Keiksnojamas FIBA Čempionų lygos formatas: kam jis palankus ir ką daryti „Rytui“?

(30)
Lapkričio 30 d. 11:04
Sostinės klubas per 4 turus bus namie sužaidęs vos 1 kartą (FIBA Europe nuotr.)
Sostinės klubas per 4 turus bus namie sužaidęs vos 1 kartą (FIBA Europe nuotr.)
Edgaras Pulkovskis
Krepsinis.net

Vilniaus „Ryto“ komanda trečiadienį žais FIBA Čempionų lygos rungtynes Atėnuose su „Peristeri“ po beveik mėnesio pertraukos – pastarąjį kartą tarptautiniame turnyre ant parketo šalies čempionai žengė lapkričio 1-ąją.

Čempionų lygoje klubai ir taip rungtyniauja dukart per mėnesį, o dar sutapo, jog vyko Pasaulio taurės atrankai skirtas „langas“, kurio metu savo kovas stabdo tiek Čempionų lyga, tiek Europos taurė. Eurolygos organizuojamame čempionate komandos žaidžia po 18 rungtynių vien reguliariajame sezone, todėl galima vadinti būtent čempionatu, o ne turnyru kaip kad yra Čempionų lygoje.

Ekipa dalyvauja tarptautiniame turnyre, bet jau gruodžio 21-ąją dieną, sužaidus vos šešis susitikimus, galima baigti savo pasirodymą arba jį pratęsti iki sausio pirmos savaitės, kai įvyksta įkrintamųjų serija ir po jos turnyrą palieka dar 8 komandos. Jeigu klubas patenka tarp tų nelaimėlių, jis sezoną baigia sausio pirmąją savaitę sužaidęs vos 8 susitikimus. Taip dabar sirgaliai gali spėlioti, ar Marcusas Fosteris išbus iki sezono pabaigos, nes jeigu „Rytui“ nepavyktų pasiekti „Top 16“ etapo, amerikietis jau sausį gali būti kitame klube, nes vien rungtyniauti LKL ir sužaisti KMT nėra tai, kodėl jis čia atvyko.

„Jeigu ateis pasiūlymas, kurio negalime atsisakyti, jį svarstysime. Dabar jis yra mūsų žaidėjas ir detalių komentuoti negaliu”, – trumpai sakė D.Zavackas.

Galbūt toks menkas rungtynių skaičius ir būtų normalus prieš 10 metų, tačiau ne dabar, kai Eurolyga tapo turnyru, kur ekipos sužaidžia bent jau po 34 susitikimus ir turi užimtumą mažiausiai iki pat balandžio vidurio. Taip pat Europos taurės pakeitė formatą, kuris garantuoja tarptautines kovas iki kovo pabaigos mažiausiai, nes net 8 komandos iš 10-ies žengia į atkrintamąsias, tad didelė galimybė turėti dar bent jau vienu susitikimu daugiau.

Logiška, kad FIBA Europos taurė turi mažai susitikimų, nes ten dalyvauja mažesnius biudžetus turinčios komandos ir labai daug klubų, kurių lygis yra žemas. Taip per 6 turus iškrenta silpnesnės ekipos ir nereikia švaistyti daugiau lėšų kelionėms, viešbučiams ir kitiems dalykams. Ir taip FIBA Europos taurė nėra geidžiamas turnyras būtent todėl, kad tenka padengti visus dalyvavimo kaštus, įskaitant ir mokestį teisėjams, ko nėra Europos taurėje ar Čempionų lygoje.

FIBA Čempionų lyga savo egzistavimą pradėjo nuo 2016–2017 m. sezono ir pats formatas buvo teisingas – 5 grupės po 8 komandas, tad kiekviena ekipa reguliariajame sezone turėjo po 14 susitikimų reguliariajame sezone. Taip grupėje antrą vietą užėmęs Klaipėdos „Neptūnas“ pateko į atkrintamąsias ir ten pralaimėjo prieš Liudvigsburgo „MHP Riesen“, bet turėjo tarptautines kovas iki pat kovo. Utenos „Juventus“ grupėje liko ketvirtoje pozicijoje bei žaidė įkrintamosiose, kur nusileido Atėnų AEK. Tuomet uteniškių sezonas tęsėsi 16 rungtynių ir baigėsi vasario pabaigoje.

Dabar „Rytas“, norėdamas turėti bent 14 susitikimų tarptautiniame fronte, privalo įveikti pirmąjį etapą, tada laimėti įkrintamųjų seriją, kur žaidžiama iki dviejų pergalių, sužaisti „Top 16“ etape. Taip bus sugeneruoti 14 dvikovų. Jeigu grupėje esi pirmas, tada įkrintamųjų tau nereikia ir tu prieš atkrintamąsias esi sužaidęs 12 mačų. Taigi, norėdamas 16 rungtynių „Rytas“ dar turėtų įveikti ir ketvirtfinalį. Ironiška, kad Čempionų lyga turėjo daugiau rungtynių tada, kai kokybės jos dalyvių gretose buvo gerokai mažiau nei yra dabar. Vienintelis teisingas dalykas buvo sumažinti dalyvių skaičių nuo 40 iki 32, kas tikrai padeda kokybei, o ne kiekybei.

2019–2020 m. sezone buvo būtent 4 grupės po 8 komandas, tada prasidėjo koronaviruso pandemija ir lemiamos kovos buvo sužaistos tik rugsėjį. Kitą sezoną pakeistas turnyro formatas į 8 grupes po 4 ekipas. Tuomet oficiali FIBA pozicija buvo tokia, kad tai daroma laikinai dėl pandemijos, nes kas antrą savaitę žaidžianti komanda turi galimybę pasveikti nuo koronaviruso, nereikia perkėlinėti rungtynių, o ir komandoms yra gerokai mažiau rizikos susirgti, kai apribotas kelionių skaičius nuo 7 iki vos 3 reguliariajame sezone.

Galbūt viskas atrodė logiška, bet klubų valdyba nusprendė, kad toks „pandeminis formatas“ labai geras ir jį paliko iki šiol. Realybė tokia, kad dabartinis labai „prilipo“ tiems klubams, kurie yra tarp turnyro favoritų ir turi didžiausią svorį turnyro valdyboje. Tuo tarpu „Ryto“ balsas į dangų neina.

„Reikėtų suprasti paprastą dalyką, kad Čempionų lygos struktūroje mes turime tik vieną balsą. Mes norėjome, kad grįžtų ankstesnis formatas, bet organizatoriai pasakė, jog tikrai nesiorientuoja į mūsų mažą rinką – jų pagrindinė rinka yra Prancūzija, Ispanija ir Vokietija. Dėl jų kelionių ir užimtumo yra gana palanku žaisti tiek mačų. Mes esame gana maža šalis. Klausimas aptarinėjamas, bet kol kas sprendimai yra tokie, todėl mes jiems įtakos daryti nelabai galime“, – per biudžeto pristatymą kalbėjo „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas.

Kai sunku išsirinkti, kas geriau „PlayStation“ ar „Xbox“ arba „iPhone“ ar „Samsung“, lygiai taip pat sudėtinga pasakyti, ar šiemet Europos taurė lenkia pajėgumu Čempionų lygą. Jeigu pajėgumas toks panašus, tai kodėl vieni siūlo daug rungtynių, o kiti – tik trupinius?

Lenovo Lenovo

Krepsinis.net žiniomis, Čempionų lygoje madas diktuojantys klubai pasinaudojo „pandeminiu modeliu“ ir įtikino jį palikti, kadangi jis klubams yra labai palankus. Ypatingai ispanams, kurių komandos laimėjo 4 iš 6 titulų, o praėjusio sezono finale susitiko net du šios šalies klubai – Tenerifės „Lenovo“ ir Manresos „Baxi“.

Būtent ispanai, vokiečiai, prancūzai ir turkai nori mažiau rungtynių Čempionų lygos reguliariajame sezone, kadangi jie turi pajėgius vietinius čempionatus ir nori daug dėmesio skirti ten. Didelio skirtumo tarp galutinio rungtynių skaičiaus nėra – 2017 m. Tenerifės ekipa su Mariumi Grigoniu triumfavo turnyre sužaidusi 20 rungtynių, o šiemet trofėjų į viršų kėlė ir milijono eurų čekį atsiėmė po 18 sužaistų mačų.

Skirtumas mažas, bet esminis pokytis tame, kad tos komandos nori žaisti mažiau nieko nelemiančių rungtynių, kas buvo senajame formate, kur klubai turėdavo bilietą į kitą etapą ir tada tekdavo keliauti žaisti mažai reikšmingas rungtynes.

Praėjusiame sezone 6 iš 8 ketvirtfinalio klubų buvo ispanai, turkai, prancūzai arba vokiečiai. Tik Klužo Napokos „U-BT“ ir Holono UNET įsiterpė į šių ekipų gretas. Štai ir dabar reguliariajame sezone keturios ispanų komandos pirmauja savo grupėse. Likusiose dvejose grupėse lyderiauja Vokietijos ekipos.

Taip, galima sakyti, kad tokiame formate lieka daugiau galimybių staigmenoms būtent reguliariajame sezone, tačiau praėjusiame sezone iš ispanų, turkų, vokiečių ir prancūzų „Top 16“ etape nežaidė vos 4 komandos iš 13.

Prie visko galima pridėti ir tvarkaraščio sudarymą – „Rytas“ sezoną pradeda dviem mačais išvykoje ir pirmąjį susitikimą namie Čempionų lygoje sužaidžia lapkričio 1-ąją. Kitas susitikimas laukia gruodžio 14-ąją, o tada – gruodžio 21-ąją. Pirmas Čempionų lygos rungtynes sužaidi praėjus mėnesiui nuo jo starto, o tada laukia dar 1,5 mėnesio kitos dvikovos. O jeigu esi pralaimėjęs visus keturis susitikimus ir tau jau 5–6 turai nieko nebelemia?

Viskas veda link to, kad „Rytui“ reikia labai rimtai pagalvoti, kur dalyvauti 2024–2025 m. sezone, nes kitas sezonas paskutinis, kai sostinės klubas turi žaisti pagal kontraktą. Didžiausias argumentas, kodėl „Rytas“ paliko Europos taurę ir persikėlė į FIBA šeimą, buvo finansai, bet matome, jog jie mažinti skolų kupros nepadeda.

Viskas paprasta: FIBA turnyre „Rytas“ gauna 50 tūkst. vien už dalyvavimą grupės turnyre, tada dar 70 tūkst. į sąskaitą įplauks, jeigu žais „Top 16“ etape, kur buvo ir praėjusiame sezone. Toliau – premijos už užimtas vietas vietinėse pirmenybėse: Krepsinis.net žiniomis, tapimas čempionu savo šalyje atneša apie 380 tūkst. eurų premiją, už antrą vietą skiriama 250 tūkst. eurų, o trečią – apie 100 tūkst. Natūralu, kad Čempionų lyga labai nori, kad joje žaistų kaip įmanoma daugiau čempionų, todėl ir skiriamos sumos yra atitinkamos.

Paprastai skaičiuojant, praėjusiame sezone „Rytas“ iš Čempionų lygos susirinko apie 500 tūkst. eurų, kas yra tikrai solidus pinigų kapšas, bet net jis nepadėjo sumažinti skolų kupros. Sunku pasakyti, kokios to priežastys, bet jeigu su laimėtu LKL titulu ir FIBA išmokomis skola padidėjo 129 tūkst. eurų, kas tada būtų be jų?

Palyginimui galima pasakyti, kad Europos taurė tokiais pinigais nesimėto – Krepsinis.net žiniomis, šiame sezone už dalyvavimą turnyre kiekvienas klubas sulaukė 120 tūkst. eurų injekcijos ir tai yra viskas – kitos išmokos yra numatytos tik finalininkams. Tuo tarpu jokių premijų už užimtas vietas vietiniame fronte nėra.

Vis dėlto Europos taurė neduoda žuvies, bet suteikia meškerę – daugiau namų rungtynių yra lygu daugiau pajamų. Čempionų lygos reguliariajame sezone vos 3 susitikimai, kai jos oponentėje – net 9. Trigubai daugiau rungtynių reiškia ir daugiau pinigų iš bilietų, tačiau yra reikia pasakyti visus „bet“ – tam reikia sirgalių susidomėjimo, nes pustuštės tribūnos tikrai neatneš daug pinigų.

„Rytas“ gali būti nepatenkintas turnyro formatu, bet didelis klausimas, ar jie gali rasti kažką geriau. Pirmiausia todėl, kad norint dalyvauti Europos taurėje reikia LKL būti pirmam po Kauno „Žalgirio“ arba laimėti titulą. „Lietkabeliui“ to padaryti nepavyko, bet turnyre liko, kadangi „Rytas“ šia teise nesinaudojo dėl turimos sutarties su FIBA. Maža to, į tarptautinį turnyrą labai nori ir Gedimino Žiemelio valdoma Alytaus „Wolves“ ekipa, kuris tuomet bus jau sostinės komanda, tad konkurencija išauga.

Sostinės komandai nelieka nieko kito, kaip pačiai tapti savo likimo kalve – žygis bent jau iki „Top 16“ užtikrina tarptautinio turnyro kovas mažiausiai iki kovo pabaigos. Jeigu Lietuvos čempionai negeba pasiekti stipriausių šešiolikos komandų gretų, tuomet beliks kaltinti tik pačius save.

„Ilgoji pertrauka“: laiko kreditas Polonarai, planas Jonavai, veikiantys ir neveikiantys pokyčiai LKL ekipos bei kodėl Cvirka dar turi darbą

30 komentarai
Naujausi komentarai (30)
Geriausiai ivertinti (30)
PRO komentarai (6)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Redakcija rekomenduoja