

„Žalgiris“ ir vėl rungtynes pradėjo su E.Mudiay startiniame penkete. Ir vėl vaizdas buvo identiškas, kaip ir dvikovoje su Vilerbano ASVEL – afrikietis blaškosi, labiau ieškodamas erdvių išsimesti iš vidutinio nuotolio, nei organizuoja puolimą ir bando į žaidimą įtraukti komandos draugus.

M.Schilleris vėl negalėjo pasikliauti E.Mudiay, kuris aikštelėje viso praleido tik 12 minučių. Vėl „Žalgirio“ puolimas pagyvėdavo tik jį organizuojant L.Lekavičiui, kuris vienintelis iš gynėjų galėdavo pastoviai įeiti į baudos aikštelę ir iš ten kurti žaidimą komandos draugams arba užsibaigti prasiveržimus firminiais floateriais.

64 pelnyti taškai buvo išraiška pagrindinės „Žalgirio“ problemos puolime – nėra kam kurti. Jei L.Lekavičiaus nėra ant parketo arba jis jaučia nuovargį, kauniečių puolimas tampa absoliučiai neveiksnus.

Nėra kam pakabinti perdavimų link krepšio besileidžiantiems Joffrey Lauvergene'ui ir J.Nebo, nėra kam sukurti progų metikams Nielsui Giffey, T.Cavanaugh ar J.Strelniekui, nėra kam pramušti pirmosios gynybinės linijos, ypač, jei aukštaūgių užtvaros nekokybiškos. M.Kalnietis puikiai randa laisvus komandos draugus, tačiau dėl savo greičio savybių nėra pajėgus pats inicijuoti gynybinių rotacijų – išpildyti svarbiausios efektyvaus puolimo sąlygos.

„Žalgiris“ surinko komandą, kuri gali mesti daug tritaškių, bet nėra kam jų sukurti. Dvikovoje su „Zenit“ iš toli buvo atakuota tik 18 kartų – dviem metimais mažiau nei praėjusio sezono vidurkis Eurolygoje.

M.Schilleris po rungtynių su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ vylėsi, jog pagalbos iš E.Mudiay gali tekti palaukti iki gruodžio. Po kelių dienų „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pabrėžė, kad norima kovoti dėl patekimo į Eurolygos atkrintamąsias.

Šie du teiginiai prieštarauja vienas kitam, nes jei „Žalgiris“ lauks E.Mudiay iki gruodžio, kova dėl atkrintamųjų pasibaigs sausį.

Kitą savaitę „Žalgirio“ laukia akistatos su Belgrado „Crvena Zvezda“, kuri Tel Avivo „Maccabi“ paliko su 63 taškais, o Stambulo „Fenerbahče“ – su 61, bei Pirėjo „Olympiacos“, leidusi Vitorijos „Baskonia“ sukrapštyti vos 50.

Nefunkcionuojantis „Žalgirio“ puolimas bus patikrintas taip, kaip šį sezoną dar nebuvo.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą