R.Kurtinaitis: apie nepademonstruotą „Žalgirio“ grėsmę, turimą kauniečių pranašumą ir nemigą po smūgio Graikijoje
VIDEO interviu iš Maskvos (13)
Eurolygoje šią savaitę laukia unikalus įvykis, kadangi tarpusavyje kovoja lietuvių treniruojamos ekipos. Rimas Kurtinaitis pirmiausiai dramatiškai pralaimėjo Pirėjo „Olympiacos“, prie kurios vairo stovi Kęstutis Kemzūra, o dabar jo laukia akistata ir su Kauno „Žalgiriu“.
R.Kurtinaitis prieš susitikimą pripažino – jo komandos pralaimėjimas Pirėjuje kelia šiek tiek nerimo, o „Žalgirio“ nesėkminga serija tikrojo ekipos pajėgumo tikrai neparodo.
– Su kokiomis mintimis ir išryškėjusiomis problemomis grįžtate iš Pirėjo?
– Gaila, kad turėjome laimėtas rungtynes ir nepavyko jų privesti iki galo. Žaidėme, vargome visas rungtynes, bet ketvirtame kėlinyje pavyko jas perlaužti. Turėjome pergalę savo rankose, plius 9 taškus, bet nesugebėjome išlaikyti rezultato. Taip jau atsitinka. Aišku, labai gaila, nes tai buvo reikalinga pergalė išvykoje, bet sezonas tęsiasi, reikia grįžti į teigiamas emocijas, ką yra sunku padaryti per tokį trumpą laiką, ir žiūrėti, kaip žaisis su „Žalgiriu“.
– Kaip komandą motyvuoti po tokio mačo kaip vakar?
– Labai kažkokio presingo nedarėme, sudėliojome video, kas negerai, ką reikia taisyti, kokius jausmus reikia jausti, kai paskutinę minutę plius dešimt ir kai minus dešimt. Kaip žaisti pirmą, kaip paskutinę minutę. Tokie bendri reikalai. Daugelis krepšininkų, ne tik pas mus, žaidžia krepšinį, bet neskiria labai atsakingų situacijų, kuomet neturi teisės suklysti. Vakar to trūko, nors neturiu pretenzijų dėl kovingumo ir pastangų. Atidavėme viską, ką galėjome.
– Ar pačiam karjeroje yra buvę, kad likus minutei pirmautumėte 9 taškais, bet vėliau pralaimėtumėte?
– Yra buvę, kad iškovojome pergalę 1985 metų pasaulio čempionato pusfinalyje prieš Jugoslaviją. Kai liko 47 sekundės, jie turėjo kamuolį ir plius 7 taškus. Sugebėjome rezultatą išlyginti ir pratęsime laimėjome rungtynes. Vakar tą priminė Graikijos žiniasklaida, reiškia, seka, žino.
– Pats ne kartą esate stojęs prie komandų vairo sezonui jau prasidėjus, kokį įspūdį daro tai, ką su perimta ekipa veikia Kęstutis Kemzūra?
– Mano situacijos buvo kitokios. Jis pradėjo sezoną su komanda, pernai buvo su ja. Jis padarė gerą darbą, pakeitė kai kuriuos žaidėjus, komanda stabilizavosi, turėjo superinį mačą su PAO, pralaimėjo tik pratęsime. Su mumis laimėjo pratęsime. Galvoju, kad jie padarė gerą žingsnį, įgaus pasitikėjimo, bus pavojinga komanda, viena mūsų konkurenčių.
Kurtinaitis
– Jūs pats šį sezoną pradėjote jau nuo pat pradžių, kiek esate patenkintas visais vasaros darbais ir tuo, kokią ekipą suformavote?
– Esu patenkintas. Nepatenkintas tik tuo, kokia kartais situacija būna su traumomis. Žinome, kad kitoms komandoms, kaip „Barcelona“ ar „Real“, kurios turi po 20 vienodų žaidėjų, vienas–kitas žaidėjas daug nereiškia, o mums yra svarbu. Mūsų geras tandemas yra Švedas su Timma, bet šį sezoną praktiškai neturime arba vieno, arba kito. Startavome be 5 traumuotų žaidėjų, bet startas buvo neblogas, o vėliau traumos buvo pakaitinės. Turime išgyventi šį laikotarpį.
Nepatogus buvo tvarkaraštis, kai reikėjo 3 rungtynes iš eilės žaisti išvykoje, bet lyg viskas nebuvo blogai. Iki mačo su „Barcelona“ buvome viską laimėję namie, išvykoje – 2 mačus. Kaip tik grafikas aštuntukui neblogas. Gaila, turėjome šansus prieš „Valencia“, OLY, jais nepasinaudojome. Kaip ir sakau, pergalė pati neateis, ją reikia paimti – mes nesugebėjome. Reikia žaisti namuose, jei viską laimėsim, to gali pakakti atkrintamosioms.
– „Žalgiris“ prieš šį mačą turės vieną dieną poilsio daugiau. Kiek svarbu tai?
– Labai svarbu, nežinau, kodėl taip viskas vyksta. Iškart pasakau, kad niekuo nesiskundžiu, žaidžiame taip, kaip žaidžiame, bet nežinau, kodėl tos pačios poros ekipos žaidžia skirtingai: „Žalgiris“ su „Anadolu Efes“ – viena diena anksčiau. Jei yra skirtumas 3 ar 4 dienos – yra viena, bet kai yra 1 ar 2 – skirtumas didelis. Šiandien grįžome 7 val. ryte, 15 val. turime treniruotę – tai neprideda sveikatos. Aišku, žaidėjus ruoši, privalome žaisti ir šiomis sąlygomis, čia yra Eurolyga. Energijos ir poilsio atžvilgiu „Žalgiris“ yra geresnėje situacijoje, bet tai dar nieko nereiškia. Yra susikaupimas, sezonas dar tik įpusėjo, todėl skųstis nuovargiu anksti. Turime nepanaudotų rezervų, nenoriu skųstis, esame pasiruošę žaisti.
– Eurolygoje „Chimki“ su 7 pergalėmis yra septinta, Vieningoje lygoje nepralaimėjo nė sykio. Kiek tokia situacija tenkina jus?
– Netenkina tokio rango pralaimėjimai. Kažką skaičiuoji, turi viltis, juolab, viską turėjome rankose. Nuo grafiko nesame nuklydę, mūsų užduotis Eurolygoje patekti į atkrintamąsias, kol kas viskas dėliojasi gerai. Bet po vakar dienos mačo, jei atvirai, nerandu sau vietos iki dabar. Gerai Garastas sakydavo: kartais pralaimėti 20 taškų geriau nei vienu. Tada nemiegi, galvoji, kas ne taip.
Žalgiris
– Kur matote „Žalgirio“ aštuonių pralaimėjimų serijos priežastis?
– Nenorėčiau lįsti į kitų daržą. „Žalgiris“ žino, ko jiems reikia, aš manau, kad jie žaidžia gerai. Kaip vertinsime tą gerumą: Šarūnas išgauna iš jų maksimumą atsidavimo, o techniniai momentai, neįmetimai yra individualus klausimas. Būna viena diena geresnė, kita – blogesnė. Tai yra komanda, pralaiminti mažiausiu taškų skirtumu, nors, kaip ir minėjau, gal geriau kartą pralošti 20 taškų, kitąsyk laimėti 17.
Prisilaikau lengvesnės filosofijos. Kai man sako: jūsų komanda ne taip gerai žaidžia gynyboje... Mes ir nekomplektavome gynybinės komandos. Man yra geriau laimėti 97:95 nei pralaimėti 50:51 ir žaisti lėtą, kontroliuojantį krepšinį. Mūsų kitoks stilius, mes daug atakuojame, tuo pačiu suteikiame varžovams daugiau šansų atakoms ir rezultatas kyla. Iš to nedarome didelių problemų. Pamenu, gerbiamas rektorius Stonkus rašė: laimi ta komanda, kuri įmeta vienu tašku daugiau. Nebuvo parašyta, kad laimi ta, kuri praleidžia vienu mažiau. Mes to laikomės.
– Tai ta 8 pralaimėjimų serija neparodo tikrosios „Žalgirio“ grėsmės?
– Neparodo, yra užtektinai rungtynių. Žinant „Žalgirį“, jie gali atsikelti. Teko skaityti, kad jie ieško įžaidėjo. Mes žinome, kaip pernai dėl objektyvių priežasčių daug kas juos nurašė, buvo daug traumuotų žaidėjų, bet jie sugebėjo laimėti 6 rungtynes iš 6, kai kurias – išvykoje, prieš „Maccabi“, „Real“. Tai dideli pasiekimai. Aišku, pasikeitė eilė žaidėjų, pasikeitė atmosfera, bet įdirbis jaučiasi, „Žalgiris“ vis tiek vieną dieną žais taip, kaip jie visada žaidė. Nuo savo stiliaus jie nenukrypo.
Yra varžovai, yra šeimos, yra visokios problemos, traumos – svarbiausia tokiose rungtynėse išgauti iš žaidėjų maksimumą. „Žalgiris“ visada išgauna maksimumą.
– Ar pasikeitimai „Žalgirio“ legionierių grandyje stipriai pakeitė komandos veidą?
– Brandonas ne veltui tiek savaičių buvo MVP ir išrinktas į simbolinį penketą. Čia buvo vienas jų pagrindinių žaidėjų. Komanda visada komplektuojasi apie įžaidėją ir centrą – tada viskas lipdosi aplink. Nenoriu sakyti, kad dabar žaidėjai geresni ar blogesni, jie dar nežaidžia to, ko norėtų Šarūnas.
Nėra lengva, žinau pats, pavyzdžiui, NBA žaidėjus perorientuoti į Eurolyginį krepšinį. Aišku, turime gal aukštesnio lygio žaidėjus nei tie, kurie atėjo į „Žalgirį“. Mums, kurie čia žaidžia ir treniruoja, atrodo savaime suprantami dalykai, bet krepšininkams iš JAV taip neatrodo. Tam reikia laiko, aišku, jo nėra, bet ir pernai „Žalgiris“ nestartavo gerai, vėliau turėjo traumų, bet galiausiai sezoną užbaigė labai gerai.
Galvoju, kad jie turi didelį potencialą tobulėti, užtaisyti klaidas, Šarūnas geras treneris, žino, ką daryti.
Grigonis
– Kiek „Žalgirį“ pakeitė Mariaus Grigonio netektis?
– Tai labai svarbus žaidėjas, ypač šiuo metu reikalingas „Žalgiriui“, kadangi gale įprastai trūksta lyderio, kuris galėtų imtis veiksmų. Grigonis tą darė gerai ir prasiverždamas, ir tritaškiais – svarbiais tritaškiais. Nes vienas pataiko tritaškius, o kitas – svarbius tritaškius. Grigonis būtent tas, kuris „Žalgiryje“ buvo svarbiausias pabaigų žaidėjas. Ši netektis sunki „Žalgiriui“, bet jie turi eilę gerų žaidėjų, kurie gali tą poziciją užimti.
Jei grįžtume prie įžaidėjų, prisimename, koks buvo Pangosas, gale jis laikė komandą, galėjo pats įmesti, galėjo prasiveržti, galėjo paduoti kamuolį. Tokio lygio žaidėjai labai svarbūs gale rungtynių. Mes turime Švedą: kai pabaigoje kombinacijos nebeveikia, gerai turėti tokį kaip jis, Larkinas, Jamesas. „Žalgiris“ tokio žaidėjo neturi.
– Kokių iššūkių laukiate rytojaus rungtynėse?
– Visada mūsų komanda neturi kredito pasiteisinti pralaimėjimų atveju. Pamenu, kai su „Chimki“ Vieningoje lygoje ir Europos taurėje laimėjome iš eilės 33 rungtynes, po vieno pralaimėjimo mūsų vadovai paklausė: kas atsitiko, kas negerai? Sakiau jiems, kad negalime laimėti visus metus iš eilės, bus tokių rungtynių.
Eurolygoje yra virusas po poros pralaimėjimų keisti trenerį, pernai jų pasikeitė pusė, dabar niekas nebeturi kantrybės. Jei prieš keletą metų pralaimėjimai buvo nurašomi legionieriams, tai dabar – treneriams. Turi su tuo taikytis. Kalbėjome ir su Kęstu, kokia jų situacija. Jis sako: sėdi ir nežinai, laimi gerai, ne – nežinai, kas bus. Visi esame tokioje pozicijoje. Aišku, tikimės geriausio, bet daug kredito neturime. Nesvarbu, kad vadovai draugai, švenčiame kartu gimtadienius, bet yra darbas, į kurį investuodama daug pinigų ir norima rezultato.
– Šią savaitę kaunatės su dviem lietuvių treniruojamomis komandomis, kiek džiugu matyti tiek lietuvių trenerių Eurolygoje?
– Džiugu ir kai žaidžia rinktinės, ir klubai, ir kai lietuviai treniruojame. Mes irgi turime lietuvišką asistentų komandą. Prie visos pagarbos, LKL nėra aukščiausias lygis, lyginant su Ispanija, Vieningąja lyga, nekalbu apie Eurolygą – tai yra gerai visam Lietuvos krepšiniui. Smagu žaisti prieš lietuvius, bet nesmagu, kai jie laimi (Šypsosi). Trenerių darbą galima prilyginti gladiatoriams, kurie kartu valgo, geria, bet kitą dieną eina kautis dėl mirties.
Užsisakyk Telia TV sporto paketą ir visas Eurolygos rungtynes stebėkite tiesiogiai HD raiška
Norėdami komentuoti prisijunkite.