E.Ulanovo sezonas „Fenerbahče“ gretose: ar jokio vaidmens puolime neturintis puolėjas vasarą ieškosis kito klubo?

Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje susitiks su Stambulo „Fenerbahče“ klubu, kurio garbę gina Edgaras Ulanovas.

Vis dėlto 29-erių 199 cm ūgio puolėjo ant parketo nematysime – jis dėl traumos praleis antrąsias Eurolygos rungtynes šiame sezone. Taip E.Ulanovas prarado galimybę reabilituotis po pirmo nesėkmingo pasirodymo prieš buvusią ekipą, kai per 12 minučių pelnė 2 taškus, 3 sykius suklydo ir surinko -4 balus, kas yra blogiausias rodiklis šiame sezone.

E.Ulanovas vasarą priėmė sprendimą pirmą kartą palikti Lietuvą ir iš bandyti save legionieriaus rolėje. Dabar, kai Eurolygos reguliarusis sezonas jau pasiekė finišą, galima mūsiškio sezoną vadinti pasirodymu be kamuolio.

„Fenerbahče“ nepagailėjo solidžios sumos lietuviui – pasirašė dvejų metų kontraktą, o šiame sezone, Krepsinis.net žiniomis, E.Ulanovas uždirbs apie 830 tūkst. eurų. Vyr. treneris Igoris Kokoškovas labai norėjo matyti mūsiškį savo komandoje ir teigė puikiai žinojęs, kokio tai stiliaus žaidėjas, tad tikrai matė E.Ulanovą savo schemose.

Prieš sezoną „Penktojo kėlinio“ laidoje buvo aptartas E.Ulanovo persikėlimas ir prieita vieninga išvada, kad puolėjas turėtų fiksuoti labai panašius skaičius į tuos, kuriuos turėjo „Žalgiryje“. Buvo naivu tikėtis, kad E.Ulanovas staiga taps taškų rinkėju arba sės giliai ant suolo, tačiau realybė yra kitokia.

Per pirmus 3 turus iš 4 E.Ulanovas rinko dviženklį taškų skaičių ir atlikdavo po 9 metimus per susitikimą, tačiau nuo 5-ojo turo jo reikšmė puolime ėmė mažėti. Nors E.Ulanovas visus 28 mačus pasirodė startiniame penketuke ir gavo pasireikšti 19,5 min., tačiau puolime jokio vaidmens neatliko.

Itin kontrastingai atrodo, kad per pirmus 4 turus E.Ulanovas atliko 36 metimus, o per likusius 24 turus krepšį atakavo vos 66 sykius, kas yra 2,75 karto vidutiniškai, nors minučių skaičius per šią atkarpą yra 18.

Puikiai prisimename, kad „Žalgiryje“ E.Ulanovas buvo viena iš svarbių opcijų puolime, kai Šarūnas Jasikevičius nuolat išnaudodavo puolėją „ant ūso“ prieš silpnesnius varžovų „trečius numerius“ ir šio žaidėjo centravimas buvo efektingas. Per 28 praėjusio sezono turus E.Ulanovas atlikdavo 6,1 metimo į krepšį, bet to užtekdavo 8,3 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvių perdavimų, 2,9 išprovokuotos pražangos perdavimai ir 9,7 naudingumo balo vidurkiui per 26 minutes.

Šiame sezone matome, kaip E.Ulanovas tiesiog stovi aikštės kampe ir laukia savojo šanso išsimesti tritaškį, o centravimai arti krepšio jo žaidime – itin retas reiškinys: „Synergy“ duomenimis, vos 22,3 proc. visų situacijų jis sužaidė sau būdingu stiliumi ir efektyvumas yra 0,828 taško per ataką, kas yra „vidutiniškai“ pagal šios sistemos vertinimo skalę. Net 43,1 proc. situacijų E.Ulanovas atakas baigdavo metimais iš statinės padėties su vėlgi „vidutinišku“ išpildymu.

E.Ulanovas gali pasidžiaugti, kad iš trijų taškų zonos „Fenerbahče“ sudėtyje pataiko geriau nei per pastaruosius du sezonus Kaune, kur procentas siekė 35,4 ir 36,8, o dabar jis realizavo 40 proc. (16/40) visų šūvių iš perimetro. Pats E.Ulanovas interviu Krepsinis.net žurnalistei Gabrielei Miknevičiūtei savo vaidmenį aiškino tuo, kad tiesiog neišsikovojo minučių.

„Yra žaidėjai, kurie turi gerą sezoną, yra užsitarnavę laiką, tokių yra ne vienas. Paprasčiausiai nėra ko kaltini, nesiruošiu to daryti, nes viskas priklauso nuo manęs. Vienerios rungtynės geresnės, kitos – blogesnės, finale dabar rolė mažesnė, bet pats ją tokią susikūriau. Toks sezonas, noriu padėti ekipai kuo labiau, nors minučių ir nedaug“, – sakė E.Ulanovas.

Kas nukonkuravo E.Ulanovą? Tuo žaidėju tapo Dyshawnas Pierre‘as, kuris atvyko iš Sasario „Dinamo“ ekipos ir šis sezonas Eurolygoje jam yra debiutinis. Sezono starte amerikietis atrodė blankiai ir per 5 mačų atkarpą fiksavo vos 3,6 taško ir 5 naudingumo balų vidurkius, tačiau palengva įsibėgėjo ir dar jį galime vadinti pagrindiniu lengvuoju kraštu, nors jis startiniame penketuke yra itin retas svečias – žaidė vos 3 sykius iš 29 susitikimų.

D.Pierre‘o dabartinė statistika yra labai panaši į tą, kurią E.Ulanovas rodė praėjusiame sezone „Žalgiryje“: 9,1 taško, 3,4 atkovoto kamuolio, 1,9 rezultatyvaus perdavimo, 2,4 išprovokuotos pražangos ir 11,7 naudingumo balo per 23 minutes. Tik amerikietis tiksliau pataiko iš toli – 42,4 proc. (25/59). Puolime D.Pierre‘as lygiai taip pat savo progas turi spręsti metimais iš statinės padėties – 41,8 proc. tokių situacijų realizavo „gerai“ – 1,106 taško per ataką.

Dar viena nepalanki aplinkybė E.Ulanovui – I.Kokoškovas yra treneris, kuris labiau rūpinasi savo komandos žaidimu, o ne varžovų silpnybių išnaudojimu. Tai yra amerikietiška filosofija ir taip mūsiškis automatiškai praranda nemažai situacijų, kur galėtų būti naudingas komandai puolime, kai būtų „maitinamas kamuoliais“ arti krepšio. Stebint „Fenerbahče“ rungtynes, ne kartą matėme, kad daug žaidimo nugara E.Ulanovas inicijavo pats, o ne trenerio sumanymu.

Gynyboje E.Ulanovas vis dar yra solidus žaidėjas ir savo sugebėjimų tikrai neprarado – sėkmingai ginasi situacijose „vienas prieš vieną“, gerai atstovi prieš varžovų bandymus centruoti, tačiau turi šiek tiek problemų „du prieš du“ gynyboje.

Skaičiai irgi nėra E.Ulanovo pusėje: šiame sezone jis turi blogiausią „Fenerbahče“ „plius/minus“ rodiklį – net -56 taškai jam esant ant parketo. Palyginimui, Nando De Colo ir Marko Guduričius turi atitinkamai plius 94 bei 84.

Puolimo reitingas E.Ulanovo yra vos 10-as ekipoje (98,6 taško per 100 atakų), jeigu skaičiuosime žaidėjus, kurie yra sužaidę bent jau 10 mačų. Gynybos reitingas tik dar kartą patvirtina, kad prie savojo krepšio I.Kokoškovas gali pasitikėti lietuviu – 97 taškai per 100 atakų ir tai yra 5-as rodiklis tarp tų, kurie sužaidė 10 susitikimų arba 4-as iš likusių narių, kadangi absoliučiai geriausiai „Fenerbahče“ gynėsi su Johnny Hamiltonu (85,6 tšk. per 100 atakų), bet centras paskolintas Baro „Mornar“ klubui.

E.Ulanovas retai patenka į dvyliktuką Turkijos lygos kovoms, kur yra sužaidęs vos 9 susitikimus iš 24 galimų. Įdomu tai, kad nė vienas iš žaidėjų nėra ant parketo pasirodęs visuose mačuose, o Ahmetas Duverioglu pirmauja su 22 rungtynėmis, Tarikas Biberovičius – 21, o Bobby Dixonas ir Kenanas Sipahi – po 20. Mūsiškio kolega lengvojo krašto puolėjo pozicijoje D.Pierre‘as vietinėse pirmenybėse sužaidė 19 mačų ir ant parketo praleidžia net po 25 minutes. Reikia pabrėžti, kad Turkijoje viename mače ant parketo gali pasirodyti tik 5 legionieriai, tad net pasibaigus Eurolygos kovoms nėra faktas, jog E.Ulanovas sulauks daug galimybių vietinėse pirmenybėse.

N.De Colo (9 mačai) irgi retas svečias Turkijos pirmenybių kovose, bet jis turi daug minučių ir svarbų vaidmenį Eurolygoje, kai tuo tarpu E.Ulanovui vienas–kitas sėkmingas susitikimas tikrai galėtų pridėti pasitikėjimo savo jėgomis. Per savo pasirodymą lietuvis buvo naudingas: per 23 minutes įmeta po 8 taškus, atkovoja 3,6 kamuolio, atlieka 2,1 rezultatyvaus perdavimo bei renka 8,9 naudingumo balo.

Jeigu „Žalgiryje“ dėl blankaus žaidimo skalpuojamas apie 200 tūkst. eurų uždirbantis Steve‘as Vasturia, tai „Fenerbahče“ sudėtyje toks sirgalių taikinys yra daugiau nei 4 sykius daugiau gaunantis E.Ulanovas. Tačiau, skirtingai nei lietuviai, turkai daugiau vadovaujasi emocijomis ir internete negaili karčių žodžių mūsiškio atžvilgiu, taip jį atleidinėdami iš komandos po kiekvieno susitikimo. Galima neabejoti, kad neigiamų žinučių lietuvis sulaukia ir į „Facebook“ arba „Instagram“ paskyras, tačiau to ir galima buvo tikėtis, kadangi Turkijoje toks elgesys – įprastas. Ne vienas krepšininkas yra teigęs, kad gauna žinučių su grasinimu susidoroti su juo pačiu bei jo šeima.

Nors E.Ulanovas turi kontraktą kitam sezonui, Turkijos žiniasklaidoje ne kartą buvo keliami klausimai, ar jis liks „Fenerbahče“ klube. Greičiausiai, kad ir pačiam lietuviui dar vieną sezoną žaisti be kamuolio nebūtų naudinga, nors šioje karjeros stadijoje finansinis aspektas ir turėtų būti svarbus. Akivaizdu, kad „Žalgiryje“ E.Ulanovas visada būtų laukiamas ir savo 450–500 tūkst. per sezoną uždirbtų, bet lieka klausimas, ar Martinui Schilleriui reikės būtent tokio krepšininko.

Austras palaimino Patricio Garino įsigijimą, kuris yra „tritaškis ir gynyba“ stiliaus lengvasis kraštas. Klausimas atviras, ar M.Schilleriui apskritai reikėtų tokio stiliaus žaidėjo kaip E.Ulanovas ir jis mokėtų jį deramai išnaudoti. „Žalgirio“ stratego žaidimo filosofija yra artima I.Kokoškovo propaguojamam krepšiniui, kur lietuvis sunkiai randa savo vaidmenį puolime.

Taip pat verta pabrėžti, kad E.Ulanovas vis dar yra tas lengvasis krašto puolėjas, kuris gautų darbą ir kitame Eurolygos klube, nebūtinai „Žalgiryje“. Staiga per sezoną gerai vertinamas žaidėjas netaps tuo, kuris nebus reikalingas jokiai ekipai. Juolab, kad jis rungtyniauja ne Eurolygos autsaiderėje, o toje, kuri pretenduoja į vietą aštuonete ir didelė tikimybė, kad ją išsikovos. E.Ulanovo privalumai ir trūkumai yra lygiai tokie patys, kokie ir buvo jam ginant „Žalgirio“ spalvas.

Reikia tikėtis, kad E.Ulanovas šiame sezone dar primins apie save, nes jis yra labai svarbus ir Lietuvos rinktinei, kurios birželio pabaigoje laukia kova olimpiados atrankoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą