Europos čempionato pusfinaliai: vokiečių puolimą bandysiantys pažaboti ispanai ir pamokas turėję išmokti prancūzai
(9)
Europos krepšinio čempionatas pasiekė savo finišo tiesiąją – lieka vos ketverios rungtynės ir sekmadienį turėsime naujus Senojo žemyno čempionus. Portalas Krepsinis.net kviečia pažvelgti į laukiančius pusfinalio susitikimus.
Ponitka
Lenkija – Prancūzija (18.15 val., transliacija portale Krepsinis.net)
Pelenės istoriją sukūrę lenkai jau viršijo visų lūkesčius. Daug skepticizmo buvo pačioje Lenkijoje, kur pasirengimo metu buksavę lenkai buvo nurašyti ir jiems buvo prognozuojamas net nepatekimas į kitą etapą. Ne veltui apie tai spaudos konferencijoje po pergalės prieš slovėnus užsiminė ir vyr. treneris Igoris Miličičius.
Užsivedę ir savo jėgomis tikintys lenkai nori medalių, bet patekti į finalą bus dar sunkiau nei įveikti Slovėniją. Ne todėl, kad prancūzai yra daug geresnė komanda, bet todėl, jog Prancūzija gerokai rimčiau pasižiūrės į savo varžovą.
Slovėnai pirmoje dalyje akivaizdžiai buvo neįvertinę varžovo ir trečiajame kėlinyje sugebėjo panaikinti visą deficitą, bet tragiškas Luka Dončičiaus pasirodymas ir lenkų charakteris padėjo vėl atsitiesti bei laimėti susitikimą. Vincentas Collet tikrai tas rungtynes matė ir akcentas bus aiškus – nuo pat pradžių žaisti kietai, neduodi progų įsibėgėti varžovams, nes kai tokia komanda kaip Lenkija pajaučia ritmą ir pasitikėjimą, tada juos stabdyti darosi itin sunku, nes ima rinkti taškus ir prieš tai to nedarę žaidėjai.
Kalbame apie Jaroslawą Zyskowskį, kuris per 6 mačus buvo sumetęs 16 taškų, o į Slovėnijos krepšį įmetė 14. Taip pat 30-metis 203 cm ūgio puolėjas buvo prametęs visus 5 tritaškius, bet pataikė 3 iš 5 ir tapo tikru „X faktoriumi“.
Vis dėlto Lenkijai pergalę lėmė ne netikėtai iššovęs žaidėjas, o ta pati ketveriukė, kuri nuolat traukia komandą. Mateušas Ponitka apskritai sužaidė tokį mačą (26 tšk., 16 atk. kam., 10 rez. perd., 41 naud. bal.), kokio galbūt karjeroje nebepakartos. Jokių rimtų staigmenų iš lenkų tikėtis neverta – vėl viskas suksis aplink keturis žaidėjus (M.Ponitką, A.J.Slaughterį, Aleksanderį Balcerowskį ir Michalą Sokolowskį) ir prancūzų vakaras priklausys nuo to, kaip jie tvarkysis su šiais žaidėjais.
Dar vienas faktorius, kuris nėra lenkų pusėje – dažnai fantastiškas rungtynes sužaidusi komanda būna išnaudojusi labai daug fizinių ir dvasinių jėgų, todėl kitame susitikime jaučia savotiškas pergalės pagirias. Panašiai buvo su italais, kurie nukovė serbas, o du kėlinius nerodė savo veido ir įsibėgėjo tik po pertraukos.
Prancūzai šiame turnyre yra tie, kurie jau dukart buvo iškritę, bet abusyk išgyveno. Cedi Osmano pramesti baudų metimai, tada Simones Fontecchio analogiški nepataikymai ir vienodas scenarijus – pratęsimas bei prancūzų pergalė jame. Internete juokaujama, kad tai yra karma, nes Prancūzija nesirinko varžovų ir dabar sėkmė jai šypsosi. Versija neįtikinanti, bet logiška, nes kaip kitaip galima paaiškinti tokį reiškinį?
Terry Tarpey jau nuo slovėnų ir lenkų mūšio pabaigos turbūt pradėjo rengtis dirbti gynyboje su M.Ponitka ir šiam pirmenybių atradimui reikės bandyti pažaboti dar vieną varžovų vedlį. Su S.Fontecchio jam sekėsi gana sunkiai, bet savo epizodų turėjo pelnęs 8 taškus, atkovojęs 8 kamuolius ir surinkęs 18 balų, tad nesėkmingus epizodus gynyboje kompensavo naudingu žaidimu kitoje aikštės pusėje.
Jeigu po dviejų kėlinių prancūzai turės dviženklį pranašumą, neišjunkite transliacijos – trečiajame varžovai pasivis oponentus ir galbūt net išsiverš į priekį. Tokios tendencijos yra atkrintamųjų rungtynėse: prieš italus trečias ketvirtis pralaimėtas 18:31, turkus – 6:21. Ketvirtfinalyje V.Collet sprendimas privedė prie tokios tragiškos atkarpos: Moustapha Fallas žengė ant parketo ir visas žaidimas subyrėjo – centrui esant aikštelėje 5 min. ir 16 sek. prancūzai varžovams leido įmesti 11 taškų daugiau nei pelnė patys. Sunku paaiškinti, kodėl pirmoje dalyje žaidęs Vincentas Poirier daugiau nuo suolo nepakilo, o buvo bandomas gynybai prieš italų aukštaūgius netikęs M.Fallas, kuris buvo nuolat atakuojamas ir baudžiamas taškais.
Prancūzai gali džiaugtis, kad Timothe Luwawu-Cabarrot sužaidė antras geras rungtynes iš eilės (13 tšk., 13 naud. bal.) ir tapo tuo taip reikalingu rezervu. Thomasas Heurtelis turnyrą pradėjo fiksuodamas 6 balų vidurkį per pirmas 3 rungtynes, o per kitus 4 susitikimus jo vidurkis šoktelėjo iki 20 balų ir dabar jis yra vienas iš pagrindinių žaidėjų puolime, kai Evanas Fournier toliau buksuoja – prieš italus realizavo tik 6 metimus iš 17.
Prancūzija ne veltui laikoma ryškia favorite prieš lenkus, kurie jau iššoko aukščiau bambos, bet „Pelenės istorijos“ kūrėjai vėl žengs ant parketo neturėdami ko prarasti bei maksimaliai užsivedę. Vis dėlto prancūzai turėtų susidoroti su šiuo iššūkiu ir žengti į finalą.
Hernangomezas
Vokietija – Ispanija (21.30 val., transliacija Krepsinis.net portale)
Tikras penktadienio desertas laukia dvikova tarp šeimininkų ir ispanų. Jeigu kas šiame čempionate ir gali sustabdyti 93,6 taško vidurkį turinčių vokiečių puolimą, tai nebent Sergio Scariolo ir jo auklėtiniai.
Vokiečiai ketvirtfinalyje parodė kosminį krepšinį, kai pataikė 17 tritaškių iš 31 bandymo (54,8 proc.), o atakuojama buvo turint net menkiausią akimirką – visiškai kaip Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), kur akimirką laisvės turintys žaidėjai iškart meta, nes žino, jog geresnės progos neturės.
Jeigu Franzo Wagnerio ar Andreaso Obsto 5 tritaškiai iš 7 bandymų nestebina, tai Denniso Schroderio 3 iš 6 yra jau staigmenėlė varžovams. Tą vakarą ir Danielis Theisas pataikė vidutinius metimus Dirko Nowitzki stiliumi. Tai buvo tikras vokiškas vakaras, kuris išsiuntė namo vienus turnyro favoritų graikus.
Vienintelis Maodo Lo (24 min., 1/8 metimai, 0 naud. bal.) krito iš konteksto, tačiau tai yra žaidėjas, kurio kokybe abejoti neverta ir dvikovoje su ispanais jis vėl gali grįžti prie sau įprastų vidurkių, kurie iki ketvirtfinalio siekė 14,3 taško bei 14 naudingumo balų.
Labai svarbus faktorius dvikovoje su graikais buvo puolime atkovoti vokiečių kamuoliai – sugriebė net 16 ir surinko 17 taškų. Dabar jiems patiems reikės susidurti su oponentais, kurie su 14,7 vidurkiu pirmauja visame turnyre.
Akivaizdu, kad vokiečiai vėl rungtynes bandys pradėti su energijos ir tikslių metimų banga, kuri leistų įgyti pranašumą ir kontroliuoti dvikovą. Ispanija su tuo susidūrė ketvirtfinalyje, kai suomiai pirmąjį ketvirtį laimėjo 30:19 ir įpusėjus dvikovai pirmavo 52:43, tačiau ispanai trečiąjį kėlinį laimėjo 30:15 ir grįžo į pirmaujančios komandos roges. Sugrįžti į dvikovą prieš suomius yra visiškai kitas dalykas nei panaikinti deficitą prieš vokiečius, tad S.Scariolo akcentuos, jog paleisti šeimininkų į priekį jokiu būdu negalima.
Ispanijos rinktinė toliau laikosi savo braižo – S.Scariolo net atkrintamosiose naudoja didelę rotaciją, kur ketvirtfinalyje nežaidė tik Sebastianas Saizas. Jaime Fernandezas gavo pasireikšti 4,5 minutės, Jaime Pradilla – 9 minutes, bet būtų rungtyniavęs ilgiau, jeigu ne susirinktos 4 pražangos. Tuo tarpu visų kitų žaidėjų laikas aikštelėje siekė nuo 15,5 iki 27 minučių. Visiškai dominavęs Willy Hernangomezas (27 tšk., 10/13 dvit., 28 naud. bal.) žaidė tik 24,5 min. Ir dvikova su suomiais buvo atkakli, todėl tokia rotacija atrodo keistokai, tačiau ji veiksminga ir nuvedė ispanus jau į pusfinalį, taip viršijant visus lūkesčius.
Šįkart W.Hernangomezui nebus taip lengva kaip su Suomija, bet centras vėl turėtų būti ryškiausia figūra ispanų puolime. Juancho Hernangomezas įmetė 15 taškų ir sužaidė kol kas rezultatyviausias rungtynes turnyre. Puolėjas po dvikovos teigė jaučiantis, kad turi imtis daugiau iniciatyvos ir tai žada daryti toliau, ką rodo ir 11 atliktų metimų, kas buvo kol kas daugiausiai turnyre.
Vokiečiams reikia pabandyti atkirsti Lorenzo Browną, kuris dažnai pirmoje rungtynių dalyje nebūna labai agresyvus ir galbūt pasitaupo 3–4 ketvirčiams. Amerikietis prieš suomius išdalino net 11 rezultatyvių perdavimų. Jeigu puolime natūralizuotas žaidėjas nebuvo išskirtinis (10 tšk.), tai kūryboje ir organizacijoje rinktinėje jam niekas neprilygsta.
Dar vienas svarbus faktorius – 37-erių Rudy Fernandezas. Su milžinišku rankos įtvaru rungtyniaujantis veteranas rodo pasiaukojimą ir kovingumą, kuris žavi net tuos, kurie šio žaidėjo nemėgsta. Per savo karjerą nešvariais dalykais pagarsėjęs ispanas Europos čempionate rodo visiems komandos draugams pavyzdį, kaip reikia žaisti – 5 perimti kamuoliai ir keli kritimai į užribį bandant išgelbėti kamuolį. Grupės etape tik su bulgarais suspindėjęs veteranas (14 tšk.) atkrintamosiose renka po 12 taškų, pataikęs 6 tritaškius iš 11-os bandymų. Dar reikia pridėti, kad dauguma tų metimų buvo itin svarbiais momentais.
Vokiečiai yra laikomi rungtynių favoritais ir tai yra suprantamas jų pasirinkimas, tačiau ispanai tikrai pajėgūs pažaboti Berlyne gausiai palaikomų šeimininkų puolimą ir patekti į finalą. Prognozuojame, kad ir šįkart Vokietija triumfuos bei finale prisijungs prie prancūzų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.