M.Kalniečio pagalbos pasigesiantis E.Ulanovas: stengiausi atkalbėti
interviu (12)
Kauno „Žalgiris“ pergalių Eurolygoje seriją pratęsė iki keturių, namie nugalėdamas Belgrado „Crvena Zvezda“.
Kertiniu pergalės kalviu tapo Edgaras Ulanovas, lemiamu metu smeigęs du tritaškius ir taip pradėjęs kelią link serbų kapituliacijos.
Po rungtynių žalgirietis nenorėjo sureikšminti savo vaidmens, prašė daugiau komandos draugų iniciatyvos bei apgailestavo dėl Manto Kalniečio sprendimo baigti karjerą.
„Pradėjome vieni į kitus žiūrėti, veidai kažkodėl visų pasikeitė, bet tai yra krepšinis, reikia kažkaip paimti tą pergalę. Sakiau, kad dar daug laiko, trys ar keturios minutės dar, galime paimti ir apsukti viską. Visi žino, kaip yra smagu, kai laimi. 25 minutes viskas gerai klostosi, o varžovas kažkuriuo metu paima ir perlaužia. Tada visi pradeda dairytis. Taip neturi būti. Tokios ir buvo mintys kelias paskutines minutes“, – teigė „Žalgirio“ kapitonas.
– Jau esate visiškai perėmęs komandos veido vaidmenį?
– Nežinau, sakau, kai įmeti – gerai, kažkada bus ir kai neįmesi arba nemesi. Džiaugiamės. Aplamai, šiandien buvo daug taisytinų dalykų. Žinote, kaip būna krepšinyje, 40 minučių iš daug kitų dalykų susideda rungtynės, o paskutinėse minutėse „50 prieš 50“, įmesi ar neįmesi. Ne tai turi nulemti, jei nori būti gera komanda, turi būti kiti dalykai kažkokie. 40 minučių kontroliuoji kamuolius ar kažkokius kitus akcentas, kurių neduodi varžovams. Trečias ir ketvirtas kėlinys, net nežinau... Puolime labai daug taisytinų dalykų, kaip mus išmušė su savo fiziškumu, neleido žaisti... Jei visi norime būti ta komanda, kuri kovoja dėl atkrintamųjų, reikia eiti į salę ir peržiūrinėti vaizdo medžiagą, nes kitos komandos eis į viršų, mums ir reikia dėl to stengtis.
– Kas lemia tas sunkias atkarpas puolime?
– Išmušė fiziškai mus, ypač trečiajame kėlinyje. Dar buvo momentas kėlinio pabaigoje, kai nebuvo padarę nė vienos komandinės pražangas ir turėjo visas keturias prieš mus. Tuo fiziškumu jie mus išstumdė, puolime pradėjome priimti neparuoštus metimus, puolime sustodavome, nebuvo derinių, o tokiais momentais kaip tik ir reikia greiti judinti kamuolį, ieškoti laisvo komandos draugo, prisiimti atsakomybes ir tais momentais to velniškai trūko. Tokie dalykai... Reikia suprasti, kad komandos į mus jau žiūri kitaip, ruošiasi, nori daug ką atimti. Reikia neužmigti ant laurų.
– Kiek svarbus ir pasiektas reikiamas taškų skirtumas?
– Svarbu, bet, vėl pasikartosiu, šiai dienai ji visiškai nieko nereiškia. Matote, kas vyksta lentelėje, su kokiais varžovais mes žaisime. Kuo mažiau reikia į tą lentelę žiūrėti.
– Kas dėjosi galvoje metant tuos lemiamus tritaškius?
– Nieko, tikrai nieko negalvojau. Buvo likę mažai minučių, rungtynių pabaigoje buvome praradę kontrolę ir reikia nesustoti žaisti, būti komanda, dalintis kamuoliu, kažkam sužaisti agresyviau kažkuriuo momentu. Svarbiausia charakteris, kai varžovas laužia rungtynes nepasislėpti po krūmais ir dairytis vieni į kitus. Reikia suprasti, kad čia yra tik žaidimas, minutei ar dviems likus dar daug visko gali būti. Kaip antrajame kėlinyje, paėmė ir tritaškius greitai „Crvena Zvezda“ sumetė. Kaip ir sakiau, Eurolygoje kiekvienas momentas labai svarbus. 40 minučių atkarpoje yra tiek daug dalykų, kuriuos galime kontroliuoti geriau ir reikės juos gerinti.
„Žalgiris“ – „Crvena Zvezda“ (70 nuotraukų)
– Norėtumėte, kad kiti imtųsi daugiau iniciatyvos?
– Nekalbu aš apie galą rungtynių, prieš tai įmečiau tritaškį ir treneris pasakė, kad turiu dar kartą sužaisti, jaučiuosi gerai. Aplamai rungtynės buvo tokios nelabai patrauklios momentais, sudėtingos, šlykščios, klaidų daug, bardakas. Kalbu apie visas 40 minučių, būna momentai, kai komanda sustoja dviejose atakose paeiliui, kad greitai penki žaidėjai aikštelėje susitartų ir susiorganizuotų, kaip galima geriau, prisiimtų atsakomybę. Nebūtinai pabaigoje, rungtynės yra ilgos.
– Achille Polonara turėjo dešimties taškų atkarpą antrajame kėlinyje. Kiek jam to reikėjo?
– Džiaugiamės visi dėl jo, jam tikrai reikia tokių atkarpų, jis čia yra dar neseniai, naujokas. Tokios atkarpos jam duos dar daugiau pasitikėjimo. Rolandas pirmoje pusėje taip pat gerai žaidė, Achille – irgi, o treneriui tiesiog reikėjo dalinti laiką. Žinome, kad ilgoje sezono stadijoje mums reikės visų ir kuo daugiau. Mes ir norime, kad jis būtų tokios formos, tokio užsivedimo, aistros. Atkarpos būna, kažkuris išeina ir prideda labai daug, tai ir svarbiausia, kad jis išeitų ir sužaistų bei pats suprastų, kad yra svarbi komandos dalis.
– Kaip priėmėte žinias apie Mantą Kalnietį?
– Blogai priėmiau, stengiausi atkalbėti, bet, kaip supratau, sprendimas jau buvo priimtas ir jis tik vėliau man pasakė. Galbūt aš elgčiausi kitaip, bet kiekvienas turime savo kažkokias mintis. Mantas lieka komandoje, nors tai gerai. Palinkėsime jam kuo didžiausios sėkmės naujuose gyvenimo iššūkiuose ir, žinoma, seksime jo kelią naujoje profesijoje.
– Kokia figūra tai buvo rūbinėje?
– Svarbi figūra ir vien tik dėl to man buvo šiek tiek gaila. Ne šiek tiek, bet čia akcentas ir buvo, kodėl aš nenorėjau jo pabaigos. Jis man labai padėdavo, turi daug patirties, psichologiškai nuo suolo galo eina patarimai, atėjus į rūbinę taip pat. Daug matęs ir daug suprantantis. Aikštelėje rolė nebuvo didelė, bet rūbinėje buvo labai svarbus.
– Kokį įsivaizduojate Mantą Kalnietį futbolo klubo prezidento rolėje?
– Pirmi metai tikrai bus nelengvi, jam bus daug iššūkių, bet matau, kad jis yra maksimaliai nusiteikęs priimti tuos iššūkius, su jais tvarkytis. Kur širdis veda, ten ir reikia eiti, ten nebijai suklysti, nebijai jokių iššūkių. Iš vienos pusės liūdna, iš kitos džiaugiuosi, kad pradės savo kelią kitur.
– Jautėsi šiandien papildoma energija iš tribūnų?
– Jautėsi, tikrai, svarbiausia nepriprasti prie to soldouto. Turime priversti tribūnas mus palaikyti savo kova ir aistra, šitas dalykas yra labai svarbus, nes kitaip nebus to gražaus bendradarbiavimo tarp mūsų ir sirgalių.
Norėdami komentuoti prisijunkite.