Ispanijos rinktinė – puikiai veikiantis komandinis mechanizmas, kuris lengvo vakaro lietuviams nežada
(47)
Lietuvos rinktinė šeštadienį stos į aštuntfinalio dvikovą su Ispanijos krepšininkais, kurie tapo A grupės nugalėtojais, pralaimėję tik vieną susitikimą – nusileido Belgijai.
Ketvirtoje pozicijoje B grupėje likę mūsiškiai gavo oponentus, kuriuos šią vasarą jau testavo dukart: išvykoje 82:77 ir 78:76. Tiesa, tada Sergio Scariolo namuose paliko Willy Hernangomezą, kuris pirmoje dvikovoje įmetė 25 taškus ir sugriebė 10 kamuolių. Taip pat Vilniuje nematėme Rudy Fernandezo. Apskritai pirmasis susitikimas Gran Kanarijoje buvo toks, kur ispanai žaidė 3 deriniais ir 4 situacijose iš 5 naudojo „du prieš du“ kombinaciją.
Nepaisant to, kad susitinka 4 ir 1 grupės komandos, ši dvikova kelią didelį ažiotažą ir Lietuvos sirgaliams suteikia daug optimistiškų minčių, nes oponentas yra tikrai įkandamas, bet ispanai nėra tokie lengvai pažeidžiami kaip gali pasirodyti pažiūrėjus į jų sudėtį.
Ispanus galima vadinti kartų kaitą išgyvenančia komanda, nes lyginant su pernai olimpiadoje žaidusia sudėtimi nėra nei Marco Gasolio, nei Sergio Rodriguezo, kurie nacionalinėje komandoje nebežais.
Dėl traumos nėra Ricky Rubio, kuris buvo lyderis pernai. Būtent dėl šios priežasties ispanai nusprendė suteikti pasą Lorenzo Brownui. Akivaizdu, kad sprendimas nėra ilgalaikis, nes amerikiečiui yra 32-eji ir viskas labiau žiūrima į šį turnyrą, kur ispanams žūtbūt reikėjo gero atakų organizatoriaus.
Ispanai galėjo važiuoti į čempionatą su 20-mečių pirmenybių naudingiausiu žaidėju tapusiu 18-mečiu Juanu Nunezu, bet ambicijos paėmė viršų ir šiam jaunuoliui šanso vyrų rinktinėje dar reikės palaukti, kadangi dabar ispanai remiasi L.Brownu.
Ispanai dar rengiantis čempionatui prarado Sergio Llullą, o rinktinėje nėra ir Alejandro Abrineso, Alberto Abaldes, Carloso Aloceno, Victoro Clavero. Anksčiau natūralizuoti Nikola Mirotičius ir Serge‘as Ibaka dėl skirtingų priežasčių irgi nežaidžia šioje komandoje, nors dar iki patiriant traumą N.Mirotičius nefigūravo kandidatų sąrašuose.
Nepaisant visų praradimų, vyr. treneris S.Scariolo sudėliojo tokį žaidimą, kur žaidėjai turi aiškius vaidmenis ir patogiai jaučiasi, nes žengę ant parketo gauna pačiupinėti kamuolį atakose bei turi šansus patys pasižymėti, o ne tik yra tokie krepšininkai, kurie aikštelėje tik ginasi arba tik laukia kamuolio aikštės kampe.
S.Scariolo naudoja didelę rotaciją – 11 krepšininkų gauna pasireikšti nuo 14-os iki 23 minučių. Ir ilgiausiai ant parketo praleidžiantis atletas nėra W.Hernangomezas, o Valensijos „Valencia“ lengvasis kraštas Xabi Lopezas-Arostegui.
Galima pasakyti drąsiai, kad šios komandos kertinis žmogus yra būtent S.Scariolo. Tai atvejis, kai sėkmę ispanams gali atnešti nebent geras komandinis mechanizmas, o ne atskiros žvaigždės kaip kad mes buvome įpratę matyti eilę metų. Tuomet italas būdavo kritikuojamas dėl skurdaus taktinio bagažo, o visi laimėjimai būdavo nurašomi ant gerų žaidėjų. Būtent šiais metais S.Scariolo gavo šansą parodyti, kad nėra toks prastas treneris, kokių jį laikė Europoje po nesėkmingų pasirodymų klubiniame krepšinyje.
Treji metai Toronto „Raptors“ štabe S.Scariolo buvo itin naudingi, kur jis pasisėmė gerų idėjų ir praplėtė savo taktinį bagažą. Toli gerų pavyzdžių ieškoti nereikia, nes net krepšinio profesoriumi vadinamas Ettore Messina iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) grįžo patobulėjęs ir pasikeitęs į gerąją pusę.
S.Scariolo daug naudos davė ir darbas Bolonijos „Virtus“ klube, su kuriuo laimėjo Europos taurės kovas. Sezono pradžioje Italijos ekipa buksavo ir žaidė prastą krepšinį, bet antroje dalyje S.Scariolo sistema pradėjo veikti kur kas geriau ir tai leido iškovoti bilietą į Eurolygą bei Italijos lygoje pasiekti finalą.
Komandos lyderis W.Hernangomezas renka 15,4 taško, atkovoja 7,4 kamuolio ir renka 19,2 naudingumo balo vos per 21 minutę. Kai šis Naujojo Orleano „Pelicans“ centras būna aikštelėje, komandos draugai nuolat jo ieško šio aukštaūgio. 9,2 metimo per mačą per tokį žaidimo laiką rodo, kiek puolime yra ieškomas šis žaidėjas.
Antras svarbiausias žaidėjas – L.Brownas – 11,2 taško ir 11,8 naudingumo balo per 21 minutę. Amerikietis yra geriausias partneris W.Hernangomezui ir neabejotinai geriausias kūrėjas komandoje – 6,4 rezultatyvaus perdavimo, kai kitas daugiausiai perdavimų atliekantis žaidėjas yra R.Fernandezas – 2 per susitikimą.
L.Brownas pataiko tritaškius 46,2 proc. tikslumu, bet dvitaškių pataikymas gerokai šlubuoja – 44,1, metant po beveik 7 per susitikimą. Amerikietis yra labai pavojingas ginklas prieš lietuvių naudojamą gynybą, kai po užtvaros gali mesti vidutinį metimą, jeigu tik centras nespėja arba nekyla prie jo. L.Browno pagrindinis arkliukas ir yra vidutiniai metimai, kurie kol kas šiame čempionate buksuoja.
L.Brownas šioje rinktinėje turi visišką laisvę nutraukti derinį bei pats mesti į krepšį arba improvizuoti – įžaidėjas yra visiškos komandos smegenys, kurias žūtbūt reikia išjungti, jeigu norima iškovoti pergalę.
Tai buvo du žaidėjai, kurie vieninteliai dviženklį taškų skaičių. Dar Juancho Hernangomezas (12,4 balo) ir Jaime Bradilla (10,8 balo) yra tie, kurie fiksuoja dviženklį naudingumo balų skaičių.
J.Hernangomezas yra žaidėjas, kuris dažniausiai renkasi mesti iš perimetro – net 5 kartus per mačą atakuoja iš toli, bet pataiko tik 36 proc. šūvių. Jis taip pat yra svarbus kovoje dėl kamuolių, kurių sugriebė 5,8 per susitikimą, nusileisdamas pagal šį rodiklį tik savo broliui.
Toliau rikiuojasi Dario Brizuela (8,8 tšk.), J.Pradilla (8,6 tšk.) ir X.Lopezas-Arostegui (7,2 tšk.).
Ispanai pagal rezultatyvius perdavimus (20 per mačą) turnyre yra 10-i, bet pagal klaidas – patys pirmi (10 per rungtynes). Pagal klaidų ir rezultatyvių perdavimų rodiklį ispanai nusileidžia tik serbams.
S.Scariolo aiškiai nurodęs, kad puolime reikia žaisti kantriai ir visiems dalintis kamuoliu, ieškant geriausios opcijos. Neturint tokių žvaigždžių kaip Luka Dončičius ar Nikola Jokičius, toks žaidimo modelis yra visiškai suprantamas ir logiškas. Ispanija itin brangina kamuolį atakose ir renkasi dažnai saugesnius sprendimus.
Dar vienas ispanų svarbus bruožas – jie labai agresyvūs kovoje dėl kamuolių puolant – pagal šį rodiklį pirmauja turnyre 15,2 antrų šansų per susitikimą. 13 pakartotinų bandymų per rungtynes pirmajame etape turėję lietuviai žengia įkandin. Gynėjai pasaugo nugarą nuo greitų atakų, o nuo trečios iki penktos pozicijos žaidėjai „lipa ant lentos“ ir tai duoda vaisių.
Ispanai išlaiko savo stilių, kai visas rungtynes palaikomas aukštas žaidimo tempas, o tam pasitelkiama jau minėta didelė žaidėjų rotacija. 86,2 taško vidurkis yra 7-as turnyre, kuris yra labai artimas dviem laipteliais aukščiau esančių lietuvių puolimui – 87,8 taško per rungtynes.
Iš kiekvieno ant parketo pasirodžiusio žaidėjo S.Scariolo reikalauja aktyviai aktyvios gynybos, o gynėjų – duoti spaudimo varžovų „mažiukams“. Čia kaip tamsųjį arkliuką galima išskirti Alberto Diazą – paskutinę minutę į sudėtį įšokęs gynėjas puolime nėra pastebimas (3,8 tšk. Ir 3,8 naud. bal. per 16 minučių), tačiau jis gynyboje yra labai svarbus.
Lemiamose rungtynėse dėl pirmos vietos grupėje su turkais būtent A.Diazo gynyba privertė suklysti Cedi Osmaną, kuris bandė perduoti kamuolį Shane‘ui Larkinui.
Alberto Diaz with a MASSIVE defensive play 😳 😳 😳#EuroBasket x #BringTheNoise pic.twitter.com/nASIQyD1oO
— #EuroBasket 2022 (@EuroBasket) September 7, 2022
Tiek lietuviai, tiek ispanai norėtų geriau pataikyti iš toli – ispanai su 34,3 proc. yra 15-i, o mūsiškiai – 33,1 proc. – tik 19-i.
Daugiausiai metantys yra X.Lopezas-Arostegui, J.Hernangomezas, Jaime Fernandezas, D.Brizuela ir R.Fernandezas – visi jie per rungtynes atlieka 20,5 metimo iš perimetro iš 28 visos komandos. Nereikia pamiršti L.Browno, kuris meta 2,6 tritaškio, bet, esant progoms ir reikalui, gali vieneriose rungtynėse paleisti ir 5 tritaškius, ką matėme Eurolygoje, kur jo vidurkis tokių šūvių siekė beveik 4.
Ispanai žaidė lengvesnėje nei lietuviai grupėje, todėl galėjo drąsiau rotuoti sudėtimi ir neišvarginti žaidėjų. Lietuvos komandoje 4 žaidėjai žaisdavo nuo 25,5 iki 30 minučių, dar dviejų žaidėjų vidurkiai siekė 21–23 minutes. Tokiose svarbiose rungtynėse S.Scariolo turbūt didins pagrindinių žaidėjų minučių vidurkį ir mažins atsarginių, todėl W.Hernangomezą ar L.Browną šeštadienį ant parketo tikrai matysime žaidžiant daugiau nei 20 minučių.
Apibendrinus galima pasakyti, kad Ispanija tikrai neatrodo tokia grėsminga kaip eilę metų anksčiau, tačiau ir skambių pavardžių stokojanti komanda turi pakankamai kokybės žaidime ir S.Scariolo sudėliota schema puikiai veikia. Pasirengimo cikle ispanai atrodė stokojantys idėjų ir pernelyg lėtai judinantys kamuolį, bet čempionato metu jie gerino savo formą ir dabar atrodo solidžiau nei juos matėme kovojant su lietuviais Las Palme ar Vilniuje.
Lietuvos rinktinė iš ketvirtos pozicijos grupėje gavo oponentą, kuris tikrai įveikiamas ir neatrodo toks grėsmingas kaip Slovėnija ar Prancūzija, tačiau gerai veikiantis ispanų komandinis žaidimas lengvo vakaro Berlyne lietuviams tikrai nežada.
Norėdami komentuoti prisijunkite.