Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (6–10 vietos)
(16)
Krepsinis.net antrus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.
Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.
Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje. Skliaustuose nurodyta pernai užimta vieta, brūkšnelis reiškia, kad dar pernai šis žaidėjas buvo už 50-tuko ribos.
10. (39) Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“)
Statistika Eurolygoje: 16 minučių, 3,5 taško (37 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 1,1 rez. perd., 5,6 naud. bal.
Statistika Ispanijoje: 18 minučių, 5,2 taško (30 proc. trit.), 4,2 atk. kam., 0,9 rez. perd., 9,6 naud. bal.
T.Sedekerskis yra didžiausių šuolį reitinge atlikęs žaidėjas, tačiau nuostabos tai kelti neturėtų. Po banguoto sezono Klaipėdos „Neptūne“ puolėjas sugebėjo įsitvirtinti Eurolygos klubo rotacijoje ir tapti ryškiu veidu pajėgiausiame Europos turnyre. Toks kokybinis šuolis užtikrino jam ir pakvietimą į olimpinėje atrankoje dalyvausiančią rinktinę ir nors pats žaidėjas kuklinasi, neabejotinai yra vertas būti galutiniame dvyliktuke.
Puolime T.Sedekerskis išlieka pasyvus – per visą sezoną Eurolygoje tik kartą pasiekė dviženklį rezultatyvumą, per rungtynes išmesdavo mažiau nei po vieną tritaškį ir baudos metimą, tačiau išlaikė gerą efektyvumą – 57 procentai dvitaškių, 37 procentai tritaškių, 78 procentai baudų metimų. Vis dėlto didžiausiais jo pliusais išlieka darbas gynyboje. Aukštas ir ilgų rankų puolėjas yra itin mobilus ir atletiškas, o sutvirtinęs kūną yra pajėgus grumtis su beveik visų pozicijų varžovais. Geras žaidimo supratimas taip pat leidžia būti itin naudingam net ir nerenkant daug taškų.
Kiek apmaudu, kad tokio potencialo žaidėjas pasirinko orientuotis į gynybą, nes padirbėjęs ties metimu iš toli ir pridėjęs paprasčiausio agresyvumo galėtų tapti dar vienu „Baskonia“ į pergales vedančiu aukštu puolėju, sekdamas Tornike Shengelios ir Achille Polonaros pavyzdžiais. Italas dar 2019–2020 metų sezone Eurolygoje krapštė vos 3,1 taško, per metus vidurkį pakėlė iki 12,2, nors lapkritį jam jau sueis 30 metų. Norisi tikėtis, kad taip iššauti gali ir 23-ejų lietuvis.
T.Sedekerskiui nuskilo, kad „Baskonia“ nusprendė pratęsti bendradarbiavimą su Duško Ivanovičiumi – seno sukirpimo juodkalnietis mėgsta juodadarbius žaidėjus, o kitas strategas puolime nežibančio lietuvio rolę galėtų ir sumažinti. Antroji praėjusio sezono pusė T.Sedekerkiui buvo daug solidesnė nei pirmoji, belieka tikėtis, kad šis pakilimas tik tęsis, o ir su rinktine olimpinėje atrankoje puolėjas parodys, ką sugeba.
9. (9) Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“)
Statistika Eurolygoje: 18 minučių, 8,2 taško (50 proc. trit.), 1,2 atk. kam., 2,4 rez. perd., 8,3 naud. bal.
Statistika LKL: 18 minučių, 10,1 taško (45 proc. trit.), 1,1 atk. kam., 3,2 rez. perd., 11 naud. bal.
Sudėtinga tai paaiškinti, tačiau „Žalgirio“ vairą perėmus Martinui Schilleriui įžaidėjo produktyvumas Eurolygoje šiek tiek sumenko, o LKL – gerokai išaugo. Vis dėlto gilios prasmės tame ieškoti verčiausiai nereikėtų – L.Lekavičius abiejuose frontuose buvo solidus ir pretendavo patekti į prestižinius 50/40/90 klubus, abukart pritrūkus kelių procentų baudų taiklumo.
L.Lekavičius išlieka vienu unikaliausių žaidėjų visoje Lietuvos krepšinio istorijoje, išsiskirdamas tiek savo fiziniais duomenimis, tiek tempu aikštėje. Šilališkis pateikia puikų kontrastą įprastai aukštiems Eurolygos įžaidėjams, o „Žalgiryje“ kildamas nuo suolo atneša energijos ir sveiko chaoso aikštėje, galinčio pakeisti rungtynių eigą. Tuo pačiu jis tapo vienu patikimiausių metikų Lietuvoje, nors dėl suprantamų priežasčių ir turi susikurti papildomos erdvės savo tritaškiams. Įžaidėjo driblingas yra nepriekaištingas, o ir gynyboje jis darbuojasi geriau nei galima reikalauti iš tokios koncepcijos žaidėjo, nors naudingiausias išlieka ties perimetru, o arčiau krepšio yra skriaudžiamas daugelio oponentų.
Daugeliui „Žalgirio“ gerbėjų mįsle iki šiol išlieka L.Lekavičiaus charakteris – kaip tokios kuklios iškalbos vyrukas gali nestokoti sveiko „naglumo“ aikštėje? Įžaidėjas jau nepasikeis ir netaps komandos kapitonu ar emociniu lyderiu, tačiau ne kartą įrodė, kad tėvynę ir klubą myli darbais, o ne žodžiais.
L.Lekavičius, kartu su Artūru Milakniu, yra vieninteliai kertiniai gynėjai, kurie liko „Žalgiryje“ po praėjusio sezono, todėl iš jų galima tikėtis papildomos atsakomybės aikštėje. M.Schillerio schemos nėra tokios įmantrios kaip Šarūno Jasikevičiaus, todėl naujiems gynėjams veikiausiai neprireiks pilno sezono joms perprasti, tačiau bent jau pirmaisiais sezono mėnesiais iš L.Lekavičiaus galime tikėtis lyderystės ir stebinančių skaičių.
8. (10) Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“)
Statistika Europos taurėje: 28 minutės, 8,7 taško (38 proc. trit.), 2,8 atk. kam., 7,1 rez. perd., 13,4 naud. bal.
Statistika Vieningoje lygoje: 31 minutė, 9,6 taško (37 proc. trit.), 3,4 atk. kam., 9,8 rez. perd., 17,3 naud. bal.
Retai išvysi 35-ojo gimtadienio belaukiantį žaidėją kylant reitinguose, tačiau M.Kalnietis atliko būtent tai. Veteranas išgyveno dar vieną kokybinį pakilimą, pagaliau sugebėdamas perkelti tik rinktinėje demonstruotą žaidimą į klubinį krepšinį, tapdamas Vieningosios lygos MVP ir pelnydamas kontraktą su gerai pažįstamu Eurolygos klubu. Paprastai tokio amžiaus žaidėjų sugrįžimai yra simboliniai, tačiau įžaidėjo demonstruojama kokybė leidžia tikėtis realaus indėlio Eurolygoje.
M.Kalnietis naujų ginklų savo arsenale staiga neatrado, tačiau visiškai atsiskleidė jam palankioje komandoje. Jevgenijus Pašutinas proteguoja laisvą ir greitą žaidimą, o lietuvis tokioje aplinkoje jaučiasi geriausiai, be to, kaišioti perdavimus tokiems atletams kaip Alanas Williamsas ar Drew Gordonas yra vienas malonumas. Įžaidėjas dar labiau sutvirtino ir pataikymą iš toli, o gynybos meistru jo vis dar negalima pavadinti, nors, ironiškai, būtent jo blokas išgelbėjo rinktinę Europos čempionato atrankoje prieš Daniją.
Denmark was THIS CLOSE to getting to the #Eurobasket but Mantas Kalnietis and Lithuania survivedpic.twitter.com/csMlm3LEEG
— Eurohoops (@Eurohoopsnet) February 23, 2021
Kauniečio sugrįžimas į „Žalgirį“ nudžiugino daugelį – jis ne tik sudarys puikų kontrastą su L.Lekavičiumi, bet ir turėtų tapti vienu emocinių lyderių. Dvejų metų kontraktas veikiausiai reiškia, kad jis perims kapitono pareigas iš 2022-aisiais karjerą baigsiančio Pauliaus Jankūno, o geresnį kandidatą tokiam darbui tiesiog sunku įsivaizduoti. M.Kalnietis išlieka ir pagrindiniu rinktinės įžaidėju, bent jau kol viso potencialo neatskleidė Rokas Jokubaitis.
7. (7) Mindaugas Kuzminskas (Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“)
Statistika Europos taurėje: 27 minutės, 12,4 taško (34 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 1,5 rez. perd., 13,6 naud. bal.
Statistika Vieningoje lygoje: 30 minučių, 14,5 taško (33 proc. trit.), 5,2 atk. kam., 2,4 rez. perd., 16,2 naud. bal.
M.Kuzminsko akcijos pastaraisiais nežymiai, tačiau stabiliai smuko – sezonai Milane kėlė abejonių, etapas Pirėjuje virto nesusipratimu, tačiau atvykimas į Krasnodarą tapo tikru gaivaus oro gūsiu. Puolėjas tarsi pradėjo iš naujo mėgautis žaidimu, o tai atsiliepė ir rezultatuose – lietuvis tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju Vieningoje lygoje ir vėl būtų įdomu išvysti jį Eurolygoje.
31-erių vilnietis išlaikė sau įprastą ir gerbėjams itin patrauklų žaidimo stilių, nestokojantį tritaškių ir dėjimų, kurie dėl aukšto šuolio ir sulenktų rankų iki šiol atrodo kiek nerangiai. Papildomos lietuvių pagarbos M.Kuzminskas sulaukė ir ryždamasis sudėtingoms kelionėms pandemijos metu, kad galėtų padėti rinktinei visuose FIBA „languose“. Puolėjas išlaikė ir šiltą, tačiau ne perdėm karingą charakterį, pakišantį koją tapti tikra žvaigžde. Vis dėlto tai paverčia jį idealiu pagalbiniu žaidėju rinktinėje.
M.Kuzminskas vietos olimpiadoje rinktinei padeda siekti neturėdamas kontrakto su jokiu klubu. Eurolygos ganduose jo pavardė pastaruoju metu nešmėžuoja, tačiau pats puolėjas teigė mielai svarstysiantis „Žalgirio“ ar kitų komandų pasiūlymas, jei tik tokių bus. Jis išties atrodo vertas dar kartą pabandyti laimę pajėgiausiose žemyno pirmenybėse, o šiam planui nesusiklosčius, sunku sugalvoti geresnę opciją nei dar vieną sezoną Krasnodare.
6. (6) Edgaras Ulanovas (Stambulo „Fenerbahče“)
Statistika Eurolygoje: 20 minučių, 4,5 taško (40 proc. trit.), 1,6 atk. kam., 1,4 rez. perd., 4,7 naud. bal.
Statistika Turkijoje: 23 minutės, 8 taškai (47 proc. trit.), 3,6 atk. kam., 2,1 rez. perd., 8,9 naud. bal.
Ilgai brendęs sprendimas išbandyti save užsienyje E.Ulanovui virto itin sunkiais išbandymais. Komandai startavus prastai, „Fenerbahče“ gerbėjų pyktis greitai atsisuko į nestandartinį ir daug taškų nerenkantį naujoką, o klubo reikalams apsitvarkius, lietuvio sezoną anksčiau laiko užbaigė koronavirusas ir trauma, neleidusi prisijungti ir prie rinktinės. Nereikia stebėtis, kad Stambulo ekipa nusprendė pasukti kitu keliu ir paleido kaunietį, blogesniu krepšininku dėl to jis netapo.
E.Ulanovo sezoną apsunkino ir nestabili rolė – Eurolygoje visus 28 sužaistus mačus jis pradėjo starto penkete, tačiau Turkijos pirmenybėse dažnai buvo neregistruojamas dėl legionierių limito bei ten sužaidė vos 8 susitikimus. Kai žaidė, jis demonstravo sau įprastą žaidimą su kibiu darbu gynyboje prieš oponentų lyderius ir sunkiai sustabdomais puskabliais kaire ranka. E.Ulanovas yra labai specifinis žaidėjas, o dėl savo kėdės nerimauti turėjęs Igoris Kokoškovas nesuteikė jam daug progų žaisti nugara į krepšį ar išnaudoti kitus savo privalumus puolime.
Puolėjo statistika atrodo gana kukliai, kaip šeštąją vietą reitinge užėmusiam žaidėjui, tačiau reikia prisiminti, kad jis niekada ir nebuvo vertinamas už savo skaičius. Net ir geriausiame savo sezone „Žalgiryje“ jis Eurolygoje rinko tik 8,3 taško bei daugiau liaupsių susilaukdavo už darbą gynyboje bei svarbą lemiamais momentais. Stambule šie taip pat buvo iš jo atimti, nes tokiose situacijose rinktis Nando De Colo ar kitą žvaigždę yra tiesiog logiška.
Tolimesnė E.Ulanovo karjeros kryptis dar nėra žinoma, tačiau beveik neabejojama, kad jis išliks Eurolygoje, veikiausiai – Milano „AX Armani“ ekipoje. 29-erių puolėjas įžengia į savo piką ir nesinorėtų, kad šis būtų iššvaistytas dėl traumų ar nenusisekusių kontraktų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.