Lietuvių sezonas NBA – ar D.Sabonis jau pranoko J.Valančiūną?
(11)
Sezoną Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) sėkmingai užbaigė abu joje žaidžiantys lietuviai – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Aukštaūgių atstovaujamos Toronto „Raptors“ ir Indianos „Pacers“ komandos pateko į atkrintamąsias ir tęsia kovą dėl čempionų titulo.
Prieš sezoną buvo laikoma, kad J.Valančiūnas yra absoliučiai geriausias Lietuvos krepšininkas ir dar ilgus metus turėtų būti nacionalinės rinktinės lyderis, tačiau puikus D.Sabonio progresas sezono metu privertė tuo suabejoti. Abu aukštaūgiai rinko itin panašią statistiką, todėl natūraliai kyla noras juos lyginti ir spręsti rebusą, kuris iš jų šiuo metu yra geriausias šalies krepšininkas.
J.Valančiūno statistika: 77 mačai, 22 minutės, 12,7 taško (57 proc. dvit., 41 proc. trit., 81 proc. baud.), 8,6 atk. kam., 1,1 rez. perd., 0,9 blok., 0,4 per. kam., 2,5 praž., 1,5 klaid.
D.Sabonio statistika: 74 mačai, 25 minutės, 11,6 taško (51 proc. dvit., 35 proc. trit., 75 proc. baud.), 7,7 atk. kam., 2 rez. perd., 0,4 blok., 0,5 per. kam., 3 praž., 1,9 klaid.
D.Sabonio sezonas
Puikų aukštaūgio sezoną startą padėjo įgyvendinti ir pagrindinio konkurento Myleso Turnerio trauma. Dėl amerikiečio sveikatos problemų lietuvis sezono pradžioje 19 rungtynių pradėjo starto penkete ir iškart dvigubai pagerino savo praeitą sezoną Oklahomos „Thunder“ ekipoje rinktą statistiką.
Vis dėlto „Pacers“ nudžiuginti turėjo kitas faktas – sugrįžus M.Turneriui lietuvio statistiką nė kiek nesuprastėjo. Priešingai – geriausias D.Saboniui buvo vasario mėnuo, per kurį aukštaūgis aikštėje praleisdavo 29 minutes, rinko 14,6 taško, 8,9 atk. kam. Ir 1,9 rez. perd. Vis dėlto vėliau jį išbalansavo atėjęs „Visų žvaigždžių“ savaitgalis ir paties kovo viduryje patirtos traumos, tačiau statistika realaus smūgio nepatyrė. Sezonui besibaigiant jis geriausiai Šarlotėje sužaidė geriausias savo karjeros rungtynes ir pelnė 30 taškų.
Lyginant su savo debiutiniu sezonu Oklahomoje, sunku nepastebėti yra akivaizdaus D.Sabonio progreso. Lietuviui Indianoje akivaizdžiai teko daug didesnė rolė puolime, puolime jis buvo patrauktas arčiau krepšio ir apskritai turėjo persikvalifikuoti iš puolimą išplečiančio sunkiojo krašto puolėjo į vidurio puolėjo poziciją. Čia jis pasirodė esąs daug naudingesnis – D.Sabonis vis dar gali pataikyti metimus iš toli ir vidutinio nuotolio, tačiau žaisdamas arčiau krepšio yra daug produktyvesnis.
Nuo pat jaunimo turnyrų garsėjantis gera uosle atšokusiems kamuoliams, šį sezoną jis pagaliau galėjo išnaudoti šį savo atributą. Pagal atkovotus kamuolius jis tapo komandos lyderiu, gerokai pranokdamas ir daugiau laiko aikštėje praleisdavusius Mylesą Turnerį ir Thaddeusą Youngą. Tuo tarpu D.Sabonio svarba puolime jam buvo kažkas naujo – lietuvis greitai tapo šeštu rezultatyviausiu „Pacers“ krepšininku ir geriausia nuo suolo kylančia puolimo opcija.
J.Valančiūno sezonas
Iš J.Valančiūno šį sezoną ir vėl buvo laukta protrūkio. Kiekvieno sezono pradžioje yra tikimasi, kad lietuvis pagaliau taps akivaizdžia trečiąja opcija „Raptors“ puolime ir pasieks bent 15 taškų vidurkį, tačiau kasmet laukia ta pati istorija – jau penktą sezoną paeiliui J.Valančiūnas sugeba išlaikyti panašų rezultatyvumą su vis mažėjančiu minučių kiekiu. Pokytis neatrodo didelis (2013–2014 metų sezone jis per 28 minutes rinko 11,3 taško), tačiau padidėjęs lietuvio produktyvumas – akivaizdus.
Uteniškis šį sezoną į savo puolimo arsenalą pridėjo tolimus metimus ir dėl to iš tikrųjų tapo gerokai produktyvesnis. Tiesa, jis vis dar yra kvalifikuojamas kaip tradicinis vidurio puolėjas, kuris didžiąją dalį savo taškų verčia iš po krepšio, o tai pritapti šiuolaikinėje NBA nepadeda. Per sezoną J.Valančiūnas pataikė 30 tritaškių iš 74 bandymų (42 proc. taikl.), tačiau jis vis dar atakuoja tik turėdamas labai daug erdvės ir tiesioginiam oponentui jam suteikus visišką laisvę. Lietuviui reiktų gerinti kamuolio išmetimo greitį ir tada jo metimų pasirinkimas galėtų būti gerokai platesnis.
Banguotą žaidimą sezono metu demonstravęs J.Valančiūnas geriausią sportinę formą ir kovo mėnesį rinko iš jo ilgai lauktus skaičius – 15,9 taško ir 9,5 atkovoto kamuolio per 24 žaidimo minutes. Susidaro įspūdis, kad tokią statistiką jis galėtų rinkti viso sezono metu, bet lietuvį riboja komandos gynėjų sprendimai puolime ir ne visiškai aiški vieta komandos rotacijoje. Dažnai ketvirtuosius rungtynių kėlinius J.Valančiūnas stebi nuo suolo, o sutikus varžovus be aiškiai išreikšto vidurio puolėjo, „Raptors“ yra linkusi prisitaikyti ir J.Valančiūnui suteikti ne daugiau nei 20 minučių, o tai jo statistiką gali veikti tik neigiamai.
Apskritai, galima tik džiaugtis, kad J.Valančiūnas vasarą nesėdėjo rankų sudėjęs ir sugebėjo prie savo puolimo arsenalo pridėti tolimus metimus. Per pirmuosius penkis sezonus Toronte jis buvo išmetęs vos 4 tritaškius, o šį sezoną jų atliko net 74 ir tai savaime yra didelis pliusas, nors šis aspektas dar gali būti tobulinamas. J.Valančiūnas šį sezoną daug kokybiškiau užbaigia ir atakas arčiau krepšio bei į savo puolimo arsenalą pridėtus prasiveržimus nuo tritaškio linijos. Nors statistikoje tai ir neatsispindi, akivaizdu, kad uteniškis nenori tapti krepšinio dinozauru ir stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių šio sporto normų.
D.Sabonio pranašumai
Jaunesnysis lietuvis atrodė daug mobilesnė ir paslankesnė opcija komandos puolime. Ekipos penkete esant D.Saboniui kamuolys tarp žaidėjų juda daug aktyviau ir yra didesnė tikimybė rasti laisvą žmogų. Tuo tarpu J.Valančiūną pasiekęs kamuolys dažnai užstringa, o žaidimo įrankį gavęs lietuvis dažnai atakas užbaigia pats arba tiesiog atmeta kamuolį toliau esantiems komandos draugams – progas metimams savo komandos draugams jis sukuria retai.
Dėl savo mobilumo D.Sabonis taip pat yra daug patikimesnis žmogus komandinėje gynyboje. Lietuvis gali rotuoti su komandos draugais ir pasilikti ties žemesniu varžovų krepšininku, pusėtinai gintis ties perimetru bei pasistumdyti su galingais tradiciniais vidurio puolėjais. Geriausiu to pavyzdžiu tapo vienas paskutiniųjų sezono mačų Šarlotėje, kai D.Sabonis puikiai tvarkėsi su Dwightu Howardu, periminėjo vieną kamuolį po kito ir vertė varžovą klysti puolime.
Taip pat panašu, kad D.Sabonis su Victoru Oladipo sudarė daug patikimesnį tandemą vos per dvejus metus kartu, nei J.Valančiūnas sugebėjo suderinti su DeMaru DeRozanu ar Kyle‘u Lowry. „Pacers“ žaidėjų duetas veikia išties dinamiškai, o V.Oladipo negaili kamuolio lietuviui jokiose situacijose. Dėl to šiek tiek stebina komandos sprendimas rungtynes pradėti su M.Turneriu. Lietuvio ir V.Oladipo žaidimas kartu yra itin produktyvus, o M.Turneris neturėtų lygių žaisdamas antrajame komandos penkete, tačiau to padaryti neleidžia jo žvaigždės statusas ir tai itin riboja „Pacers“.
D.Sabonio mobilumas taip pat leidžia jį aikštėje naudoti nepaisant varžovų taikomos rotacijos. Lietuvis gali gintis tiek prieš tradicinius, tiek prieš mobilius varžovų vidurio puolėjus bei dažnai keistis gynyboje. Tuo tarpu varžovams neturint standartinio iš baudos aikštelės liūto dalį taškų verčiančio vidurio puolėjo, J.Valančiūno minutės aikštėje akivaizdžiai susitraukia. Lėtas darbas kojomis neleidžia jam būti geru perimetro gynėju, o „Raptors“ to kartais velniškai reikia ir čia yra naudojamas austras Jakobas Poeltlas.
J.Valančiūno pranašumai
Uteniškis patikimiau užbaigia atakas iš įvairių distancijų. Susikurti geresnes pozicijas metimams iš po krepšio jam padeda didesnė fizinė jėga, metimus iš tolimo ir vidutinio nuotolio jis atlieka retai, tačiau šiuos realizuoja geriau nei kairiarankis D.Sabonis, o puikus baudų metimų procentas dažnai suteikia jam galimybę atsidurti komandos penkete lemiamomis sekundėmis, net ir prasėdėjus ant suolo visą ketvirtąjį kėlinį.
Vyresniojo lietuvio žaidime taip pat itin svarbi su metais įgyta patirtis. Įgautas rungtynių stažas ir NBA susikurta reputacija leidžia aukštaūgiui nebesusirinkti greitų pražangų taip apribojant savo žaidimą ar sėkmingiau paskirstyti jėgas mačo metu ir sugebėti pailsėti nuslūgus rungtynių tempui. D.Sabonis tai turėtų įgyti su metais, tačiau šiuo metu jis dažnai pakliūna į problemas dėl pražangų ir taip trumpina savo minutes bei įtaką komandos gynybai.
Platūs J.Valančiūno pečiai ir fizinės jėgos pranašumas leidžia J.Valančiūnui būti didesne galia baudos aikštelėje. Uteniškis gali daug negalvodamas nusistumti lengvesnius varžovus ir taip patikimai rinkti taškus iš arti, o D.Sabonis tokios galimybės kol kas neturi. Arvydo Sabonio sūnus taip pat yra tvirtai sudėtas ir sugeba išnaudoti tai gynyboje, tačiau apie jėgos panaudojimą puolime ir varžovų apžaidimą baudos aikštelėje jam dar yra labai daug ko išmokti.
Išvados
Žaisdamas jaunimo tarpe J.Valančiūnas buvo laikomas neeiliniu talentu ir Lietuvos krepšinio ateitis itin anksti buvo patikėta į jauno aukštaūgio rankas. Vis dėlto Toronte jis virto itin standartiniu vidurio puolėju, nors šios pozicijos era pastaruoju metu eina į pabaigą. J.Valančiūnas bando prisitaikyti ir sugeba formuoti savo žaidimą tinkama linkme, tačiau toks persikvalifikavimas yra ilgas procesas, todėl galima tikėtis, kad dar ilgą laiką uteniškis liūto dalį taškų rinks iš baudos aikštelės ir būtent čia bus grėsmingiausia jėga.
Tuo tarpu D.Sabonis – mažiau užtikrintų ginklų turintis, tačiau universalesnis krepšininkas. Lietuvis gali žaisti tiek „centro“, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose, o J.Valančiūnas tuo pasigirti. Vis dėlto šis D.Sabonio universalumas gali itin pasitarnauti Lietuvos rinktinėje ir leisti jam dalintis aikštele su J.Valančiūno, o tokia perspektyva turėtų itin žavėti Lietuvos krepšinio gerbėjus.
Šiuo metu J.Valančiūnas yra labiau įsitvirtinęs NBA ir daugelyje ekipų jis vis dar būtų starto penketo krepšininkas, tačiau lygoje šviesesnė atrodo D.Sabonio ateitis. Pastarąjį riboja išskirtinių fizinių duomenų neturėjimas (D.Sabonis yra žemesnis, turi trumpesnes rankas, kurios buvo laikomos dideliu minusu jo karjeros pradžioje), tačiau ateinančiais metais šis turėtų vis geriau pritapti pajėgiausioje pasaulio lygoje. Jo žaidimas modernioje puolimą išplėsti galinčio „centro“ pozicijoje yra itin viliojanti perspektyva „Pacers“ klubui ir šiuo metu jis daugelyje komandų užimtų šeštojo žaidėjo rolę, tačiau per keletą metų sustojus M.Turnerio progresui D.Sabonis taip pat gali tapti užtikrintu starto penketo krepšininku.
Norėdami komentuoti prisijunkite.