„Lietkabelio“ augimo skausmai: ar N.Čanakui pavyks išjudinti nefunkcionuojančius naujokus?
(24)
Panevėžio „Lietkabelis“ praėjusiame sezone buvo vienintelė Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) komanda, kuri per sezoną nepakeitė nė vieno žaidėjo.
Panevėžiečiai nesipildė sudėties, kai turėjo verstis be Dovydo Giedraičio, nekvietė pastiprinimo ir tada, kai nuolat traumų buvo kamuojamas Nikola Radičevičius. Traumų arba koronaviruso išretinti panevėžiečiai sugebėdavo laimėti ir aštuoniese ar septyniese, kai aikštelėje daug minučių gaudavo suolo galo žaidėjas Grantas Vasiliauskas. Nenadas Čanakas turėjo patikimą kariauną, kuri nužygiavo iki pat LKL finalo, o Europos taurės grupėje užėmė 5-ąją vietą, nugalėdama tokius varžovus kaip Belgrado „Partizan“ ar Badalonos „Joventut“.
Vasarą „Lietkabelis“ tradiciškai pertvarkė savo sudėtį. Žinoma, kad ne savo noru – vertę pasikėlę žaidėjai iškeliavo į komandas, kurios jiems pasiūlė didesnes algas. Vos du pagrindinius žaidėjus išsaugojęs Panevėžio klubas dabar susiduria su problemomis, kurios specialistui iš Serbijos turėtų kelti didelį galvos skausmą.
Tarptautinio sezono starte „Lietkabelis“ 71:82 nusileido „Prometey“ ekipai ir tai nėra jokia tragedija ar didelė staigmena, bet raudonų vėliavų šios rungtynės parodė labai daug. Tiksliau, jis parodė dar kartą tai, apie ką sirgaliai ir krepšinio podkasteriai kalbėjo dar prieš sezoną arba jam jau prasidėjus – pasirinktų naujokų pajėgumas.
Daug pasakantis faktas, kad „Lietkabelis“ prieš Ukrainos klubą atliko 16 rezultatyvių perdavimų, bet padarė net 19 klaidų. Panevėžiečiai atrodė žingsniu lėtesni už varžovus, o nepadarytos taktinės pražangos yra dalykas, kuris varė į neviltį ne tik N.Čanaką, bet ir dvikovos komentatorius. Reikia pažymėti faktą, kad „Prometey“ tai buvo pirmas rimtas išbandymas šiame sezone – iki tol pergalės 50 taškų skirtumu prieš Valmieros ir Uogres ekipas, visiems žaidžiant po 20 minučių, vargu, ar galima vadinti testais – greičiau draugiškų rungtynių foną turinčiomis dvikovomis.
Tai labai matėsi Roneno Ginzburgo auklėtinių veiksmuose, kurių energijos lygis ir koncentracija bangavo visų rungtynių metu – geras atkarpas keitė blogos, o situacija taisėsi po minutės pertraukėlių, kai treneris duodavo pylos savo žaidėjams. Dar reikia pridėti, kad „Prometey“ pataikė tik 5 tritaškius iš 20 bandymų (25 proc.), nors nemažai tokių metimų atliko būdami gerose situacijose.
„Lietkabelis“ visada savo žaidimą grindžia veiksmais gynyboje ir 82 praleisti taškai prieš „Prometey“ išvykoje nėra blogas rezultatas, bet praėjusiame sezone panevėžiečiai tik kartą iš devynių laimėjo susitikimą, kai praleido 80 ir daugiau taškų – 96:89 namie nugalėjo Paryžiaus „Metropolitans“. Prie varžovų krepšio trūksta agresijos ir susikalbėjimo – daug parodo faktas, kad „Prometey“ amerikiečiai smaginosi galingais dėjimais, kurių sukūrė tiek daug, kad juos suskaičiuoti neužtektų vienos rankos pirštų.
Dar vienas svarbus aspektas yra „Lietkabelio“ pataikymas iš toli (6/24 – 25 proc.), kuris buvo prastas, tačiau tokia tendencija kol kas fiksuojama sezono starto metu – LKL jie realizavo 28,2 proc. metimų iš perimetro per pirmąsias ketverias rungtynes. Prisimename, kad praėjusiame sezone būtent tritaškiai buvo aspektas, kuris stūmė panevėžiečius į priekį – 36,7 proc. vietinėse pirmenybėse ir 36,3 proc. Europos taurėje.
Snaiperių „Lietkabelis“ neturi – Kristianas Kullamae ir Vytenis Lipkevičius yra bene geriausi metikai. Pastarasis yra metikas iš statinių padėčių ir pataikymas po driblingo nėra jo stiprioji pusė. Tritaškius turi pataikyti Jamelas Morrisas, bet amerikietis Rygoje prametė visus 3, LKL tikslą pasiekė 1 iš 14 (7,1 proc.). Vokietijoje 42,5 proc. pataikymą turėjęs J.Morrisas dabar skiriasi kaip diena ir naktis.
Ramaus būdo amerikietis kol kas atrodo visiškai praradęs pasitikėjimą savimi. 2 iš 10 metimų Rygoje ir 10 iš 35 metimų LKL pirmenybėse. N.Čanakas sekmadienį teigė, kad jam reikia laiko įprasti prie fiziškesnio žaidimo nei buvo Vokietijoje. Kol kas J.Morrisas puolime nežiba, bet turi potencialo šią tendenciją pakeisti sezono eigoje.
Amerikiečio sėkmingas žaidimas labai svarbus, nes gynėjų grandyje „Lietkabelis“ ir taip turi mažai pasirinkimų: K.Kullamae yra visiškas šios linijos lyderis, o iš Manto Rubštavičiaus daug tikėtis pirmoje sezono dalyje neverta – tai jaunas žaidėjas, kuris atėjo iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL).
Stefanas Peno yra daugiausiai abejonių keliantis „Lietkabelio“ legionierius. Buvo akivaizdu, kad serbas nebus pastebimas puolime, bet jis nežiba nei gynyboje, nei žaidimo organizavime. Prieš greitus amerikiečius jis pralaimi mikrodvikovas jau pirmajame žingsnyje. S.Peno karjera ritasi žemyn, ką labai bylojo ir atsarginių suolas Bilbao klube. Po aibės traumų gynėjas yra gerokai sulėtėjęs, todėl jo prasiveržimas nebėra toks, kokį matėme Barselonoje ar Berlyne, kai žaidėju tikėjo šie Eurolygos klubai ir matė kaip stiprybę, kadangi metimas iš toliau niekada nebuvo jo arkliukas.
Problemų yra priekinėje linijoje – Gyorgy Golomanas ir Benas Griciūnas yra du žaidėjai, kurie sezono pradžioje atrodo labai blankiai. B.Griciūnas sužibėjo LKL atidarymo rungtynėse su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ (18 min., 15 tšk., 19 naud. bal.), kurios centro pozicijoje turėjo tik Martyną Pacevičių ir spragomis naudojasi visos LKL ekipos. Tuo tarpu per kitus tris mačus kartu sudėjus surinko 14 taškų ir 12 balų, o prieš „Žalgirį“ apskritai liko be taškų ir su -1 balu. Prieš „Prometey“ B.Griciūnas sužaidė tik 7 minutes (2 tšk., 1 naud. bal.) bei antroje dvikovos dalyje apskritai nepakilo nuo suolo. Toks dalykas labai aiškiai parodo, kad N.Čanakas pamatė, kad su B.Griciūnu ant parketo kovoti dėl pergalės Rygoje negalima.
„Lietkabeliui“ labai trūksta Džordže Gagičiaus, kuris buvo didelė jėga po krepšiais. B.Griciūnas buvo pasirinktas kaip centras, su kuriuo gynyboje gali būti universalesniems, tačiau kol kas tos schemos visiškai neveikia. Gavęs kamuolį baudos aikštelėje Dž.Gagičius galėdavo įversti taškus arba išprovokuoti pražangą. Mažiausiai – sutraukti dvigubą gynybą, o dabar tokio žaidėjo panevėžiečiai neturi.
Daug reikalavimų nebuvo iš vengro G.Golomano – jis turėjo pakeisti Kasparą Bėrzinį. Profilis panašus, nes abu žaidėjai yra aikštę plečiantys aukštaūgiai, tačiau latvis buvo gerokai kietesnis gynyboje ir su aukštesniu žaidimu IQ. Tuo tarpu G.Golomanas atrodo labai vangus ir lėtas, o gynyboje – itin minkštas. Atkovoti 2 kamuolius per 18 minučių priekinės linijos žaidėjui yra itin prastas rezultatas, o „Prometey“ kartoti metimai vienas po kito puikiai tai iliustravo.
Maldūnas
„Lietkabelį“ kol kas gelbėja puikus Gabrielius Maldūnas – jis Rygoje surinko 12 taškų, sugriebė 7 kamuolius ir surinko 16 balų. Pernai per visą sezoną Europos taurėje G.Maldūnas tik dukart pelnė dviženklį taškų skaičių (11 tšk. ir 10 tšk.), o 12 taškų yra pakartotas geriausias rezultatas šiame turnyre per jo karjerą. Atsarginis centras tapo pagrindiniu ir geriausiu „penktos pozicijos“ žaidėju. LKL jis irgi fiksuoja puikią statistiką (8,8 tšk., 14,3 naud. bal.).
Željko Šakičius kol kas taip pat sunkiai įsibėgėja, o veterano kūno kalba bei emocijų nebuvimas labai stebina, kadangi pirmojo sezono „Lietkabelyje“ metu jis būdavo kiek kitoks. Kroatas neįprastai sau kol kas nesukuria progų kitiems komandos draugams – vos 2 rezultatyvūs perdavimai per 4 LKL mačus, nors vidurkis 2019–2020 m. sezone siekė 2,5 ir tai buvo žaidėjas, kurį galėjome vadinti kūrėju iš „ketvirtos pozicijos“. Vis dėlto 34-erių Ž.Šakičius dar tikrai įsižais ir jo galimybės rodyti gerą žaidimą kelia mažai abejonių.
Kol kas „Lietkabelis“ susiduria su dideliais augimo skausmais – J.Morrisas, S.Peno, G.Golomanas ir B.Griciūnas naudos komandai neneša, M.Rubštavičius dar apsipranta vyrų krepšinyje. Gerai, kad Paulius Murauskas žiba LKL kovose, bet Europos taurėje jam taip pat labai sudėtinga, kur puolėjui tai yra debiutas ir didelės įtakos žaidimui iš jo greitai tikėtis neverta.
N.Čanakas turi spręsti daug galvosūkių bandydamas išjudinti naujokus, o tai daryti reikės jau rungtynių metu, nes „Lietkabelio“ laukia labai įtemptas tvarkaraštis – šeštadienį apsilankymas Utenoje, tada dvikova namie su Ulmo „Ratiopharm“. Kitą savaitę į Panevėžį atvyks Vilniaus „Rytas“, o atkarpą vainikuos išvyka į Prancūziją bei dvikova su Burgo Breso JL. Šių ketverių rungtynių atkarpa padės dar labiau atsakyti į kylančius klausimus.
Galima neabejoti, kad „Lietkabelis“ skubotų sprendimų nesiims ir žaidėjų neatleidinės bei nekeis jų kitais jau po pirmo sezono mėnesio. Juolab, kad klubui sutarčių nutraukimai bei naujokų pasirašymai kainuoja daug pinigų. Dviejų savaičių FIBA „langas“ gali būti tinkamas laikas atlikti rokiruotes, jeigu „Lietkabelio“ naujokai toliau rodys tokį žaidimą, kokį pamatėme per pirmąsias penkerias oficialias sezono rungtynes.
N.Čanako sistema netikėti jokio pagrindo nėra, bet jai įgyvendinti reikia tinkamų įrankių. Neturint jų, maksimumą mokančiam išspausti specialistui pasiekti gerą rezultatą gali būti ir neįmanoma.
Norėdami komentuoti prisijunkite.