Olimpiados atrankos: didžiausi nusivylimai ir labiausiai nustebinę dalykai
(48)
Sekmadienį keturiuose miestuose finišavo olimpiados atrankos kovos, kurios sukėlė daug liūdesio šeimininkėms, bet leido triumfuoti italams, slovėnams, vokiečiams ir čekams. Apie labiausiai nuvylusius dalykus – portalo Krepsinis.net straipsnyje.
Kalnietis
1. Lietuvos rinktinė – be olimpiados
Žinoma, kad mums didžiausias nusivylimas yra tas, kad lietuvių nematysime olimpiadoje. 1992 m. prasidėjo serija, kuri nutrūko būtent dabar. Turbūt daugelio ryškiausi krepšinio prisiminimai yra susiję su olimpiados turnyru – dvikovomis su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktine, apmaudus pralaimėjimas italams ar laimėti bronzos medaliai. Dėl rinktinės kovų teko keltis ir labai anksti rytais ir džiaugtis pergalėmis ne bare ar draugų kompanijoje, o tiesiog gulint lovoje. Viso to šiemet nebus. Nematysime, kaip mūsiškiai žais grupėje su Argentina, Japonija ir Ispanija. Neskaičiuosime, kuris varžovas laukia kitame etape ir nenagrinėsime, kaip sustabdyti japonų žvaigždę Rui Hachimurą ar kiek problemų pridarys argentiniečių įžaidėjas Facundo Campazzo. Apie pralaimėjimo priežastis ir nepavykusius dalykus Krepsinis.net rašė ir straipsnyje, ir kalbėjo „Penkto kėlinio“ laidoje, todėl čia plėstis neverta. Gaila tiek, kad lietuviai turėjo visas sąlygas (žaidė namuose, o tribūnose palaikė 11 tūkst. žmonių), bet nesugebėjo įveikti slovėnų. Čia reikėtų gerai pasukti galvą, kada mūsiškiai pastarąjį kartą nugalėjo bent jau vieną už save stipresnį varžovą.
2. Favoritų krachas
Serbija buvo laikoma aiškia atrankos Belgrade favorite, bet finale nusileido italams. Taip, serbai neturėjo Nikola Jokičiaus, Nikola Milutinovo ar Nemanja Nedovičiaus, bet ir italai buvo be Danilo Gallinari ar Marco Belinelli. Serbų turėta sudėtis aiškiai rodė, kad jie pajėgūs laimėti kvalifikaciją ir su turimomis pajėgomis, bet laisvas italų žaidimas ir tritaškiai nutiesė kelią į pergalę būtent jiems. Tuo tarpu Nemanja Bjelica, Vasilije Micičius, Bobanas Marjanovičius, Nikola Kaliničius, Milošas Teodosičius ir kiti liko savo pačių šešėlyje ir čia didelis klausimas yra pačių serbų motyvacija bei pasiruošimas. Jie nežibėjo ir pirmajame etape, kur sunkiai nugalėjo Filipinus ir daug vargo turėjo su Dominikos Respublika. Serbų nepatekimas yra didelis netikėtumas, kadangi pastaruoju metu tai buvo ta rinktinė, kuri čempionatuose būdavo tarp favoričių ir prizininkių.
Splite Kroatija išgyveno tikrą agoniją, kai vos išsikapstė iš grupės ir pusfinalyje pralaimėjo prieš vokiečius, su kuriais teoriškai turėjo susidurti finale, pralaimėjimas brazilams sujaukė kortas. Kroatija turėjo Bojaną Bogdanovičių, Mario Hezonją ir Antę Žižičių, bet to nepakako kelialapiui iškovoti. Viktorijoje Kanada turėjo talentingiausią sudėtį, kuri turėjo potencialo net patriukšmauti pačiose žaidynėse, bet tokios sudėties Kanada dar niekada nebuvo žaidusi jokiame turnyre, kas tapo labai svarbiu faktoriumi. Ironiška, kad lietuviai, kanadiečiai, kroatai ir serbai susimokėjo FIBA organizacijai už galimybę organizuoti atranką, bet taip ir liko be bilieto į pagrindinį turnyrą.
Kuzminskas
3. Individualūs žaidėjų pasirodymai
Lietuvos rinktinėje itin nuvylė tai, kad Mindaugas Kuzminskas sužaidė vos 2 mačus ir daugiau nuo suolo nepakilo. Taip sutapo, kad būtent atrankos metu puolėjas gavo kontraktą su Sankt Peterburgo „Zenit“, tačiau rinktinei kažkodėl jo paslaugų nebereikėjo. Grupės etape puolėjas per 14 minučių fiksavo 1 taško ir 1,5 naudingumo balo vidurkį. Pusfinalyje ir finale Darius Maskoliūnas Eurolygos žaidėjo nuo suolo nebepakėlė. Galbūt priežastis ta, kad per tuos du susitikimus M.Kuzminsko pasirodymas neįtikino specialisto, jog jis vertas žaisti svarbiausiuose mūšiuose.
Nemažai kritikos internete sulaukė ir Marius Grigonis, kuris per 25 minutes fiksavo 10,3 taško vidurkį, bet rinko tik po 9 naudingumo balus, o iš toli atakavo vos 29,4 proc. tikslumu. Maskvos CSKA naujokas nepriminė to žaidėjo, kurį matėme sezonui įsibėgėjant Kauno „Žalgiryje“. Būtent sezonui artėjant į pabaigą buvo daug kalbėta, kad gynėjas yra pervargęs, todėl nebėra toks aštrus ir naudingas. Akivaizdu, kad iki atrankos jis pailsėti tikrai nespėjo, bet turbūt, kad ne nuovargis čia yra didžiausia problema. Kartais M.Grigonis tikrai per daug jėgų skiria diskusijoms su arbitrais ir emocijoms į jų sprendimus, o ne savo darbą aikštelėje. M.Grigonio žaidimas nebuvo blogas, bet sirgalių lūkesčiai turbūt buvo tokie aukšti, kad pasirodymas jų nepatenkino.
Serbai turi savų nusivylimų ir čia strėlės skrieja į M.Teodosičių (8,8 tšk., 9,3 naud. bal.), kurio lydesrystės itin stigo finale. Taip pat N.Bjelica ir B.Marjanovičius. Pastarasis dominavo grupės etape, bet nei pusfinalyje, nei finale netiko prieš varžovus ir gynyboje būdavo visiška skyle. Tas pats galioja ir N.Bjelicai, kuris finale pataikė 2 metimus iš 9 ir liko su 5 taškais bei 2 balais.
Savo lyderio etiketę tik iš dalies pateisino B.Bogdanovičius, kuris fiksavo 22,7 taško, bet tik 14,7 naudingumo balo vidurkį. Jo pataikymas „iš žaidimo“ buvo prastas, įskaitant 31 proc. tritaškių. Dar Jutos „Jazz“ atstovas per mačą prarasdavo ir po 3,3 kamuolio.
Kanadiečiai turi pretenzijų Cory Josephui, kuris neblogai skirstė kamuolį (4,7 rez. perd.), bet per 21 minutę įmesdavo tik po 3 taškus, o jo pataikymas siekė vos 30 proc. Detroito „Pistons“ atstovas yra vertinamas už sugebėjimus kurti progas kitiems, bet šįkart kanadiečiai su juo ant parketo puolime žaidė praktiškai 4 prieš 5.
Graikijoje Kostas Antetokounmpo turėjo tapti svarbiu žaidėju, bet Los Andželo „Lakers“ atstovas neužsitarnavo trenerio pasitikėjimo ir per 8 minutes turės 3,3 taško vidurkį. Graikai turėjo daug problemų lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, bet K.Antetokounmpo taip „neįsipaišė“, kad teko po 19 minučių žaisti Chariui Giannopoului, kuris per 20 minučių fiksavo 3,3 taško ir rinkdavo po 2 balus, o per visą turnyrą nemetė nė vieno dvitaškio. Iš šio žaidėjo niekas daug nesitikėjo, bet tritaškius jis galėjo realizuoti solidžiau nei 23,5 proc. (4/17).
Nors italai pateko į olimpiadą, Nicolo Melli žaidimas buvo vertas kritikos – NBA žaidęs aukštaūgis per 21 minutę įmesdavo tik 3,3 taško ir rinkdavo 3,7 naudingumo balo, o jo pataikymas yra 19 proc. – vos 1,3 metimo iš 7 bandymų. Iki olimpiados dar yra trys savaitės, tad N.Melli turi pakankamai laiko pagerinti sportinę formą ir žaidynėse duoti daugiau naudos savo komandai.
4. Abejonės dėl teisėjų
Nieko netikėto, kad po FIBA organizuojamų turnyrų daug kalbų teisėjavimo kokybę. Pamename, koks buvo arbitrų „pokštas“ mače su Prancūzija Pasaulio taurėje. Atrankos finale lietuviams teisėjavo Italijos, Puerto Riko ir Argentinos arbitras. Pražangų–vaiduoklių galima suskaičiuoti tikrai bent jau 5. Gaila, kad slovėnų nenaudai buvo nebent epizodas pabaigoje, kai Arnas Butkevičius įmetė tritaškį ir dar varžovams buvo užfiksuota pražanga kitoje vietoje, nors nieko nebuvo įvykę. Lietuviams ne kartą fiksavo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė daug ginčų, o pažiūrėjus įrašą, tų abejonių tik padaugėja. Ypatingai po epizodų, kur Eimantas Bendžius veržiasi krepšio link, varžovas pats eina į kontaktą ir pražanga skiriama puolančiam žaidėjui. Pretenzijų teisėjams turėjo ir kitų atrankų komandos. Pyko ne tik finalą pralaimėję brazilai, bet ir patys vokiečiai. Čia tiesiog situacija, kad FIBA neturi tiek daug aukščiausio lygio teisėjų. Argentinos ar Puerto Riko arbitrai galbūt yra labai geri savo šalyje, bet jie niekada nėra dirbę tokiuose mačuose, kur rungtyniauja Luka Dončičius, Jonas Valančiūnas ar kitos žvaigždės.
5. Nepasitraukęs Igoris Kokoškovas
Sekmadienį savo postą paliko D.Maskoliūnas, vėliau tą patį padarė ir Rickas Pitino. Tik serbų vairininkas I.Kokoškovas neskubėjo pasitraukti, nors akivaizdu, jog serbai patyrė visišką fiasko ir specialistas nevertas tęsti savo darbo. I.Kokoškovas, kuris 2017 m. su Slovėnijos rinktine laimėjo Europos čempionatą, Serbijoje buvo vertinamas skeptiškai ir jam sunkiai sekėsi užsitarnauti sirgalių pagarbą. Keli pralaimėjimai atrankoje dar labiau sukėlė pykčio bangą, o ji dar labiau pakilo po sekmadienio mačo. Stambulo „Fenerbahče“ treneris turėjo pasekti minėtų kolegų pavyzdžiu ir pasitraukti nelaukiant, kol federacija įvertins jo darbą ir atleis jį. Savo darbo turėtų netekti ir kroatų strategas Veljko Mrsičius.
Satoransky
1. Čekijos triumfas Kanadoje
Prieš dvejus metus pavydžiai žiūrėjome, kaip čekai puikiai žygiavo Pasaulio taurėje, kur užėmė itin aukštą 6 vietą. Tada aiškus buvo faktorius – burtai. Šįkart pažaboti Fortūnos ceremonijos metu čekams nepavyko ir jie pateko į tikrai pajėgų atrankos miestą Viktoriją, kur už juos stipresni atrodė ne tik šeimininkai, bet ir turkai bei graikai. 17 taškų pralaimėjimas Turkijai atrodė dėsningas rezultatas, bet tada 1 tašku nugalėtas Urugvajus, pusfinalyje laimėta drama prieš Kanadą ir finale 25 taškais nušluoti graikai. Čekai su savo senu bagažu laimėjo atranką ir čia labiausiai pasitarnavo labai geras susižaidimas, tarpusavio supratimas, komandiniai veiksmai bei šiek tiek sėkmės, kai Tomašas Satoransky įmetė pergalingą dvitaškį nuo lentos pratęsime. Jeigu kitų šalių triumfą atrankoje dar galima buvo nuspėti bent jau nedrąsiai, tai čekai nebuvo net arti to, jog iškovotų bilietą į olimpiadą.
2. Seni, bet dar geri – brazilai
Iki pat finalo didžiausios staigmenos kategorijoje pirmoje vietoje laikėsi brazilai. Kitaip ir negalėjo būti, kadangi brandų žaidimą rodę Aleksandro Petrovičiaus auklėtiniai sutriuškino ne tik Tunisą, bet ir Kroatiją bei Meksiką. Su nueinančiais veteranais Alexu Garcia ar Andersonu Varejao priešakyje brazilai parodė brandų žaidimą ir kokybišką gynybą. Vis dėlto finale pristigo šiek tiek talento puolime, kadangi neatsirado nė vieno žaidėjo, galėjusio patraukti ekipą, o ir juoda diena pasitaikė Vitorui Benite, kuris realizavo vos 3 metimus iš 18. Brazilija turbūt yra vienintelė finale pralaimėjusi šalis, kuri turi didžiuotis savo pasirodymu, o ne liūdėti dėl pralaimėjimo, kadangi jie pranoko visus lūkesčius.
Slovėnija
3. Slovėnija – geresnė nei galėjome įsivaizduoti
Daug buvo kalbų apie tai, koks L.Dončičius yra didis talentas ir kiek nuo jo priklausoma Slovėnijos rinktinė. Vieni sirgaliai slapta tikėjosi, kad Dalaso „Mavericks“ nužygiuos toli NBA atkrintamosiose, o kiti – kaip tik norėjo, kad Kaune ant parketo išbėgtų ši lygos superžvaigždė. Galima buvo tikėtis, kad L.Dončičius dominuos atrankoje ir viskas suksis aplink jį, bet tokio dominavimo ir buvimo trimis galvomis geresniu už kitus negalėjome įsivaizduoti. Galima buvo spekuliuoti, kaip L.Dončičius susitvarkys su varžovų presingu, mažesnių matmenų europietiška aikštele ar kitokiu kontakto traktavimu, bet visi šie dalykai jam nepadarė visiškai jokios įtakos. Surinkti trigubą dublį finale prieš stipriausią atrankos varžovą yra kažkas tokio. Apskritai L.Dončičiaus trigubas dublis buvo vienintelis per visus atrankos miestus.
Pati Slovėnija buvo geresnė komanda nei galėjome įsivaizduoti. Paskutinėmis minutėmis natūralizuotas Mike‘as Tobey tapo labai svarbia dėlionės dalimi. Labai gerai save išreiškė snaiperis Jaka Blažičius, blykstelėjo Klemenas Prepeličius, Zoranas Dragičius, o Vlatko Čančaras buvo daug geresnis žaidėjas nei kai pastarąjį kartą jį matėme Europoje. Denverio „Nuggets“ puolėjas atrodė gerokai patobulėjęs ir būtent jis tapo tuo trečiuoju žaidėju po amerikiečio bei L.Dončičiaus. Šalia L.Dončičiaus daug geresniais tapo visi žaidėjais, o lyderio ramybė ir pasitikėjimas savimi užkrėtė ir komandos draugus, kurie neabejojo nei savo veiksmais aikštelėje, nei savo metimais iš toli. Slovėnija pataikė 46,2 proc. tritaškių, kas yra įspūdingas rodiklis – net 15 tritaškių per susitikimą iš 32,5 bandymo. Aplink L.Dončičių buvę žaidėjai labai tiko prie jo ir tai virto į olimpinį bilietą.
Polonara
4. Lūkesčius viršiję žaidėjai
Blake‘as Schilbas yra jau 37-erių ir praėjusiame sezone praktiškai nežaidė, bet veteranas apie save priminė tada, kai čekams labiausiai reikėjo – pusfinalyje. Prieš kanadiečius jis sumetė 31 tašką (7/12 tritaškiai) ir surinko 30 balų. Kitose trejose rungtynėse kartu sudėjus įmetė 15 taškų ir surinko 16 balų. Natūralizuotas amerikietis savo karjerą rinktinėje baigs skambia nata – po olimpiados.
A.Varejao tik sezono pabaigai pasirašė simbolinį kontraktą su Klivlando „Cavaliers“ ir ten sužaidė kelis mačus, taip baigdamas savo klubinę karjerą. 38-erių centras parodė, kad dar gali būti naudingas ir atrankoje fiksavo 10,5 taško, 4,5 atkovoto kamuolio bei rinkdavo 11,3 naudingumo balo.
Nicolo Mannionas yra gynėjas, kuris praleido debiutinį sezoną „Golden State Warriors“ gretose. Nebuvo aišku, ką šis jaunuolis sugeba europietiškame krepšinyje, bet italas rinko 17,7 taško ir 14,7 balo vos per 22 minutes. Ir tai yra 20-metis žaidėjas. Italija tikrai turi labai talentingą įžaidėją.
Achille Polonara sugebėjimus puikiai matėme Vitorijos „Baskonia“ sudėtyje. Puolėjas įrodė, kad jo geras sezonas nebuvo tik sutapimas ir parodė save atrankoje, kur tapo ryškiausia Belgrado atrankos žvaigžde ir pelnytai atsiėmė mvp prizą: 17,3 taško, 9,3 atkovoto kamuolio ir 25,3 naudingumo balo. Aukštaūgis į neviltį varė varžovus, pataikydamas vidutiniškai 3,7 tritaškio iš 6 bandymų, kas yra 61,1 proc. „Fenerbahče“ vadovai trina rankomis, jog rinkoje įsigijo tokį pajėgų žaidėją.
Iki olimpiados atrankos Joshiko Saibou buvo mažai girdėtas žaidėjas, kuris rungtyniavo Šampanės klube Prancūzijoje, bet parodė save atrankoje, kur pelnydavo 10,5 taško ir rinkdavo po 10 naudingumo balų. 31-erių vokietis yra rungtyniavęs Berlyno ALBA sudėtyje, bet tada neblizgėjo. Vokiečiai iškovojo bilietą į olimpiadą, o J.Saibou buvo trečias pagal rezultatyvumą.
Arnas Butkevičius buvo diskusijose, ar jis pateks į dvyliktuką, bet jo žaidimas atrankos pusfinalyje ir finale parodė, kad jis dvyliktuke buvo ne veltui. Per lemiamas dvi dvikovas Vilniaus „Ryto“ atstovas fiksavo 11,5 taško ir 18 naudingumo balų vidurkį. A.Butkevičius parodė, kad moka būti vaidmens žaidėju ir realizuoti savo progas (4/5 tritaškiai) bei duoti naudos kildamas nuo suolo.
5. Išvengta COVID-19 atvejų
Džiugus dalykas, kad pačios atrankos metu koronavirusas nesumaišė kortų komandoms. Senegalas dėl šios priežasties neatvyko į turnyrą ir čia blogas dalykas, bet pačiose atrankose nebuvo nė vieno teigiamo COVID-19 testo, tad organizatoriai neturėjo spręsti izoliacijų ar rungtynių perkėlimų variantų. FIBA taisyklės „burbulams“ buvo griežtos ir ne visi buvo patenkinti jomis, bet priemonės turbūt pateisina tikslą, kadangi kvalifikacija įvyko sklandžiai. Gaila, kad senegaliečiai neatvažiavo ir buvo dvejomis rungtynėmis mažiau, bet geriau taip nei sužaidus pirmąjį susitikimą fiksuoti teigiami atvejai Senegalo komandoje ir sumaištis turnyre.
Norėdami komentuoti prisijunkite.