G.Orelikas: apie pasirodymo prieš Ž.Obradovičių reikšmę, „Lietkabelio“ didvyriškumą, sveikuolį latvį ir griežtą dietą

antra „MISsMATCH“ dalis

Balandžio 5 d. 08:00

G.Orelikas didžiavosi savo komanda

Gabrielė Miknevičiūtė

Krepsinis.net portale – antroji „MISsMATCH“ pokalbio dalis su Gediminu Oreliku.

Joje Panevėžio „Lietkabelio“ puolėjas pasakojo, ko labiausiai buvo pasiilgęs praėjusio sezono metu – protingo krepšinio.

„Kartais galvoju, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo žaisti sunkiau nei čia. Nes ten turi prisitaikyti prie laukinio krepšinio, man tai nelabai patinka“, – sakė jis, galvojantis apie trenerio karjerą ateityje.

Jis pripažįsta, jog kartais aplankydavo mintys, o kas, jei ne traumos, tačiau dabar dėl to galvos nebesuka.

„Visi žinome gerą posakį – laiko atgal neatsuksi. Reikia palikti praeityje tai, kas buvo ir viskas. Gilintis, kodėl kas ir kaip būtų... Dabar jau nesužinosime“, – sakė G.Orelikas.

Jis didžiavosi, kad rungtyniauja tokioje komandoje kaip „Lietkabelis“, mat jos žaidėjai ne kartą šį sezoną rodė vienybę ir kovą, nepaisant įvairių aplinkybių.

„Kaip mes jautėmės ir ką praėjome... Kai atsikėlėme sekmadienį supratome, jog gerai, kad į finalą patekome. Aišku, važiavome žaisti, bet pažiūrėjus į visų sveikatas, kokių problemų turėjome, tai ko tik nebuvo. Ir rotas, ir traumos, ir koronavirusas. Džiaugėmės, kad atstovėjome prieš „Rytą“, ačiū Dievui“, – apie sunkų Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą kalbėjo G.Orelikas.

Panevėžiečiai puikiai atrodo ir Europos taurėje, kas leidžia tai daryti?

„Kai vienu tašku nusileidome Krasnodaro komandai, supratome, kad galime žaisti prieš visus, jei galime žaisti prieš klubą, kuriame laksto milijonai. Tada ir prasidėjo. Viena, kita pergalė, nebuvo nė vieno sutriuškinimo, išskyrus tą Krasnodare“, – džiaugėsi G.Orelikas.