Lietuva–Serbija: puspilnė arena, J.Valančiūno ir D.Sabonio tandemo efektyvumas bei pradžiuginęs P.Jankūnas
(64)
Lietuvos rinktinė vos pradėjusi baigė draugiškų rungtynių mūsų šalyje atkarpą, kai Kaune 91:95 antrą kartą nusileido Serbijai.
Dvikova buvo kiek kitokia nei šeštadienį Belgrade – komandos sumetė net po 23 taškais daugiau. Vien ko vertas buvo trečiasis ketvirtis, kuriame lietuviai įmetė 34 taškus. Vis dėlto net ir gero puolimo nepakako, nes serbai puolime turi itin daug talento ir su jais taškų lenktynes laimėti yra ypatingai sudėtinga.
Kaip pirmajame susitikime, taip ir antrajame baudų metimai buvo svarbus faktorius, ypatingai Lietuvos komandos kraityje, kadangi pelnyti 29 taškai iš šios žymos. Serbai metė 11 baudų mažiau ir pelnė 10 taškų mažiau – 19.
Iš esmės kokybės šiose rungtynėse abiejų komandų žaidime buvo daugiau. Lietuvos rinktinės gerbėjus bene labiausiai turėjo pradžiuginti naudingai sužaidęs Paulius Jankūnas, dėl kurio jau buvo pradėta nerimauti. Apie Kauno „Žalgirio“ kapitono pasirodymą ir dar daugiau mačo akcentų – Krepsinis.net paruoštame straipsnyje.
Pustuštė arena. Pasak oficialaus protokolo, rungtynes stebėjo 7285 žiūrovai. Akivaizdu, kad tai nėra tas skaičius, kurio tikėjosi Lietuvos krepšinio federacija (LKF), bet kažko panašaus ir buvo galima tikėtis. Bilietų kainos buvo didelės – nuo 30 eurų, o sirgaliai skundėsi, kad tose pačiose vietose už Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes mokėjo panašią sumą, kokia buvo prašoma už dvikovą su serbais. Mintis buvo tokia, kad visos surinktos lėšos bus skirtos „Krepšinio namų“ statybai, bet aistruoliams tai nebuvo didelis faktorius, kodėl reikia mokėti 40 eurų už bilietą į kontrolines rungtynes. Arvydas Sabonis teigė, kad susirinko tikri sirgaliai, o kiti tiesiog nesuprato reikalo esmės, bet greičiausiai pati federacija pernelyg drąsiai užsimojo ir net krepšinio mieste salė liko puspilnė arba pustuštė – čia jau kaip kam patogiau. Kainos sirgaliams buvo pernelyg didelės ir jau praeitos savaitės ėjimas, kai su kodu buvo taikoma 20 proc. nuolaida, rodė, kad arenoje akivaizdžiai pernelyg daug laisvų vietų. Taip jau įprasta, kad jeigu sirgaliai nesusirenka į areną, tai yra ne jų, o renginio organizatorių kaltė.
Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio tandemas. Lietuviai mačą pradėjo su šiais aukštaūgiais kartu ir kartais žaidimas atrodė klampus ir stringantis. Per 7 šių aukštaūgių žaidimo minutes mūsiškiai įgijo 4 taškų pranašumą – 20:16. Tos atkarpos metu matėme, kaip atakose kartais teko imtis ir nestandartinių sprendimų, kaip kad J.Valančiūno tritaškis. Dar kartą treneris šiuo žaidėjus kartu išbandė nuo trečiojo kėlinio starto ir vėl tandemas buvo „plius“, kadangi deficitas nuo 8 taškų buvo sumažintas iki 4. Daugiau šio tandemo aikštelėje neišvydome.
D.Adomaitis spaudos konferencijoje teigė, kad skaičiai rodo, jog JV ir Domo tandemas veikia. Tai patvirtina ir šios dvikovos rodiklis, kuris yra plius 8. Vis dėlto iki gerai veikiančio mechanizmo dar yra ilgas kelias. Marius Grigonis neslėpė, kad kol kas žaidėjai dar nežino, kur turi bėgti ir ką turi daryti, todėl susiduria tarpusavyje arba tiesiog būna užkemšama baudos aikštelė, ką matėme pirmajame kėlinyje. Turnyre Suomijoje varžovai nebus tokio kalibro kaip serbai, todėl situacijas galima bus bandyti dažniau ir kantriau toleruojant prastas atkarpas. Rinktinei reikia rasti stabiliai iš toliau pataikančius žaidėjus, kurie efektingai žaistų šalia D.Sabonio ir J.Valančiūno, apie ką ir kalbėjo D.Adomaitis. Paieškoms dar yra penki kontroliniai mačai.
D.Adomaitis 17 rungtynių minučių žaidė visada ant parketo turėdamas J.Valančiūną arba D.Sabonį. Pastarasis sužaidė visą pirmą ketvirtį ir antrojo pirmąją minutę. Dėl tokio plano ir Pauliaus Jankūno pasirodymo nė sekundės negavo pasireikšti Martinas Gebenas, kuris paliko gerą įspūdį šeštadienį.
Pradžiuginęs Paulius Jankūnas. Puikiai pamename, kaip blankiai šeštadienį atrodė „Žalgirio“ kapitonas, kuris sužingsniavo lygoje vietoje ar atsiliko žingsniu nuo visų varžovų. Visai kitoks P.Jankūnas buvo pirmadienį „Žalgirio“ arenoje. Pirmas P.Jankūno pasirodymas buvo 17-ąją minutę ir jis sudarė tandemą su D.Saboniu. Pirmos akimirkos priminė vaizdus iš šeštadienio rungtynių, o kai P.Jankūnas bandė žaisti nugarą, jam perdavimą atliko Renaldas Seibutis ir veteranas kamuolio nepagavo, dėl ko Renaldas akivaizdžiai nustebo ištiesęs abi rankas į priekį. Vis dėlto vėliau P.Jankūno pasirodymas buvo tik teigiamas: išnaudojo komandos draugų progą metimu iš po krepšio, taškus rinko baudų metimais, o labiausiai nudžiugino jo keli pataikyti vidutiniai metimai. Taip pat geras perdavimas Mantui Kalniečiui ir šio tritaškis, o senąjį P.Jankūną geriausiai priminė kieta kova su Nemanja Bjelica ir šio pražanga bei nuostabos kupinas veidas – būtent tokias varžovų reakcijas matydavome ne kartą, kai alkūnių dvikovoje P.Jankūnas būdavo jų laimėtoju. P.Jankūno 13 taškų per 11 minučių nuteikia optimistiškai ir taip bent jau trumpam pritildys visus skeptikus, kurie teigė, jog aukštaūgiui nėra vietos dvyliktuke. Kaip sakė M.Kalnietis, turime tikėti Pauliumi, kuris būdamas sveikas dar gali duoti daug naudos rinktinei.
Optinė apgaulė. Po pertraukos pirmą kartą ant parketo pasirodė Rokas Giedraitis, kuris sužaidė lygiai 10 minučių – visą trečiąją ketvirtį. Jis prametė vienintelį tritaškį, atkovojo kamuolį, sykį prasižengė ir labiausiai įsiminė nebent pradėta greita ataka. Tačiau nematę rungtynių statistikos mėgėjai galėtų pirštu besti į protokolą, kuriame R.Giedraitis turi geriausią „plius/minus“ rodiklį – plius 10. Būtent trečiajame kėlinyje lietuviai įmetė už varžovus 10 taškų daugiau (34:24) ir to dalimi buvo R.Giedraitis. Vis dėlto R.Giedraičio pasirodymas nebuvo paliekantis įspūdį, ką įrodo ir faktas, jog jis nebegrįžo ant parketo.
Lietuva – Serbija (34 nuotraukos)
Pristigo indėlio. Jeigu po pirmojo susitikimo su serbais galėjome girti Mindaugą Kuzminską, tai antrasis mačas jam nebuvo toks sėkmingas: nors per 12 minučių pelnė 5 taškus, bet susirinko 3 pražangas ir aikštelę paliko akivaizdžiai nusivylęs. Pirmiausia, M.Kuzminskas turėjo problemų gynyboje „ketvirto numerio“ pozicijoje, kur jis tikrai neturėjo šansų prieš Nikolos Jokičiaus ir Miroslavo Raduljicos tandemą, kuris ataką baigė dėjimu. Bandė M.Kuzminskas išnaudoti savo greičio privalumus prieš N.Bjelicą, bet gynyboje su juo irgi buvo sunkumų.
Be taškų per 18 minučių liko Edgaras Ulanovas, kuris prametė vieną tritaškį ir prarado net 5 kamuolius, kas yra lygiai trečdalis visos rinktinės klaidų. Juodas vakaras šiam puolėjui. Gaila, kad D.Adomaitis ant parketo neišleido Arno Butkevičiaus, kurį būtų buvę įdomu pamatyti prieš tokį varžovą.
Serbai sumaniai naudojosi Luko Lekavičiaus buvimu ant parketo. 12 minučių žaidęs gynėjas pataikė vieną baudą iš dviejų ir spėjo atlikti 2 rezultatyvius perdavimus. Varžovai atakavo L.Lekavičių nuo pat pradžių, kai šis pasirodė aikštelėje ir toks ėjimas logiškas – tiek Stefanas Jovičius, tiek Vasilije Micičius yra gerokai aukštesni ir fiziškai stipresni už žalgirietį. L.Lekavičiui buvo labai sunkus mačas ir jo ant parketo praktiškai nematėme – 27 minučių krūvį teko atlaikyti M.Kalniečiui.
Norėdami komentuoti prisijunkite.