Sudie, Dainiau: skeptikų lydėtas ir nepamirštamai pasibaigęs D.Adomaičio etapas rinktinėje

2016 metų vasarą, po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, baigėsi šlovinga Jono Kazlausko era Lietuvos rinktinėje.

„Buvo ir skaudžių nesėkmių, ir gražių pergalių, bet atėjo laikas vietą užleisti kitiems“, – po pralaimėto žaidynių ketvirtfinalio apie savo planus atviravo J.Kazlauskas.

Ištarus „ačiū“ šiam treneriui, greitai buvo imta svarstyti, kas galėtų pakeisti specialistą. Klasika: dirbdamas rinktinėje J.Kazlauskas sulaukdavo ir kandžių žodžių, tačiau kuomet atėjo laikas jam ieškoti pamainos, daug realių kandidatų nebuvo.

Tyliau skambėjo tokios pavardės kaip Tomo Pačėso, Gintaro Krapiko ar Dariaus Maskoliūno, Šarūnas Jasikevičius tuo metu buvo tik pradėjęs darbus Kauno „Žalgiryje“, o Kazys Maksvytis taip pat buvo jaunas ir patirties nedaug turintis specialistas.

Galiausiai į savotiškas finalininkų gretas išsirikiavo du pretendentai: 56-erių Rimas Kurtinaitis ir 42-ejų Dainius Adomaitis.

Savo patirties ir sugebėjimų R.Kurtinaičiui jau nebereikėjo įrodinėti, tuo tarpu D.Adomaitis buvo kylantis, bet Lietuvos padangėje jau sužibėti spėjęs perspektyvus specialistas. Prisimenate, kaip jo treniruojama Utenos „Juventus“ iškovojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzą, o Klaipėdos „Neptūnas“, palaužęs sostinės ekipą, užėmė vietą lygos finale?

Adomaitis

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomajame posėdyje daug klaustukų nebuvo – 10 balsų atiteko D.Adomaičiui ir vos 3 – R.Kurtinaičiui. Kaip buvo kalbama užkulisiuose, prie D.Adomaičio palaikymo stipriai ranką pridėjo ir pasitraukęs treneris J.Kazlauskas, tad galiausiai šakiškiui beliko ištarti „taip“ ir jo era rinktinėje 2016 m. rudenį startavo.

„Nepykite, labai gerbiu Adomaitį kaip jauną specialistą, bet jam, su jo CV, patikėti treniruoti Lietuvą... Aš jo nematau“, – iškart po rinkimų savo nuomonę išsakė R.Kurtinaitis. Ir jis toli gražu nebuvo vienintelis, suabejojęs D.Adomaičio galimybėmis.

Su atsargumu ir skeptiškumu – taip D.Adomaitis daugelio buvo pasitiktas naujose ir po didinamuoju stiklu esančiose pareigose. Ne pati lengviausia pradžia. Tačiau kur trauktis D.Adomaitis neturėjo – sakė greitai išmokęs nekreipti dėmesio į kalbas, kurių kontroliuoti negali.

Pirmieji išbandymai D.Adomaičio laukė 2017-ųjų vasarą ir susiję jie buvo ne vien su nacionaline komanda. Apie tai, kad ketvirtą vietą LKL užėmusio „Neptūno“ vadovai jau rado pamainą D.Adomaičiui, jis pirmiausiai sužinojo perskaitęs internete ir tik vėliau išgirdo oficialų atsisveikinimą. Dėl rinktinės strategas atsisakė užsienio klubų pasiūlymų ir nusprendė koncentruotis į darbus vardan Lietuvos.

Paradoksalu: dar neseniai kalbėjęs apie tai, kad yra per jaunas kaip specialistas dirbti vien rinktinėje ir stumti į šoną klubinį krepšinį, D.Adomaitis galiausiai neturėjo kitos išeities.

Adomaitis

Rinktinėje, rodėsi, viskas prasidėjo gerai – pasiruošimą baigęs pajėgus dvyliktukas jau buvo susiruošęs kelionei į Izraelį, bet paskutinę minutę D.Adomaičiui teko rinkti telefone Ado Juškevičiaus numerį. Lukas Lekavičius dėl pėdos lūžio į čempionatą vykti negalėjo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tuo galvos skausmai debiutiniame trenerio čempionate tik prasidėjo.

Tel Avive rinktinė jau buvo įsikūrusi, tačiau turėjo laukti grįžtančio Donato Motiejūno. Šis iškeliavo į stichijų krečiamą Hjustoną, kur gimdė krepšininko žmona, ir nors pats dėl tokio sprendimo susilaukė kontroversiškų nuomonių, D.Adomaitis stojo mūru už auklėtinį: „Palikite jį ramybėje“, – ragino pats tris atžalas auginantis specialistas.

Trumpam prisiminkite šį epizodą – tai buvo vienas pirmų pavyzdžių, kuomet treneris viešai tvirtai stojo už savo žaidėjų nugaros.

Ilgai rinktinėje lauktas D.Motiejūnas galiausiai atvyko į pirmenybes, tačiau nebuvo toks D-Mo, kokį visi tikėjosi čia išvysti. Nepaisant visko, lietuviai kaip grupės lyderiai baigė pirmo etapo kovas: pralaimėjo Gruzijai, bet vėliau įveikė Izraelį, Italiją, Ukrainą ir Vokietiją bei geromis nuotaikomis keliavo į Stambulą.

Lietuvių varžovais tapti turėjo iki tol tik 2 laimėjimus pasiekę graikai. Barjeras neatrodė neįveikiamas, o prieš šią kovą daug buvo kalbėta apie Graikiją treniravusį Kostą Missą. Treneris be tinkamos patirties, vyrų krepšinyje dirbęs prieš daugiau nei 10 metų, su visais malonus ir ne visada gebantis valdyti didesnes žvaigždes – su pašaipa buvo apibūdinamas šis specialistas, prieš kurį Lietuvos trenerių štabas atrodė turintis didžiulį pranašumą.

Kalbos liko kalbomis. Graikai tada nukovė lietuvius ir išsiuntė juos namo jau aštuntfinalyje, o krepšininkai rūbinėje ant derinių lentos paliko iškalbingą žinutę: „Jūs buvote iš*****nti Misso“.

Po šio smūgio D.Adomaitis kalbėjo apie priimamą atsakomybę, o žaidėjai stojo trenerio pusėn ir kaltę vieningai kaip niekad prisiėmė ant savo pečių. „Savo darbo nenudirbome tik mes – treneris nėra kaltas“, – į krūtinę mušėsi Mindaugas Kuzminskas. Tai rodė, kokį auklėtinių pasitikėjimą vos per vieną vasarą spėjo užsitarnauti šis specialistas.

Didžiulės kritikos dėl šio rezultato sulaukęs D.Adomaitis vis tik sulaukė pasitikėjimo iš LKF vadovų – jie nusprendė leisti tęsti darbus specialistui.

Matkevičius, Adomaitis

Nespėjęs atsipūsti treneris pateko į naują išbandymų etapą – eksperimentinę ir naują atranką į Pasaulio čempionatą. Atranką, kurioje kartais teko verstis antra ar trečia pagal pajėgumą sudėtimi. Atranką, kurioje varžovai taip pat buvo sunkiai prognozuojami. Atranką, kurioje „languose“ buvo vos pora dienų paruošti komandą rungtynėms. Ir atranką, kurioje pralaimėjimai būtų kainavę brangiai – vietą Pasaulio pirmenybėse.

„Ši rinktinė nėra antra ar trečia – tai geriausi žaidėjai, kurie šiai dienai žaidžia geriausią krepšinį“, – savo komandos niekad nuvertinti vėl neleido D.Adomaitis, net tada, kai joje buvo Vaidas Čepukaitis, Edgaras Želionis, Dovis Bičkauskis ar kiti, įprastomis sąlygomis niekaip neturėję galimybės atstovauti Lietuvai.

11 pergalių ir tik vienas pralaimėjimas italams – taip atrankoje pasirodė D.Adomaičio kariauna buvusi vienintele su Graikija, kuri sugebėjo vos minimaliu kluptelėjimu žengti į pasaulio čempionatą.

Rezultatas lyg ir puikus, tačiau visi patenkinti vis tiek neliko ir už akių šįkart kliuvo drama tarp trenerio ir D.Motiejūno, kurioje viską iki galo žino tik šie du vyrai ir kuri lėmė, kad D-Mo nuo 2017 metų rinktinėje daugiau nebežaidė.

Artūras Gudaitis patyrė traumą – kodėl rinktinėje nėra Donato? Laukia „mirtininkų“ grupė su Kanada ir Australija – kaip susitvarkys Adomaitis? Kaip jis išnaudos Domantą Sabonį su Jonu Valančiūnu? Prasidėjus laikotarpiui iki Pasaulio taurės įvairių klausimų buvo daug ir tas pats skeptiškas atsargumas vis dar lydėjo trenerį iki pat Kinijos.

Adomaitis

Senegalas buvo nušluotas, Kanada taip pat nesukėlė problemų lietuviams – pakilia nata pradėję čempionatą lietuviai jau po dviejų mačų buvo užsitikrinę vietą antrajame etape. „Labai džiaugiuosi, kad žaidėjai nuo pat pradžių išeina ant parketo su teisingu mentalitetu“, – gyrė savo komandą D.Adomaitis, pabrėžęs, kad finalas jų laukia su Australija.

Į šį mažą finalą lietuviai žengė visiškai kitokie nei matėme praėjusiuose mačuose ir tik po didžiosios pertraukos vėl intrigą atkūrė iki maksimumo. Vis tik pergalei to neužteko, o už lemiamą ataką, kuomet Patty Millsas smeigė tritaškį, treneris atsakomybę prisiėmė pats. Tragedija nenutiko, bet tai lėmė, kad antrajame etape lietuviai nebegalėjo klysti ir privalėjo įveikti Prancūzija bei Dominikos Respublika.

Įvykių nuo šio taško kartoti jau neverta – viską matėte patys. Fantastiškai grįžę lietuviai kovą paliko nuleidę galvas ir apmaudžiausia buvo ne dėl paties pralaimėjimo, bet dėl klaidos, kuri galbūt ir negarantavo laimėjimo, tačiau savaime pasmerkė komandą nesėkmei.

Tai, kaip D.Adomaitis pasirodė po šio mačo, buvo neįtikėtina ir sunkiai pamirštama. Pradedant spaudos konferencija, kurioje įprastai santūrus treneris plūdo FIBA, trenkė į stalą ir ragino J.Valančiūną nepasakyti per daug bei baigiant interviu Lietuvos žiniasklaidai, kuriame viską išliejęs treneris neieškojo kaip pasislėpti po švelniais žodžiais. „Jūs juokaujat, b**t“?“, – šūktelėjo jis.

Ne keiksmai šioje kalboje buvo svarbiausia. Žinutę FIBA treneris pasiuntė, bet šalia to darkart įrodė ir kitką.

Nuo pirmojo savo čempionato D.Adomaitis visomis išgalėmis stovėjo savo žaidėjų pusėje – tą jis darė ir iki pačios pabaigos. „Šie vyrai leidžia vasarą be šeimos ir už tai negauna nė cento. Didžiausia pagarba jiems, nes kai kas jų negerbia“, – dėstė treneris spaudos konferencijoje.

„Ačiū treneriui, kad užstoja žaidėjus. Taip būti negali“, – tai įvertino JV, toje pačioje konferencijoje nuramintas D.Adomaičio ir paprašytas leisti visą atsakomybę priimti pačiam.

„Toje pačioje valtyje sėdime“, – sakė Jonas.

Šioje valtyje D.Adomaitis su žaidėjais išbuvo daugiau nei dvejus metus. Nepaisant nelemto konflikto su Donatu, visą šį laiką šioje valtyje tvyrojo abipusė pagarba ir supratimas, kurį D.Adomaitis įskiepijo, nuo pat pradžių ėmęs rodyti pasitikėjimą ir paramą savo žaidėjams. O šie jam atsakė tuo pačiu. 

D.Adomaičiui beliko paskutinės atsisveikinimo rungtynės Lietuvos rinktinėje. 

Kas būtų, jeigu būtų? Tačiau jei ne Rudy Goberto liesto lanko epizodas, išprovokavęs trenerį tokiai kalbai, nežinia, kokiomis emocijomis D.Adomaitis būtų išlydėtas iš rinktinės pralaimėjimo atveju. „From zero to hero“ buvo vienas žingsnis.

Rezultatai nuo to gerais netampa, bet per visą šios žaliai–baltos valties kelionę begalę pagrįstos ir nepagrįstos kritikos susižėręs treneris dabar traukiasi šiek tiek aukščiau pakelta galva ir su pagarba, kurią visą laiką pats rodė rinktinei. Ir to jis nusipelnė. 

Iki ir sėkmės, Dainiau!

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą